<h2>Išorės grėsmės ir globalinės tendencijos verčia nerimauti</h2>
<p>Pasaulyje vyraujančios įtemptos nuotaikos, regioniniai konfliktai bei visuomenės susiskaldymas veikia skirtingas tautas ir žmonių grupes bei primena praeities traumas.</p>
<blockquote>
<p>Nauja apklausa atskleidė, kad beveik pusė Izraelio visuomenės baiminasi, jog žydų tautą gali ištikti dar vienas Holokaustas.</p>
</blockquote>
<p>Tokius nuogąstavimus dėl galimo Holokausto sustiprino įtempti Izraelio santykiai su Iranu ir šios šalies grasinimai sunaikinti žydų tautą.</p>
<p>Žydus neraminti gali ir gąsdinanti globali tendencija – augantis antisemitizmas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/levi-meir-clancy-oij7zm6ztmq-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konspiracinių teorijų šalininkai dėl pasaulio problemų vėl kaltina žydus</h2>
<p>Žydų visuomenės apklausa atskleidė tautos nerimą. Paaiškėjo, kad baimę dėl Holokausto Izraelyje labiau jaučia moterys – maždaug 55 proc[1].</p>
<p>Tačiau, panašų susirūpinimą reiškia ir 42 proc. izraeliečių vyrų, kurie pripažįsta nerimaujantys dėl gresiančio tautos genocido.</p>
<blockquote>
<p>Grėsmę ir neužtikrintumą dėl tautos ateities jaučia ne tik vyresni žydai, tačiau ir jaunimas. Tarp 23 metų ir jaunesnių izraeliečių, 24 proc. respondentų teigė nerimaujantys dėl antrojo Holokausto.</p>
</blockquote>
<p>Apklausos rezultatai atskleidžia, kad kaip ir galima numanyti, religingi žydai yra linkę labiau baimintis dėl Holokausto: ultraortodoksai yra labiau susirūpinę dėl ateities, lyginant su sekuliariais žydais.</p>
<p>Žydų nerimas nėra laužtas iš piršto. Šalis atsiduria regioninių konfliktų epicentre, o pastaruoju metu, daugelį neramina priešprieša su Iranu[2].</p>
<p class="p2">Irano prezidentas Ebrahimas Raisi neseniai pagrasino smogti Izraeliui „į paširdžius", jei Tel Avivas žengs bent kokį, pavojingą žingsnį ir kels grėsmę Irano saugumui.</p>
<p class="p1">Izraelis iš Irano sulaukia kaltinimų dėl kelių sabotažinių išpuolių svarbiausiuose Irano branduoliniuose objektuose, taip pat dėl kelių Irano branduolinės energetikos mokslininkų nužudymų.</p>
<blockquote>
<p>Pastaraisiais metais neraminti gali ir antisemitizmo augimo tendencija, kuri yra pastebima visame pasaulyje. 2021 m. Amerikos žydų Jacobo Blausteino komiteto, Žmogaus teisių pažangos institutas pranešė, jog 2021 m. užfiksavo 12 proc. daugiau nusikaltimų prieš žydus atvejų[3].</p>
</blockquote>
<p>Be to, 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. daugelyje šalių padaugėjo sąmokslo teorijų, leidžiančių manyti, kad žydai arba Izraelis yra atsakingi už COVID-19 pandemijos sukėlimą arba pelnymąsi iš jos. </p>
<blockquote>
<p>Įvairių šalių ekspertai ir patys žydai ragina pasaulį imtis skubių veiksmų ir visapusiškai pasmerkti antisemitizmą.</p>
</blockquote>
<p>Socialinės žiniasklaidos bendrovės yra raginamos pažaboti antisemitinės retorikos plitimą savo platformose, atsižvelgiant į tai, kad dalis antisemitų neapykantos kurstymą prieš žydus grindžia žodžio laisve.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karsten-winegeart-odeopnxzgnk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p1">Tragiškų įvykių atminimas lieka gyvas</h2>
<p>Kadangi dauguma Holokaustą išgyvenusių asmenų jau yra sulaukę 80–90 metų amžiaus, artimiausiais dešimtmečiais sumažės ir galiausiai nebeliks tiesioginių liudininkų, pasakojančių apie nacistinės Vokietijos nusikaltimus.</p>
<p class="p1">Atsižvelgdami į tai, izraeliečiai naujoje apklausoje buvo klausiami, kaip, jų nuomone, ateityje būtų galima minėti Holokausto aukų atminimo dienas.</p>
<p class="p1">45 % respondentų teigia, kad po 30 metų Holokausto aukų atminimo diena bus minima vien tik renginiais. 13 % mano, kad ji iš viso nebus minima[4].</p>
<p class="p2">Tam, kad Holokausto aukų atminimo diena išliktų gyva, žydai siūlo įsiklausyti į Holokaustą išgyvenusiųjų liudijimus, taip pat, jei tik galima, apsilankyti buvusiose nacių koncentracijos ir mirties stovyklose.</p>
<p class="p2">Holokausto aukų atminimo diena šiemet minima balandžio 27–28 dienomis.</p>
