Įvedami nauji mokesčiai palies kiekvieną asmeniškai – gaunantys mažiausias pajamas jų gaus dar mažiau

Lietuvos ekonomika
Lietuvos ekonomika „išsikraipė“, o socialinė atskirtis tarp gaunančių mažiausias ir didžiausias pajamas tik dar labiau pagilėjo. Marga'o Santoso/Unsplash nuotrauka.

<h2>Konservatorių ranka – kiekvieno valstybės sunkmečio metu</h2>
<p>Istorija ir įvykiai kartojasi, o tai akivaizdžiai įrodo dabartinės valdžios sprendimai, kurie tiesiogiai tikrai palies kiekvieną iš mūsų. TS-LKD partija valdė ir vykstant 2008 metų krizei, kuomet skurdžiausia visuomenės dalis nuskurdo dar labiau, buvo šalinami iš darbų, dauguma net priėmė sprendimą emigruoti. Deja, ne visiems teko akis į akį susidurti su badu – štai šalies turtingiausieji tuomet pralobo dar labiau ir taip šalyje prasidėjo nesibaigianti socialinė atskirtis.</p>
<p>Štai, atėjo metai, kuomet prie valstybės valdymo vairo vėl sėdo tie patys konservatoriai ir daug jau tuomet matytų veidų. Dar nepraėjus metams po rinkimų, internete šmėžavo skambi frazė: „nušaukit mane, aš už juos balsavau“, o premjerei Ingridai Šimonytei kaipmat prilipo nauja pravardė – skambusis PIŠ. </p>
<p>Taigi, per nepilnus metus Lietuvoje įvyko daug pokyčių, kurie vienaip ar kitaip jau paveikė mūsų kasdienybę, tačiau nebūtinai teigiama linkme. Konservatoriai jau „pergyveno“ tris masinius protestus – tiek Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuotą Didįjį šeimos gynimo maršą, įvykusį gegužės 15 d. Vingio parke, tiek rugpjūčio 10 d. mitingą prie Seimo, virtusį į riaušes bei rugsėjo 10-osios protestą.</p>
<p>Tačiau valdantieji sustoti neketina. Jau įvestas konstitucines žmogaus teises pažeidžiantis galimybių pasas, reikalingas net norint patekti į didesnes maisto prekių parduotuves, o dabar ir rengiamos naujos mokesčių reformos, gerokai kirsiančios „per kišenę“. Naivu tikėtis, kad šia proga nebus pasinaudota, kad prisimintume šią Vyriausybę dar ilgai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/didysis-seimu-gynimo-marsas-2.jpg" alt="Didysis šeimų gynimo maršas" /></p>
<h2>Skandalingas mokesčių didinimas planuojamas jau netrukus</h2>
<p>Trečiadienį, rugsėjo 15-ąją, aplinkos ministras Simonas Gentvilas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pristatys naujai planuojamą mokestinę reformą, pagal kurią bus siekiama padidinti aplinkosauginius mokesčius. Žmonės patirs ne tik turimo asmeninio turto naštą, bet ir susidurs su brangstančiu vandeniu ir net šiukšlių išvežimu, kurio kaina išaugs net iki 5-7 kartų už toną.</p>
<blockquote>Visi gyventojai supranta, kad šalyje kyla kainos, jau pakeltos rinkliavos, o dabar matome, kad planuojama skandalingai didinti mokesčius. Didins ne vien automobilių mokestį, kuris taps nepakeliamu regionų gyventojams, dažnai naudojantiems senesnius automobilius, bet bus apmokestinama ir miško žemė, augs kietojo kuro apmokestinimas, bus branginamas netgi vanduo, šiukšlių išvežimas. Tai dramatiškai atsilieps žmonių pajamoms, – teigė LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė.[2]</blockquote>
<p>Valdančiųjų siūlomi pokyčiai – negailestingi. Ir visi daromi būtent tuo metu, kai žmonės ir taip patiria pajamų sumažėjimą po šalį išvarginusių karantinų. </p>
<p>Pagal naujus planus, kietasis kuras po 2023 metų brangs apie 15-30 proc., o buitiniams vartotojams numatomas net 102 proc. dujų kainų pokytis. Kadangi bus keliama vandens išgavimo kaina, automatiškai brangs ir vartotojus pasiekiantis vanduo, pažymi ELTA.</p>
<p>Šiuo metu už šiukšlių išvežimą yra taikomas 10 Eur mokestis už toną, tačiau jis bus drastiškai didinamas net iki 50-70 eurų už toną. Be visa ko, bus apmokestinta ir miško žemė ir keliami jos mokesčiai. Tuo tarpu turintys nekilnojamąjį turtą taip pat lengvai neatsikvėps – mokesčiai didės ir čia. </p>
<p>Pagrindiniam gyvenamajam turtui būtų taikoma 150 tūkst. eurų riba, o visas kitas asmens nekomercinis turtas būtų apmokestinamas.</p>
<p>Kalbant apie mokesčius automobiliams, šalia automobilio pirmos registracijos mokesčio atsiras kasmet mokamas mokestis. Mokesčiai planuojami didinti ir užsiimantiems individualia veikla, o privilegijų neteks ir sveikatos priežiūros įstaigų pajamos, gaunamos už paslaugas iš PSDF.[2] Taigi, jau galime pritaikyti skambiąją šių dienų frazę: „Nieko neturėsite ir būsite laimingi“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokesciai.jpg" alt="Mokesčių didinimas" /></p>
<h2>Lietuvos ekonomikoje – amerikietiški kalneliai, vedantys link perkaitimo</h2>
<p>Karantino metu duobėje atsidūrusi Lietuvos ekonomika sparčiai kyla aukštyn ir tikėtina, greitu metu net gali ir perkaisti. Tvariam Lietuvos ekonomikos augimo keliui trukdo sparčiai didėjančios nekilnojamojo turto kainos, greitai auganti infliacija bei darbo rinkos nesubalansuotumas.</p>
<p>Nėra sunku pastebėti, kad Lietuvoje socialinė atskirtis tampa vis didesnė, o tam „pagelbėjo“ ir patirti karantino suvaržymai, lėmę, jog tam tikrų profesijų asmenys neteko pagrindinio pajamų šaltinio, ko rezultate, sumažėjo ir jų perkamoji galia. Gaunantys aukštesnes pajamas tarsi pradėjo gyventi dar geriau.</p>
<p>Tačiau anot „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto dr. Žygimanto Maurico, tik nedaugelis pajuto šį šuolį dėl valstybių taikytų ekonomikos skatinimo priemonių. Ž. Mauricas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu pasaulio ekonomika beprecedenčiu greičiu „juda nuo nuosmukio iki perkaitimo, dėl ko didėja makroekonominių ir finansinių netolygumų rizika“.[3]</p>
<p>Karantino suvaržymai ir pandemijos valdymo priemonės visame pasaulyje lėmė, jog išaugo vartojimo prekių paklausa, tuo pačiu sutrikdė gamybos ir logistikos grandines. Šalys šiuo metu susiduria ir su statybinių bei kitų medžiagų deficitu, o tai esą lėmė mažėjančios gamybos apimtys ir vis didesnis poreikis vartoti, pažymi ELTA.</p>
<p>Ž. Mauricas pastebi ir kitą įdomų aspektą, mat Lietuvoje fiksuojamas didžiulis darbuotojų trūkumas, kai tuo tarpu šalyje fiksuojamas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis.</p>
<p>Bene didžiausia įtampa šiuo metu vyrauja nekilnojamo turto rinkoje, kuomet būstų kainos tapo sunkiai suvokiamomis vien dėl išaugusios paklausos ir žmonių manymo, jog kainos ir toliau tik kils.</p>
<p>Metinis būsto kainų augimas jau viršijo 15 proc. Bendrai paėmus, Vilniuje jis jau siekia 19 proc., o Palangoje net 40 proc. Tokį nekilnojamojo turto paklausos augimą galėjo lemti ir gyventojų noras investuoti pinigus, kol šių nepaveikė infliacija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lt-ekonomika.jpg" alt="Ekonominė situacija Lietuvoje" /></p>