Vašingtonas gali džiaugtis, galimos naujos branduolinės valstybės – jo sąjungininkai
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) užsienio politika gali lemti tai, kad pasaulyje atsiras daugiau branduolinių galių, rašo „Financial Times“. Pasak laikraščio apklaustų ekspertų, jei nebebus laikomasi Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, tokių valstybių skaičius gali išaugti iki 15-25,.
JAV sąjungininkai Europoje ir Azijoje pradėjo galvoti apie savo branduolinį skydą dėl pasikeitusios Amerikos užsienio politikos D. Trampo antrosios prezidento kadencijos pradžioje, pažymi FT.[1]
„JAV prezidento posūkis Maskvos atžvilgiu ir panieka NATO privertė senus sąjungininkus – nuo Berlyno ir Varšuvos iki Seulo ir Tokijo – pagalvoti apie tai, kas atrodė neįsivaizduojama: kaip pasiruošti galimam JAV branduolinio skydo atsisakymui“, – rašo laikraštis.
Tačiau tokia dilema tarp JAV sąjungininkų egzistuoja jau seniai, teigė branduolinės strategijos ekspertas Lorensas Frydmanas (Lawrences Friedman). Pavyzdžiui, branduolinio atgrasymo programą susikūrė Prancūzija, nes Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pripažino Vašingtono nepatikimumą šiuo klausimu.
Kiti Amerikos partneriai atmetė alternatyvius variantus, nes manė, kad jie yra „sunkūs, brangūs ir pritraukiantys dėmesį“.
„Galų gale jie su tuo susitaikė. Taip buvo ir anksčiau. Problema ta, kad šį kartą krizė yra tokia rimta, jog jie nėra tikri, kad viskas taip ir toliau tęsis“, – interviu FT teigė L. Frydmanas.
„Didžiųjų valstybių sutarimas dėl branduolinio ginklo neplatinimo klausimo ima eižėti. D. Trampo fenomenas tapo galinga paskata JAV sąjungininkėms teigti, kad savo branduolinių ginklų turėjimas iš esmės išspręs Amerikos nepatikimumo problemą“, – FT tikini knygos „Naujasis branduolinis amžius“ autorius Ankitas Panda (Ankit Panda).
Dabar branduoliniame klube yra devynios šalys: Jungtinės Valstijos, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija (branduolinis penketas, kuris prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties), taip pat Indija, Pakistanas, Izraelis (kuris neprisijungė prie BGNS) ir KLDR, kuri pasitraukė iš sutarties.
„Istorinis“ pasiūlymas Vokietijoje
Tarp Europos šalių „beprecedentės viešos“ diskusijos dėl branduolinių ginklų buvo aktyviausios Vokietijoje ir Lenkijoje. Tikėtinas būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Mercas (Fridrich Merz) paskelbė „istorinį“ raginimą ištirti, ar įmanoma išplėsti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinį skydą taip, kad jis apimtų ir Vokietiją.
Pasak laikraščio, kai kurie Vokietijos pareigūnai pradėjo privačiai kvestionuoti pačios Vokietijos galimybe turėti branduolinius ginklus. Berlyne įsikūrusio Pasaulinės viešosios politikos instituto vadovas Torstenas Beneris (Torsten Benner) FT sakė, kad Vokietija turėtų bent jau „investuoti į savo branduolinio potencialo palaikymą“ – tai yra, prireikus turėti branduolinių ginklų kūrimo bazę.
Kita vertus, buvęs Vokietijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Volfgangas Išingeris (Wolfgang Ischinger) FT patikino, kad bet koks galimas Vokietijos įstojimas į branduolinį klubą sukeltų „nežinomo stiprumo nepasitenkinimo audrą iš Maskvos, iš Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos, ir iš kitų kaimynių“.
„Rizikuojame prarasti didelę dalį pasitikėjimo, kurį mums pavyko sukurti per pastaruosius penkis ar šešis dešimtmečius nuo Antrojo pasaulinio karo katastrofos“, – pabrėžė diplomatas.
Lenkija kaip Europos branduolinio projekto dalis?
Lenkijoje diskusijos dėl branduolinio skydo vyksta aukščiausiu politiniu lygiu. Kiek anksčiau ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prabilo apie branduolinių ginklų kūrimo arba susitarimo su Prancūzija dėl jų bendro naudojimo sudarymo iniciatyvą.
Lenkijos prezidentas Aždėjus Duda (Andrzej Duda), priešingai, mano, kad Varšuvai reikia „dešimtmečių“, kad sukurtų savo branduolinį ginklą. Savo ruožtu jis pasiūlė šalyje dislokuoti Amerikos branduolines galvutes. JAV viceprezidentas Dž. D. Vensas (J.D. Vance) teigė, kad D. Trampas nepalaikys šios idėjos.
„Branduolinių ginklų kūrimas nuo nulio mums yra per brangus, ir mes neturime tam laiko. Bet jei mes galime tapti naujos Europos komandos ir branduolinio projekto dalimi, tada, žinoma, mes norime tame dalyvauti“, – FT pabrėžė Lenkijos gynybos koncerno PGZ direktorių valdybos narys Martinas Idzikas (Marcin Idzik).[2]
Branduolinis nerimas Pietų Korėjoje
Azijos žemyne diskusijos apie jų pačių branduolinius ginklus suintensyvėjo Pietų Korėjoje ir Japonijoje, pažymi FT. Anksčiau Seulo meras ir potencialus kandidatas į prezidentus O Se Hunas (Oh Se-hoon) paragino Jungtines Valstijas leisti Pietų Korėjai įsigyti branduolinio kuro, panašių į turimų Japonijos, atsargų kas suteiktų šaliai „branduolinio slenksčio“ statusą.
„Nenumaldomas Šiaurės Korėjos branduolinės programos progresas, Pchenjano santykių su Maskva gerėjimas ir D. Trampo sugrįžimas į valdžią – visa tai didina nerimą Pietų Korėjoje dėl jos saugumo“, – teigia laikraštis.
Pasak Pietų Korėjos ekspertų, parama branduolinio skydo sukūrimui respublikoje „plečiasi ir stiprėja“. „Mes turime technologiją, leidžiančią per tris mėnesius pagaminti primityvias branduolines bombas, panašias į tas, kurios buvo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio“, – FT sakė branduolinės inžinerijos profesorius Su Kjun Rjulis (Su Kyun Rühl).
Remiantis kitais skaičiavimais, Pietų Korėjai gali prireikti maždaug dvejų metų, kad būtų sukurtas visavertis branduolinis ginklas.
Politinis tabu dėl atominių ginklų Japonijoje
Japonijos nedidelėse karingiausių politikų grupėse visada buvo diskutuojama apie branduolinius ginklus, o dabar „dalyvių ratas gali išsiplėsti“, FT tikino vienas aukšto rango Japonijos pareigūnas. Šalies „tylios“ diskusijos šia tema vyksta nepaisant jos unikalaus statuso – Japonija yra vienintelė valstybė, nukentėjusiu nuo amerikiečių ant jos numestų atominių bombų.
Pasak amerikiečių karinių ekspertų, dėl išsivysčiusios pramonės Tokijas vos per kelis mėnesius gali sukurti savo branduolinius ginklus. Tačiau, kad tai įvyktų, japonai turi įveikti „didžiulį psichologinį ir politinį atstumą“.
„Japonijos Konstitucijos taikos sąlygos 9 straipsnyje teigiama, kad Japonijos žmonės „amžinai atsisako karo kaip suverenios tautos teisės“: nors naujas šios nuostatos aiškinimas leido Japonijai sukurti ir išlaikyti reikšmingas įprastines ginkluotąsias pajėgas, sunkumai, susiję su branduoliniu atgrasymu, lieka neišspręsti“, – daro išvadą laikraštis.
