Albanijoje viešėję nemandagūs italai paliko kavinę nesumokėję, o premjerė pasirūpino jų sąskaita pati
Keturi italai, ne vieno žiniasklaidos šaltinio ir socialinių tinklų vartotojo vadinami idiotais, pavakarieniavo už dyką. Pabėgdami nesumokėję padarė gėdą tiek šaliai tiek pačiai šalies ministrei pirmininkei, kuri ir sumokėjo už nemandagius Albanijos svečius. Dažnoje vietoje, kur Italijos piliečiai atostogauja, Berat, ilgai skambėjo kalbos apie Giorgia Meloni poelgi kai iš savo pačios kišenės ji ištraukė pinigus, kuriuos skolingi liko jos šalies piliečiai[1].
Restoranas dažnai lieka bejėgis, jei klientai išeina nesumokėję už patiekalus. Tai, deja, pasikartoja dažnai ir ypač užimtose, klientus nuolat priimančiose vietose, kur nuolat vyksta judėjimas. Visokių žmonių yra, kaip sakoma. Tai niekada nėra maloni situacija ir dažniausiai klientai lieka nenubausti, geriausiu atveju, jei identifikuoti, nebeįleidžiami.
Tačiau vienai Albanijos Berato miesto įstaigai netikėtai padėjo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, apmokėjusi sąskaitą už keturis italų turistus, kurie išėjo nesusimokėję. Šis incidentas, apie kurį plačiai pranešė vietos žiniasklaida, atkreipė Italijos ministrės pirmininkės dėmesį jos vizito Albanijoje metu. G. Meloni, kuri Albanijoje lankėsi savo kolegos Edi Ramos kvietimu, nurodė savo ambasadoriui nueiti ir apmokėti sąskaitą už šiuos, kaip ji pati pavadino, idiotus[2].
Šį pareiškimą E. Rama perdavė Italijos laikraščiui, skolos suma buvo maždaug 80 eurų, nors tikslus incidento laikas ir suma lieka neaiškūs. Italijos ambasada Tiranoje vėliau patvirtino, kad sąskaita buvo apmokėta iš G. Meloni asmeninių lėšų. Pareiškime taip pat pabrėžta, kad italai paprastai gerbia taisykles ir padengia savo skolas, ir išreikšta viltis, kad ateityje panašių incidentų nepasikartos.
Italai apsikiaulino šalies gyventojų taip mėgiamoje šalyje
Italijos žemės ūkio atstovas ir G. Meloni svainis Francesco Lollobrigida lydėjo ją Albanijoje. Jis žiniasklaidai pranešė, kad sąskaitos padengimas yra nacionalinio orumo reikalas. Ji pasiūlė apmokėti sąskaitą. Ambasadorius buvo pakeliui atgal į Tiraną ir galėjo tai padaryti, kaip sakė premjerės svainis ir pabrėžė, kad keli nesąžiningi asmenys negali sugėdinti padorių žmonių tautos.
Tikimasi, kad Albanija šiemet sulauks beveik 500 000 lankytojų iš Italijos. Daugelis italų dėl sparčiai augančių kainų atsisakė kelionių šalies viduje ir keliavo į Balkanų šalį, kur apgyvendinimo ir paplūdimių paslaugos yra pigesnės. Bet panašu, kad ieškoti pigesnės šalies nėra gana ir norisi atostogauti visai nemokamai[3].
Albanija šiuo metu išgyvena turizmo pakilimą, nes daugelį traukia palyginti mažesnėmis kainomis, palyginti su didžiąja Vakarų Europos dalimi, ir gražiais paplūdimiais. Italijos vartotojų grupė pažymėjo, kad šią vasarą kainos turistinėse vietovėse išaugo net 130 %.
Be to, remiantis Tarptautinės Europos oro uostų tarybos duomenimis, birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, į Albaniją skrendančių keliautojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Didelę dalį lankytojų sudaro italai, o vienas turistas FT apibūdino šalį kaip mažąją Italiją.
Nemokūs klientai ir nepadorioji vakarienių pusė: kaip dažnai pasitaiko ir kokios to pasekmės
Daugeliui žmonių valgymas lauke yra maloni patirtis: aplinka, maistas, kompanija. Tačiau ši patirtis turi ir tamsiąją pusę, kuri restoranų savininkams ir darbuotojams yra gerai pažįstama: vakarienės ir bėgimo (Dine and Dash) reiškinys. Šis veiksmas, kai lankytojai suvalgo patiekalus ir pasišalina nesumokėję, yra ne tik nepatogumas, bet ir vagystė. Tačiau kiek paplitęs toks elgesys ir kas paprastai nutinka, kai kas nors bando tai padaryti?
Nors tikslus dine and dash atvejų dažnumas priklauso nuo regiono ir įstaigos tipo, deja, tai yra pasaulinis reiškinys. Nuo aukščiausios klasės restoranų didžiuosiuose miestuose iki pakelės užkandinių mažuose miesteliuose: nė viena vieta nėra visiškai apsaugota. Įvairių pramonės ataskaitų duomenimis, nors dauguma klientų laikosi įstatymų, keli, kurie taip elgiasi, gali sukelti įmonei didelių finansinių ir emocinių nuostolių[4].
Mažesniems restoranams, kurių pelnas labai mažas, net viena neapmokėta sąskaita gali tapti didele kliūtimi. Šio veiksmo motyvai gali būti įvairūs. Kai kuriems tai yra drąsa arba aštrių pojūčių troškimas, kurį dažnai lemia bendraamžių spaudimas tarp jaunesnių asmenų. Kitiems tai gali būti nulemta tikro nesugebėjimo susimokėti, ypač jei užsisakius patiekalą pritrūksta lėšų.
Kai kurie taip gali pasielgti dėl tariamų skriaudų ar nepasitenkinimo maistu ar aptarnavimu, naudodami tai kaip klaidingą keršto formą. O kai kuriems tai yra įprastas elgesys, metodas, kurį jie pasirinko, kad išvengtų mokėjimo už maistą. Daugeliu atvejų pasekmės restoranams būna skaudžios. Be tiesioginių finansinių nuostolių, taip pat galimas darbuotojų demoralizavimas, ypač jei jie bus patraukti atsakomybėn arba jei nukentės jų arbatpinigiai.
Kaltininkams, jei jie pagaunami, pasekmės skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos, bet gali būti tokios:
- Baudžiamieji kaltinimai: Daugelyje vietų vakarienės ir išgertuvės nesumokėjus laikomos vagyste arba sukčiavimu, už kurį gresia baudos ar net kalėjimas.
- Civilinės pasekmės: Kai kurie restoranai gali nuspręsti kreiptis į teismą civiline tvarka, reikalaudami atlyginti žalą už neapmokėtą sąskaitą ir visas susijusias išlaidas.
- Draudimas lankytis įstaigoje: Dažnai pagautiems asmenims uždraudžiama bent jau grįžti.
Tačiau ne visada lengva pagauti asmenį nusikaltimo vietoje. Daugelyje įstaigų taikomos saugumo priemonės: nuo stebėjimo kamerų iki reikalavimo pateikti kredito kortelės duomenis rezervuojant vietą. Kai kuriuose restoranuose, ypač tose vietovėse, kur labiau paplitęs toks nesusimokėjimo reiškinys, gali būti taikoma politika, pagal kurią klientai turi sumokėti iš anksto.
Toks nesusimokėjimas yra problemiškas elgesys, kuris daro poveikį ne tik restoranų savininkams, bet ir darbuotojams bei netiesiogiai kitiems lankytojams, kurie dėl to gali susidurti su didesnėmis kainomis arba griežtesne mokėjimo politika. Nors dauguma vakarieniautojų nesiima tokių veiksmų, būtina žinoti jų pasekmes ir apsvarstyti platesnes tokių veiksmų pasekmes sunkiai dirbantiems asmenims, dirbantiems paslaugų ir svetingumo industrijoje.
