Respublikonai triumfuoja: pasiekė pergales visuose svarbiausiuose rinkimuose
Respublikonams pavyko pasiekti neeilinį laimėjimą – išlaikyti Atstovų Rūmų kontrolę, laimėti Senatą ir prezidento postą[1].
Suskaičiavus paskutiniuosius balsus tapo aišku, kad respublikonų partija išlaikė Atstovų Rūmų kontrolę, taip pat, kad būtent ši politinė jėga kontroliuos aukštesniuosius Kongreso rūmus – Senatą. Šiuo metu teigiama, kad Atstovų Rūmų respublikonai taip pat išlaikys Trampo sąjungininką Maiką Džonsoną Atstovų Rūmų pirmininko poste.
Prognozuojama, kad respublikonai pasieks 218 vietų Atstovų Rūmuose slenkstį. Partija jau užsitikrino mažiausiai 52 vietas Senate. Tai bus pirmas kartas nuo 2018 m., kai respublikonai visiškai kontroliuos visą Kongresą ir Baltuosius rūmus[2].
Be to, 11-oje valstijų, kuriose šiemet vyko gubernatorių rinkimai, 8-iose pergalę pasiekė respublikonų kandidatai ir tik 3-ose – demokratai. Kitos 36 valstijos savo gubernatorius rinks 2026 m[3].
Ekspertų teigimu, šios reikšmingos pergalės lems tai, kad naujai išrinktas prezidentas D. Trumpas turės gana plačius įgaliojimus vykdyti savo politinę darbotvarkę ir nesulauks didelio demokratų priešinimosi Kongrese ar valstijų lygmeniu.
Respublikonai pasiekė istoriškai reikšmingą ir netikėtą pergalę
Nacionalinis respublikonų kongreso komitetas (NRCC), skaičiuojant paskutinius Kongreso balsus, savo pareiškime teigė, kad daugumą laimėjo po „istoriškai audringo ciklo“, dėl to, kad „niekada neprarado dėmesio ir nenustojo dirbti“.
„Jie sakė, kad to neįmanoma padaryti, bet Amerikos žmonės pasakė savo nuomonę. Mano, kaip NRCC pirmininko, misija nuo pat pirmos dienos buvo išlaikyti daugumą Atstovų Rūmuose. Šiandien akivaizdu, kad mes šią misiją įvykdėme. Net ir per istoriškai audringą ciklą mūsų komanda neprarado susitelkimo ir nenustojo dirbti“, – pranešime sakė NRCC pirmininkas Ričardas Hadsonas.
Jis pabrėžė, kad amerikiečiams atsibodo kraštutiniai demokratai, kurie „atvėrė sieną, iššaukė infliaciją ir leido narkotikams bei nusikalstamumui užplūsti bendruomenes“.
„Su respublikonų dauguma Atstovų Rūmuose, prezidentu Donaldu Trumpu grįžusiu į Baltuosius rūmus ir nauja Senato dauguma, pagalba jau pakeliui. Tikiuosi dirbti su naujai išrinktais kolegomis, kad sutvarkytume demokratų netvarką ir įgyvendintume darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“, – teigiama NRCC pirmininko pranešime.
Iš tiesų, vos praėjusiais metais respublikonų galimybės išlaikyti daugumą Atstovų Rūmuose atrodė neįgyvendinamos. Kongreso veikla buvo tarsi paralyžiuota, o respublikonų įstatymų leidėjai už uždarų durų ilgai kovojo, kad išsirinktų naują lyderį, kai buvusį pirmininką Keviną McCarthy išstūmė visi Atstovų Rūmų demokratai ir aštuoni respublikonų maištininkai.
Vis dėlto, partijos šansai gerokai padidėjo, kai demokratai susidūrė su lyderystės krize, ypač tuomet, kai dalis jų ėmė spausti dabartinį šalies prezidentą Joe Bideną pasitraukti iš prezidento rinkimų kovos.
Respublikonams dabar jau garantavus sau veiksmų laisvę valdžioje, manoma, kad svarbiausias Kongreso prioritetas bus mokesčių mažinimas. Atstovų Rūmai taip pat tikriausiai sieks priimti griežtesnes sienų apsaugos priemones. Išrinktasis prezidentas per pirmąsias 100 savo darbo dienų taip pat pažadėjo pokyčių, įskaitant malonės suteikimą kai kuriems 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijų šturmavusiems asmenims ir Bideno-Harris administracijos vykdytos aplinkosaugos politikos atšaukimą.
Taip pat neabejojama, kad bus siekiama iš anksto rengtis 2026 m. vidurio kandencijos rinkimams; jie, Baltuosius rūmus kontroliuojančiai partijai, istoriškai sekasi prastai, nors 2022 m. demokratai pasirodė stebėtinai gerai[4].
Kongresas – svarbus JAV įstatymų leidybos organas
Tiek Atstovų Rūmai, tiek ir Senatas JAV sudaro Kongresą – įstatymų leidžiamąją valdžią. Jie abu atlieka skirtingas, tačiau svarbias funkcijas, užtikrinančias šalies valdymo pusiausvyrą.
Atstovų Rūmai turi 435 narius, renkamus dvejų metų kadencijai. Šis skaičius priklauso nuo kiekvienos valstijos gyventojų skaičiaus. Jie yra atsakingi už biudžeto projektų rengimą ir tvirtinimą, tad iš esmės visi įstatymų projektai, susiję su mokesčiais ar valstybės išlaidomis, turi būti pradėti Atstovų Rūmuose.
Atstovų Rūmų nariai taip pat turi teisę inicijuoti apkaltos procesus prieš prezidentą, teisėjus ar kitus federalinius pareigūnus, jei yra įtariama, kad šie asmenys padarė rimtų nusižengimų.
Savo ruožtu Senatas turi 100 narių – po du atstovus iš kiekvienos valstijos, nepriklausomai nuo jos dydžio. Senatoriai renkami šešerių metų kadencijai.
Senatas yra atsakingas už prezidento skiriamų asmenų, pavyzdžiui, ambasadorių ir federalinių teisėjų, tvirtinimą. Senato nariai taip pat privalo ratifikuoti tarptautines sutartis, kurias pasirašo prezidentas.
Senatas atlieka svarbų vaidmenį apkaltos procese, nes būtent jie sprendžia, ar asmuo, apkaltintas Atstovų Rūmuose, yra kaltas, ir, jei kaltas, atlieka nuteisimo procedūrą.
Tiek Atstovų Rūmai, tiek Senatas kartu dalyvauja įstatymų leidybos procese. Įstatymo projektas gali būti pasiūlytas bet kuriuose rūmuose ir turi būti patvirtintas abiejuose prieš siunčiant jį prezidentui pasirašyti ar vetuoti.
Kongresas bendrai atlieka priežiūros funkciją, kontroliuoja vykdomąją valdžią bei federalines agentūras, kad jos laikytųsi įstatymų ir tinkamai vykdytų savo veiklą, užtikrina įstatymų leidybos, finansų kontrolės procedūras.
Dar 1787 m. Filadelfijos konvencija buvo parengta JAV Konstitucija, kuri ir sukūrė dabartinės valdžios santvarką ir aiškiai nustatė dviejų rūmų Kongreso struktūrą. Įsteigti Senatą ir Atstovų Rūmus buvo nuspręsta remiantis kompromisu tarp mažųjų ir didelių šalies valstijų interesų. Dabar ši sistema jau skaičiuoja kelis šimtus metų.
