<h2>Švietimas JAV vieniems kelia juoką, kitiems demonstruoja šalies didybę</h2>
<p>Apie JAV švietimo sistemą sklando legendos, viena istorija prieštarauja kitai, o tikrąją situaciją suvokti pašaliečiui yra gana sunku. Dalis šalies jaunimo skundžiasi, kad mokytis yra sunku, o pasiekimų įvertinimo sistema yra atgyvenusi. Jau kuris laikas garsiai kalbama ir apie tai, jog patekti į gerą universitetą reikia ne tik gabumo, darbo, bet ir ryšių. Tai parodo ir skandalai, kai garsių tėvų atžalos, už nemenką auką aukštajai mokyklai atsiduria prestižiniuose universitetuose.</p>
<p>Kita pusė, ypač visas likęs pasaulis, nevengia pašiepti amerikiečių žinių, o gal tiksliau, jų trūkumo. Socialinėje erdvėje, „Twitter" ar „TikTok“ platformose sunku pro akis praleisti masiškai pasitaikančius komentarus, pašiepiančius vaizdo įrašus ir anekdotines situacijas, pasakojančias apie amerikiečių užduodamus klausimus, regis, aiškiai suprantamus visų, turinčių bent pradinį išsilavinimą. Na, o geografinių žinių trūkumas, Europos priskyrimas šaliai ir visiškas nesupratimas apie tai, kad internetas egzistuoja ir Afrikos žemyne, jau seniai nebežeidžia tikriausiai nieko, tiesiog kelia pašaipų juoką.</p>
<p>Vis tik, jei išorės stebėtojams tai tampa tiesiog proga pasityčioti iš dažnai per gerai save vertinančių amerikiečių, tai šalies viduje jau kurį laiką pastebima ir kita problema. Dalis svarbių nacionalinių įvykių, nuo grynai socialinių, iki turinčių ir politinį kontekstą, mokyklose yra pateikiami gana nevienodai, kartais jie apskritai net neaptariami. Nors rasės kovos ar politiniai nesutarimai audras kelia tiek dabar, tiek ir prieš šimtą metų, istorijos vadovėliuose pateikiama informacija aptariama taip, lyg kiekvieną įvykį galėtume interpretuoti savaip – pastebima faktiškumo ir tikslumo stoka.</p>
<p>Kaip žinome, istorija yra būtent faktais, datomis ir realiais įvykiais grįstas mokslas, kuriame interpretacijai vietos mažai. Juk jei imtume ir pradėtume teisinti Hitlerį, tikrai susilauktume mažų mažiausiai nepritarimo, o galbūt ir žymiai griežtesnės reakcijos. Žinoma, visuomet bus grupė žmonių, kurie dėl savo kitoniškumo ir buvimo ne tokiu kaip visi, taps priešingos pusės šalininkais ir stos būtent ton pusėn, kuri susilaukia mažiau užtarimo.</p>
<p>Kita vertus, vargu ar istorija ir konkrečios bendros pasaulio patirtys yra tai, kas gali būti filosofiškai diskutuojama ir vertinama per savo požiūrio prizmę. Dažnu atveju, istoriniai įvykiai yra gana konkrečiai suvokiami kaip teigiamai arba neigiamai žmoniją paveikę nutikimai. Visgi, šiuo metu JAV švietimo sistemoje susidaro gana paini situacija, kai labiau liberaliuose kraštuose temoms kaip vergija skiriama daugiau dėmesio, o, pavyzdžiui, pietuose – labiau konservatyvių pažiūrų teritorijose, tema yra praleidžiama pro pirštus. Ironiška, tačiau būtent pietinė JAV dalis yra neatskiriama vergijos istorijos dalis[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/courtney-wentz-rgujh6tb4kg-unsplash.jpg" alt="Mokykla" /></p>
<h2>Problemų priešakyje – kritinė rasės teorija</h2>
<p>Didžiausius nesutarimus švietime, o ir visuomeniniame gyvenime, šiuo metu kelia ne kas kitas, bet mokslinis terminas kritinė rasės teorija. Tai 8-ajame dešimtmetyje akademikų pristatytas konceptas, kuriuo buvo siekiama įvertinti valstybės teisinės sistemos padėtį, tobulėjimą ir sąryšį su rasine nelygybe. Kritinė rasės teorija koncentruojasi į įvairias valstybines institucijas, šiuo atveju, į švietimo sistemą, tačiau gali analizuoti ir darbo rinką ar sveikatos sektorių. Ši teorija teigia, rasinė nelygybė egzistuoja ne tik tiesiogiai diskriminuojant, bet ir tada, kai visa valstybinė sistema yra konstruojama taip, kad socialinė nelygybė tampa savaiminiu ir natūraliu jos produktu[2].</p>
<p>Kritinė rasės teorija paskutiniu metu atkreipė respublikonų valdomų valstijų gubernatorių dėmesį. Aidaho, Ajovos, Oklahomos, Tenesio ir Teksaso gubernatoriai pasirašė įsaką, kuriuo siekiama uždrausti kritinės rasės teorijos mokymą. Tokiu žingsniu tikimasi nuraminti kilusias aistras dėl švietimo sistemos modelio. Be kita ko, uždraudus šią teoriją, pokyčiai itin patiktų konservatyviai visuomenės daliai ir pritrauktų ne vieną rinkėjo balsą per rinkimus. Tiesa, atliktos apklausos rodo, kad vos trečdalis apklaustųjų apskritai yra girdėję apie tokią teoriją, kas vėl, signalizuoja švietimo sistemos problemas[3].</p>
<p>Dalis ugdymo ekspertų teigia matantys neraminančią tendenciją, jog „Make America Great Again" požiūris persikėlė į vis daugiau visuomenės sričių, įskaitant ir švietimą. Tiesa, dažnu atveju tai tampa ne proga išties tobulinti institucijų veiklos modelius, tačiau pritaikyti juos savai politinei ideologijai. Gaila, tačiau politinių karų ir susiskaldymo įrankiais tampa būtent jaunieji amerikiečiai, kurie, bent jau idėjiškai, turėtų gauti visavertį ir nuo valdančiųjų partijų nepriklausomą švietimą. Nuolatiniai kivirčai tarp demokratų ir respublikonų parodo šalies ne vientisumą, o tokia Amerika neatrodo nei didinga, nei galinga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/taylor-wilcox-4nkoeaqatga-unsplash.jpg" alt="Mokslai" /></p>
<p>Amerikos istorijos asociacija, padedama Fairleigh Dickinson universiteto vykdė apklausą, kurios rezultatai parodė, jog 70% demokratų teigia, kad istoriniai įvykiai turi būti pateikiami taip, kad juos būtų galima kritikuoti ir kvestionuoti. Tuo tarpu 84% respublikonų mano, jog istoriją reikia atminti ir ją švęsti[4]. Kitaip tariant, viena pusė teigia, kad praeities didvyriai gali būti peikiami, parodant ir tamsiąją pasaulio pusę. Kita pusė teigia, kad vaikų apkrauti negatyvu nereikia. Pirmasis pasirinkimas gali padėti suprasti pasaulį tokį, koks jis ir yra, tačiau antrasis, gali įkvėpti nacionalistinį požiūrį į tėvynę, vėliau paskatinti jaunuolius tarnauti savo šaliai, atlikti karinę tarnybą.</p>
<h2>Istorijos pamokos Alabamoje bei Kalifornijoje skiriasi it diena ir naktis</h2>
<p>Problema iš tiesų yra gilesnė nei politiniai skirtumai ar požiūris į vaikų ugdymą. JAV nėra vientiso švietimo sistemos plano, o tai įneša nereikalingo chaoso, be to, kiekvienai valstijai ar net mokyklai, leidžia koreguoti kiek informacijos konkrečia tema bus pateikta. Taip sukuriama ne tik žinių nelygybė tarp to paties amžiaus moksleivių, tačiau paliekama vietos interpretacijoms.</p>
<p>Pilietinį ugdymą ar istoriją kiekviena mokykla, o iš tiesų, dažnai ir pats mokytojas pasirenka mokyti savaip. Vienintelis griežtas ugdymo procesą kontroliuojantis dokumentas yra nuostatai ir dalykų, kuriuos valstybinės mokyklos moksleivis privalo mokėti pabaigęs kursą, sąrašas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aaron-burden-qjdzyt_k8xg-unsplash.jpg" alt="Švietimas" /></p>
<p>Tai reiškia, kad vietos interpretacijai, o gal tiksliau nutylėjimui, į valias. Pavyzdžiui, net 7 JAV valstijos savo ugdymo programose apskritai nemini žodžio vergija. Kai kur, pats žodis pateikiamas neįprastame kontekste ir yra pakankamai keistai apibūdinamas. Pavyzdžiui, Vakarų Virdžinijos ugdymo programoje, vergovė mokoma pamokoje, kur kalbama apie istorinius paklausos ir pasiūlos pavyzdžius. Taigi, galima daryti prielaidą, jog vergų įsigijimas lyg ir gali būti pateisinamas, nes žemvaldžiams tiesiog reikėjo darbo jėgos.</p>
<p>Šiaurės Karolinos mokyklos vaikus moko, jog afrikiečiai patys atvyko į JAV pietus. Kaip jie tapo vergais, nutylima. Tiesa, kitos valstijos eina kitu keliu. Pavyzdžiui, Teksaso vidurinės mokyklos moksleiviai jau turi žinoti institucinio rasizmo esmę ir pavyzdžius visuomenėje. Tai neturėtų būti sunku – Teksasas ne vienerius metus buvo priskiriamas prie labiausiai rasine nelygybe pasižyminčių vietų JAV.</p>
<p>Politiniai nesutarimai šalyje greitu metu tikrai neaprims, o galbūt net ir neturėtų. Galima manyti, kad nuolatinės kritikos strėlės, skrendančios tarp respublikonų ir demokratų verčia partijas pasitempti, augti ir tobulėti. Vis dėlto, švietimo sistemoje politikai vietos nėra: moksleiviai, nesvarbu kur gyventų, Vašingtone ar Džordžijoje, turėtų įgyti panašias žinias, juk istorija yra svarbi išsilavinusios visuomenės dalis.</p>
<p>Tikriausiai kiekviena pasaulio šalis norėtų užmiršti vieną ar kitą garbės nedarantį istorinį faktą. Juk vokiečiai tikrai nesididžiuoja Holokaustu, o kiek demokratiškiau mąstantys rusai vargu ar pateisina sovietų nusikaltimus. Vis dėlto, nereiškia, kad apie tai kalbėti neturėtume: juk atvira diskusija leidžia užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje. Na, o kad vergija JAV yra vienas didžiausių istorinių įvykių, žinome ir mes, ir tikriausiai daugelis pasaulio, įveikę bent pagrindinio ugdymo barjerą, tad nuslėpti šį faktą, vargu, ar yra prasmės.</p>
