Kaina už dokumentus išaugo daugiau nei 14 kartų
Koks yra pagrindinis įvairių reformų ar įstatymų tikslas? Atspindėti visuomenės poreikius ir lūkesčius, sukuriant būtiną teisinį pagrindą susikaupusių problemų sprendimui ir brėžiant perspektyvą ateičiai, ar tiesiog įgyvendinti reformos bei įstatymų rengėjų interesus, viziją, jų ideologines nuostatas, nepaisant visuomenės požiūrio ir interesų?
Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Korupciniai įstatymai ir landos įstatymuose gimsta ne tik dėl politikų aplaidumo, bet neretai ir dėl asmeninių ar grupinių interesų, kuriuos įkūnija kai kurie politikai. Bet yra įstatymų, kurie lyg ir neturėtų sudaryti jokių landų. Tačiau net ir čia politikai į visuomenės nuomonę neretai nekreipia dėmesio. Tada gyvena mintimi, kad įgyvendina labai svarbią misiją, kurios naudos valstybei niekas kitas nesupranta, todėl ji turi būti įgyvendinta ir prieš visuomenės valią.
Panašu, kad tokia situacija yra ir su naujaisiais Statybos įstatymo pakeitimais, kuriems vos įsigaliojus, kai kurių žmonėms reikalingų dokumentų kainos pakilo nuo 35 eurų iki 500 ar net 1 500 eurų[1]!
Palikta galimybių neskaidriam procedūrų vykdymui ir sprendimų priėmimui
Regis, mūsų politikai tobulai jau įvaldė meną rengti ir priimti sau patiems palankius įstatymus. Vienas iš pavyzdžių – visai neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) sudominę Statybos įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo šių metų gegužės.
Tarnyba, atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad:
„Naujoje tvarkoje palikta galimybių neskaidriam procedūrų vykdymui ir sprendimų priėmimui, nėra papildomai reglamentuoti galimų interesų konfliktų prevencijos aspektai, sudarytos galimybės užsakyti paslaugas iš kito ekspertizės rangovo, jeigu deklaracija nepatvirtinama iš pirmo karto[2]“.
Paprastai tariant, dabar pažymas arba statinio užbaigimo deklaracijas gali išduoti privačios įmonės, nors tai anksčiau atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Skandalas dėl susiklosčiusios situacijos kilo, kai paaiškėjo, kad Statybos įstatymo pataisos smogė sunkiai paaiškinamu kainų šuoliu už dokumentus, kurie anksčiau kainavo 35 eurus ir patekdavo į šalies biudžetą.
Įstatyme yra labai daug korupcijos landų?
Vos tik valdžia nusprendė šias gyventojams teikiamas paslaugas perduoti privatininkams, už statybos užbaigimo deklaraciją šie pradėjo prašyti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų!
„Įstatyme yra labai daug korupcijos landų. Bet kokį objektą dabar galima mėginti atiduoti vertinti jei ne su vieno, tai su kito eksperto pagalba, kuris net nevažiuos į vietą tikrinti situacijos. Niekas jokios atsakomybės neprisiima“, – kalbėjo situaciją šioje paslaugų srityje stebinti politikė ir verslininkė Alina Velykienė, kurios įmonė gyventojams padeda parengti su statybomis susijusią dokumentaciją.
Verslininkė pateikė pavyzdį ir šią sritį palygino su medicinos sritimi.
„Norėdamas gauti kitokią paslaugą, žmogus gali kreiptis į medikus privačiai, o štai šiuo atveju jokio pasirinkimo nėra. Valstybė delegavo šią funkciją privatininkams, o šie nustatė kosmines kainas. Džiugu, kad STT atkreipė dėmesį į šio įstatymo pataisas. Atsakymą dėl antikorupcinio vertinimo Aplinkos ministerija turės pateikti per du mėnesius. STT išsakė ir kritinių pastabų, kurias ministerija privalės taisyti“, – kalbėjo A. Velykienė[3].
Problemos ne tik dėl Statybų įstatymo pakeitimų – yra grėsmių ir dėl naujo Rinkimų kodekso
Neretai būna atvejų, kuomet patys politikai antklodę traukia kiekvienas į save ir jiems neįtikusį įstatymą skundžia STT. Štai vienas iš pavyzdžių, vykusių šių metų pavasarį.
Kovo 10 dieną Seimas ėmėsi svarstyti rinkimų organizavimą ir tvarką reglamentuojančio dokumento – Rinkimų kodekso. Tai Konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus.
Viena iš planuojamų naujovių – siūlymas leisti politinėms partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio „analitinius centrus“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektas numato, kad Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios, tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus, vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Tačiau Seimo Lietuvos regionų frakcija kreipėsi į STT dėl Seimui pateiktame Politinių organizacijų įstatyme siūlomų politinių partijų finansavimo pakeitimų.
„Valdantieji pateikė siūlymus partijų analitinius centrus finansuoti užsienyje įsteigtų fondų lėšomis. Dalis tų fondų, įsisteigusių NATO narėse, nėra reguliuojami Europos Sąjungos teisės aktais, bus labai sudėtinga jų finansavimo patikra. Yra nuogąstavimų, kad tokie fondai sudarys galimybę apeiti draudimą juridiniams asmenims finansuoti partijas Lietuvoje, nes sukontroliuoti, ar Lietuvoje įsisteigę juridiniai asmenys nefinansuoja fondo, pavyzdžiui, Turkijoje, kuri yra NATO narė, yra neįmanoma. Tad kyla klausimų dėl finansavimo skaidrumo ir lėšų šaltinio atsekamumo“, – sako Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus[4].
Įstatymai apsaugo pažeidėją?
Atvejų, kuomet įstatymai gina, o ne baudžia pažeidėją, rastume ne vienetais ir net ne dešimtimis.
Vienas iš tokių pavyzdžių – bene garsiausiai šiais metais nuskambėjęs kyšininkavimo atvejis Kaune, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui buvo pateikti įtarimai kyšininkavimu, o teisėsaugos pareigūnai areštavo 170 jam priklausančių nekilnojamojo turto (NT) objektų.
„Transparency International“ atstovė užsimena apie reikiamus pokyčius siekiant skaidrumo, kad būtų užkardytos panašios situacijos, tačiau mokesčių inspekcija galimus sprendimus priimtų tik pasibaigus tyrimui. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, savivalda neturi užsiimti šnipinėjimu ir remsis nacionaliniais įstatymais, o pokyčių įstaigoje įvyks tik tuomet, jei bus nustatyta pažeidimų[5].
Įstatymai turėtų pažaboti aukščiausio lygio politinę ir partinę korupciją
Nelengva įtikinti Seimą priimti teisingą įstatymą, bet jeigu didelės valios pastangomis tai pavyksta padaryti, nemažiau sunku pasiekti, kad tą įstatymą nuosekliai ir principingai įgyvendintų Lietuvos teisėsauga. Ypač kai kalbama apie įstatymus, kurie turėtų pažaboti aukščiausiojo lygio politinę ir partinę korupciją.
Teisėsaugos pareigūnai stovi ties dideliu iššūkiu. Jų rankose yra atsakomybė už Lietuvos žmonių pasitikėjimą savo valstybe. Visi jau pavargo nuo to niekur nevedančio katės su pele žaidimo tarp teisėsaugos ir nusikalstama veikla užsiimančių aukštų ir įtakingų pareigūnų.
Visuomenė gali ateiti teisėsaugai į pagalbą, užmegzti dialogą su valstybės institucijomis, įgyvendinančiomis teisingumą, kad jos atsimerktų ir imtų taikyti atsakomybę prieš įstatymą lygiai visiems, bet teisėsaugos pareigūnai turi parodyti norą sąžiningai, atsakingai dirbti savo tautai, valstybei, piliečiams. Sąjūdžio metais mūsų Atgimimą paskatino ir teisėsaugos noras būtent taip dirbti. Ar ne laikas šį pasiryžimą parodyti ir šiandien[6]?
