<h2>Mokslininkams pavyko atskleisti, kodėl pastaruoju metu fiksuojamas uraganų padažnėjimas</h2>
<p>Pats naujausias JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau uraganų tarp Europos ir JAV esančiame Atlanto vandenyne kyla dėl menkiau užteršto ir švaresnio oro.</p>
<p>JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos tyrime teigiama, jog regioninės oro taršos pokyčiai visame pasaulyje siejami su audrų aktyvumo didėjimu ir taršos mažėjimu[1].</p>
<p>Tyrimas atskleidė, kad didesnė oro tarša nereiškia, jog regione išaugs uraganų skaičius. Iš tiesų fiksuojami visiškai priešingi pokyčiai.</p>
<p>Europoje ir JAV 50 proc. sumažėjęs taršos dalelių ir lašelių kiekis siejamas su 33 proc. padidėjusiu audrų susidarymu Atlanto vandenyne[2]. Tokie reiškiniai fiksuojami pastarąjį dešimtmetį ir dar ilgiau.</p>
<p>Tuo tarpu Ramiojo vandenyno regione vyksta priešingi reiškiniai: didėja tarša ir mažėja taifūnų, anksčiau itin dažnai siaubusių regioną, skaičius.</p>
<p>Uraganinių reiškinių tyrėjas Hiroyuki Murakami atliko daugybę klimato kompiuterinių simuliacijų, kad paaiškintų audrų aktyvumo pokyčius įvairiose pasaulio dalyse. </p>
<p>Kadangi šių reiškinių anksčiau nepavyko paaiškinti natūraliais klimato ciklais, dabar susitelkta į ryšį su pramone bei tarša.</p>
<h2>Didesnė tarša apsaugo nuo galingų audrų?</h2>
<p>Nors mokslininkai jau seniai žinojo, kad aerozolinė tarša vėsina orą, ankstesniuose tyrimuose ji buvo minima tik kaip galimas Atlanto audrų padažnėjimo veiksnys.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau dabar H. Murakamis nustatė, jog oro tarša yra esminis veiksnys, turintis tiesioginį ryšį audrų ir uraganų formavimuisi bei dažnumui.</p>
</blockquote>
<p>Mažesnė tarša reiškia, kad oras šyla, o uraganams, taifūnams ir audroms formuotis reikia šilumos, o tiksliau – šilto vandens. </p>
<p>Klimato tyrėjas ir uraganų mokslininkas Jimas Kossinas iš rizikos veiksnių bendrovės „The Climate Service“ teigia, kad Atlanto vandenyne aerozolių tarša pasiekė aukščiausią lygį apie 1980 m. ir nuo to laiko nuolat mažėja:</p>
<blockquote>
<p>„Štai kodėl Atlanto vandenynas nuo devintojo dešimtmečio vidurio išprotėjo, o septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo toks ramus."</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, ekstremalius orus formuoja ne tik užterštumas, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, La Nina ir El Nino: natūralūs ekvatorinės Ramiojo vandenyno dalies temperatūros svyravimai, keičiantys klimatą visame pasaulyje.</p>
<p>Kitas veiksnys yra žmogaus sukelta klimato kaita dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuri tik didės, kai sumažės aerozolių tarša.</p>
<blockquote>
<p>Taigi, dabar yra manoma, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeltų klimato pokyčių šiek tiek sumažės bendras audrų skaičius, tačiau padidės intensyviausių uraganų skaičius ir stiprumas, jie taps drėgnesni ir padidės potvynių skaičius.</p>
</blockquote>
<h2>Uraganų formavimosi procesai</h2>
<p>Uraganai yra galingi meteorologiniai reiškiniai. Šios smarkios audros susiformuoja virš vandenyno ir dažnai prasideda kaip tropinė banga: žemo oro slėgio judėjimas atogrąžų ir tropiniuose regionuose.</p>
<p>Šiai orų sistemai judant į vakarus per atogrąžų kraštus, į audrą pakyla šiltas vandenyno oras ir tuomet susiformuoja žemo slėgio sritis. Dėl to į ją patenka daugiau oro. Vėliau oras kyla ir atvėsta, susiformuoja debesys ir perkūnija[3].</p>
<p>Debesyse vanduo kondensuojasi ir sudaro lašelius, kurie išskiria dar daugiau šilumos, kuri maitina audrą.</p>
<p>„Tipinio“ uragano receptas būtų toks:</p>
<ul>
<li>jau fiksuotos oro permainos, pavyzdžiui, didžiulė kaitra;</li>
<li>šiltas vanduo, įšilęs bent iki 26,5 laipsnio Celsijaus 50 metrų gylyje;</li>
<li>perkūnija ir griaustinis – veiksniai, kurie tarsi „pakrauna" uraganą;</li>
<li>ramus vėjas tuo metu, kai uraganas tik formuojasi.</li>
</ul>
<p>Kai vėjo greitis tokioje audroje pasiekia 119 km/h greitį, ji tampa uraganu, tačiau iš esmės, sąvokos „uraganas“ ir „tropinis ciklonas“ reiškia tą pačią audros rūšį.</p>
<blockquote>
<p>Vos vieno uragano metu siautėjantys vėjai gali išeikvoti beveik tiek pat energijos, kiek gali sugeneruoti viso pasaulio jėgainės. Tuo tarpu vienos audros metu susiformavę debesys ir lietus gali išskirti net 400 kartų daugiau energijos.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/silas-baisch-k785da4a_ja-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didžiausi kada nors fiksuoti uraganai</h2>
<p>Nors vieną ar kitą pasaulio vietą kasmet nusiaubia skirtingo lygio uraganai, kai kurių jų vardai nugula istorijos vadovėliuose. Būtent toks yra taifūnas pavadintas Tipu, fiksuotas 1979 m.</p>
<blockquote>
<p>Šios audros metu vėjo greitis pasiekė sunkiai įsivaizduojamą 305 km/h, o pats taifūnas buvo priskirtas 5 lygio audrai[4].</p>
</blockquote>
<p>Taifūnas Tipas taip pat yra didžiausia audra pagal plotą, kurioje ji siautėjo. Audros gūsiai apėmė visą vakarinę Jungtinių Valstijų dalį nuo Ramiojo vandenyno pakrantės iki vakarinės Misūrio valstijos sienos.</p>
<p>Tipas susiformavo virš Maršalo salų netoli Filipinų. Judėdamas virš vandenyno jis vis stiprėjo ir galiausiai pasiekė 5 kategoriją su itin stipriais vėjais.</p>
<p>Artėdama prie Japonijos krantų audra jau buvo gerokai silpnesnė, tačiau ji vis tiek padarė daug žalos Okinavai ir Tokijui. Žuvo daugybė žvejų, nuskendo laivai, o dėl potvynių dešimtys tūkstančių japonų liko be namų.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje uraganų taip pat būta, tačiau ne tokių ekstremalių ir katastrofiškų. Stipriausias vėjas Lietuvoje fiksuotas per 1967 m. spalio 18 d. uraganą, kuris tuomet vardo dar neturėjo. </p>
</blockquote>
<p>Tuomet uraganas niokojo Žemaitiją, o vėjo greitis siekė net 55 metrus per sekundę. Tai buvo didžiausias Lietuvoje užfiksuotas vėjo greitis.</p>
<blockquote>
<p>Šio uragano metu Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių.</p>
</blockquote>
<p>Klaipėdos laivybos kanale vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos, o Danės upė senamiestyje užtvindė gatves, aikštes, namų rūsius.</p>
