Kai kurios oro transporto bendrovės vis dar tebevykdo skrydžius
Pirmadienį vėlai vakare (gruodžio 18 d.) Islandijos Reikjaneso pusiasalyje išsiveržė ugnikalnis, praėjus kelioms savaitėms po to, kai pietvakarių pakrantę supurtė tūkstančiai nedidelių žemės drebėjimų[1]. „Šviežiausias“ iš jų prasidėjo 22.17 val. maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko.
Išsiveržimui plintant, buvo galima matyti, kaip magma arba pusiau ištirpusi uoliena, veržiasi išilgai kalvos keteros. Islandijos meteorologijos tarnybos duomenimis, išsiveržimo intensyvumas sumažėjo iki ankstyvo antradienio ryto, nors tai nereiškia, kiek ilgai jis tęsis.
„Tai gali baigtis per savaitę, o gali užtrukti ir ilgiau“, – sako mokslininkas Magnusas Tumi Gudmundsonas, antradienio rytą skridęs virš įvykio vietos pakrantės apsaugos tarnybos mokslinių tyrimų lėktuvu.
Nepaisant to, kad Keflaviko tarptautinis oro uostas, kuris yra vos už 20 km į šiaurę nuo išsiveržimo vietos, nebuvo uždarytas ir skrydžiai vis dar vyksta, kelias tarp oro uosto ir Grindaviko yra uždarytas.
Ugnikalnio stebėjimas apribotas iš labai toli
Lapkričio mėnesį Islandijos valdžios institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai šimtai nedidelių žemės drebėjimų sudrebino Reikjaneso pusiasalį – labiausiai apgyvendintą salų valstybės regioną[2].
Dar praėjusį mėnesį, didėjant išsiveržimo baimei, iš vietovės buvo evakuota 4 000 žmonių. Jiems buvo leista grįžti tik trumpam pasiimti savo asmeninių daiktų. Tai reiškia, jog pirmadienio vakarą išsiveržimo vietoje buvo nedaug žmonių, o valdžios institucijos įspėjo kitus laikytis atokiau.
„Tai nėra turistų lankoma vieta, todėl turite stebėti jį iš labai toli“, – tvirtino Islandijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų valdymo vadovas Vidiras Reynissonas.
Detalizuojama, jog išsiveržusio plyšio ilgis yra apie 4 km, jo šiaurinis galas yra į rytus nuo Stóra-Skógfell, o pietinis – į rytus nuo Sundhnúk. Vis dėlto įspūdingam gamtos reiškiniui atsispirti pakankamai sunku. Vietos gyventojų emocijos taip pat nevienareikšmės, daliai iš jų nerimaujant, jog kai kurie miestai laikui bėgant gali atsidurti po lava.
Sąlyginai palankios išsiveržimo aplinkybės sumažina skrydžių chaosą
Visiems žinoma, kad ugnikalnių išsiveržimai įprastai kelia rimtą pavojų kelionėms lėktuvais, nes į atmosferą išsiveržę pelenai gali sugadinti reaktyvinių lėktuvų variklius ir skrydžių valdymo sistemas bei smarkiai sumažinti matomumą[3]. Nepaisant to, Islandijos valdžios institucijos padidino aviacijos pavojaus lygį iki oranžinės spalvos, o tai reiškia, jog nors vyksta ugnikalnio išsiveržimas, tačiau pelenų išsiskyrimas yra gana nedidelis.
Pavyzdžiui, šiuo metu skrydžiai į netoliese esantį Keflaviko tarptautinį oro uostą tebevyksta įprasta tvarka. Be to, dėl išsiveržimo nebuvo atšauktų ar smarkiai vėluojančių skrydžių. Oro bendrovė „Icelandair“ teigia, kad jos skrydžių tvarkaraščiui poveikio nebuvo „Play“ antrinant, jog taipogi nesitiki jokių tvarkaraščio sutrikimų. Dauguma oro linijų teigė, kad pasikeitus situacijai jos tiesiogiai susisieks su klientais, todėl keleiviams rekomenduojama atidžiai sekti savo oro linijų bendrovių pranešimus.
2010 m. balandžio mėn. Islandijoje įvykęs didelis išsiveržimas smarkiai sutrikdė oro susisiekimą tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Dėl į orą išmesto ketvirčio milijardo kubinių metrų vulkaninių pelenų per aštuonias dienas buvo atšaukta daugiau kaip 100 000 skrydžių. Nors baimintasi, kad tai gali pasikartoti, neseniai įvykęs išsiveržimas, kaip skelbiama, įvyko visai kitokiomis aplinkybėmis, sumažindamas panašaus skrydžių chaoso tikimybę. (Per pastaruosius trejus metus Reikjaneso pusiasalyje iš viso įvyko trys išsiveržimai, kurie neturėjo jokio poveikio oro susisiekimui.)
Europos aviacijos saugos agentūra, reikalui esant, yra pasirengusi dideliam vulkaninių pelenų įvykiui.
„Išsiveržimo ir pelenų debesies susidarymo atveju agentūra bendradarbiaus su kitais aviacijos subjektais, kad įvertintų poveikį aviacijai ir pateiktų atitinkamas rekomendacijas“, – rašoma lapkričio mėn. pareiškime EASA interneto svetainėje.
Kelionės vyksta įprasta tvarka
Nepaisant to, jog išsiveržimo zona uždaryta iki tolesnio pranešimo, o žmonės raginami laikytis šio draudimo, nerekomenduoja apskritai atsisakyti kelionių į šalį. Kitais žodžiais tariant, lankytojams patariama nesilankyti tik Grindaviko mieste ir jo apylinkėse bei laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų.
Šalys taipogi nepaskelbė įspėjimo dėl draudimų keliauti į Islandiją, o tai reiškia, kad oro linijų bendrovės ir atostogų kompanijos dirba įprastu režimu, ir keliautojai, atšaukę užsakymus, neturi teisės atgauti pinigų. Vis dėlto jei tokia stichinė nelaimė, kaip žemės drebėjimas, potvynis ar ugnikalnis, paveiks kelionės planus ir (arba) sužalos, derėtų patikrinti savo draudimo poliso duomenis.
Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas – vienas didžiausių Islandijos turistų traukos objektų – lapkričio 9 d. laikinai uždarytas po to, kai jį sukrėtė žemės drebėjimai. Gruodžio 16 d. trumpam atnaujinęs veiklą, dabar jis vėl uždarytas dėl išsiveržimo. Aplinkiniai SPA centrai, viešbučiai ir restoranai taip pat uždaryti.
„Bus susisiekta su visais svečiais, kurių užsakymai patvirtinti artimiausiomis dienomis“, – rašoma atnaujintoje svetainėje, toliau palaikant glaudžius ryšius su valdžios institucijomis, teikiant pirmenybę aplinkinių saugumui bei gerovei.
