Ukrainos karo belaisviai iš Rusijos netikėtai buvo nugabenti į Vengriją
Ukrainos bei Vengrijos dvišaliai santykiai jau kurį laiką nėra patys geriausi. Nepaisant to, kad Rusija dar 2022 m. vasario mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą, Vengrija toliau aktyviai plėtoja santykius su Rusija.
Dėl to gerokai apsunkintus Vengrijos-Ukrainos santykius dabar temdo ir karo belaisvių klausimas, grąsinantis virsti tikru diplomatiniu skandalu[1].
Ukrainos teigia, kad jos karo belaisviai, visiškai netikėtai atsidūrė Vengrijoje, o pastaroji – vengia ukrainiečius sugrąžinti į tėvynę. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba skelbia, kad dėl to kaltas gali būti pats Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas, kuris neslėpdamas, palaiko tvirtus politinius ir ekonominius ryšius su Rusija.
Ukrainos užsienio reikalų ministro nuomone, tokį karių perkėlimą iš Rusijos į Vengriją lėmė vengrų premjero politiniai interesai, o pats karių perkėlimas galėjo būti slaptos operacijos, kurioje, dalyvavo ir kiti asmenys, ne tik iš Vengrijos, dalis[2].
„Mums sakoma, kad šie žmonės gali daryti, ką nori. Iš tikrųjų taip nėra. Jie yra stebimi ir net susitikimai su jų artimaisiais yra labai ribojami. Konsului ir ambasadoriui neleidžiama jų aplankyti, nepaisant mūsų nuolatinių prašymų. Panaudosime visas priemones, kad pasiektume savo piliečius ir sugrąžintume juos namo“, – sakė D. Kuleba.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Vengrijos pusė kol kas net nepradėjo konstruktyvaus dialogo su Kijevu dėl karių grąžinimo.
Tačiau Vengrija dar birželio 9 d. oficialiai pranešė, kad iš Rusijos iš tiesų perėmė 11 ukrainiečių karo belaisvių grupę. V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyaso teigia, kad kariai atvyko „savo noru, o Kijevas buvo informuotas apie jų perkėlimą“.
Į Ukrainos politikų pasipiktinimą sureagavęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas, bet kokius ukrainiečių teiginius vadina melu.
„Mūsų kolega ukrainietis Dmytro Kuleba šiandien pakartojo melagingus kaltinimus premjerui Viktorui Orbanui ir Vengrijai. Mes tai aiškiai paaiškinome kelis kartus, tačiau pakartokime tai dar kartą: Rusijos stačiatikių bažnyčios ir Maltos ordino bendradarbiavimo dėka iš nelaisvės buvo išlaisvinta 11 žmonių. Tai buvo padaryta nedalyvaujant Vengrijos vyriausybei. Tačiau džiaugiamės, kad tai įvyko, nes jei bent vienas žmogus atgauna laisvę, tai yra gera žinia. O tai yra vienuolika kartų geresnė žinia. Šie 11 žmonių gali laisvai judėti Vengrijoje, jie gali daryti, ką mano esant reikalinga, jie gali susisiekti su kuo nori. Vietoj melagingų išpuolių ir asmeninių atakų turėtume džiaugtis 11 žmonių laisve. Jei mano kolegai ukrainiečiui kiltų kokių nors abejonių ar klausimų, jis žino, kaip mane pasiekti. Mes ir toliau primygtinai reikalaujame, kad kuo greičiau būtų sudaryta taika, nes taika užbaigtų žmonių kančias, šimtų, tūkstančių, dešimčių tūkstančių žmonių kančias“, – teigia Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjartas.
Kiek vėliau tarptautinė žiniasklaida paskelbė, kad Kijevas jau atgavo tris ukrainiečių karo belaisvius.
„Ukrainos ambasadai Budapešte pavyko iš Vengrijos atgabenti tris ukrainiečių karo belaisvius“, – paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko, pažymėjęs, kad Ukrainos diplomatai ir kitos atitinkamos Ukrainos institucijos stengiasi grąžinti ir kitus Vengrijoje likusius karo belaisvius[3].
Į belaisvių perėmimo operaciją įsitraukusi buvo ir Rusijos stačiatikių bažnyčia
Nors oficialiai skelbiama, kad ukrainiečių karo belaisvių perdavimas Vengrijai vyko šios šalies ministro pirmininko pavaduotojo iniciatyva, Vengrijos pusės teiginiai, kad daugiau niekas iš vyriausybės apie tokią operaciją nežinojo – kelia daug klausimų ukrainiečiams.
Kai kurie tarptautiniai žiniasklaidos kanalai skelbia, kad pati Rusijos stačiatikių bažnyčia dar birželio 9 d. pranešė, kad į Vengriją buvo atvežta 11 Ukrainos karių, patekusių į Rusijos nelaisvę, tačiau su kokiais Vengrijos valdžios pareigūnais buvo komunikuota šiuo klausimu, kol kas aišku nėra.
Dieną prieš, birželio 8 d. Rusijos stačiatikių bažnyčia paskelbė apie planą perduoti į nelaisvę paimtų ukrainiečių karių grupę Vengrijai, nedalyvaujant Ukrainos valdžios institucijoms[4]. Atsižvelgiant į tai, dialogas tarp Rusijos ir Vengrijos buvo spartus, sklandus ir galimai vyko – itin aukštu lygmeniu.
Manoma, kad Maskvos patriarchato prie Europos Sąjungos (ES) atstovas, metropolitas Hilarionas Alfejevas susisiekė su Vengrijos valstybės sekretoriumi bažnyčios reikalams Miklosu Solteszu, kuris kreipėsi į premjero V. Orbano administraciją. Be to, manoma, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia negalėjo įgyvendinti šio plano be Kremliaus pritarimo.
Budapešto ir Kijevo santykiai įtempti ir dėl situacijos Užkarpatėje
Nors Budapešto ir Kijevo diplomatiniai santykiai pastaruoju metu yra įtempti dėl tęsiamo Vengrijos bendradarbiavimo su Rusija, iš tiesų, šie ryšiai nebuvo patys geriausi ir anksčiau. Įtampas tarp valstybių skatina vengrų mažumos situacija Ukrainoje, Užkarpatėje. Vengrija jau kurį laiką kritikuoja Ukrainos siekį įvesti privalomą mokymą ukrainiečių kalba ir laiko tai vietos vengrų engimu[5].
Užkarpatė yra Vakarų Ukrainos regionas, kuris ribojasi su Vengrija. Šioje srityje gyvena apie 150 000 etninių vengrų, kurie sudaro apie 96,8 proc. visų Ukrainoje gyvenančių vengrų ir 98,2 proc. vengrų, kuriems vengrų kalba yra gimtoji.
Dar 2017 m. Ukrainos parlamentas priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo apribojo esamas etninių mažumų teises mokytis gimtąja kalba. Po dvejų metų buvo priimtas naujas Valstybinės kalbos įstatymas, kuriuo paskelbta, kad ukrainiečių kalba yra privaloma visose viešojo gyvenimo srityse.
Nors pagrindinis naujojo kalbos įstatymo tikslas buvo nukreiptas į Rusijos kalbos įtakos pažabojimą, jis palietė ir kitas tautinių mažumų grupes, o Europos Tarybos Venecijos komisija 2019 m. nustatė, kad kai kurie Ukrainos kalbos įstatymo straipsniai iš tiesų neužtikrina teisingos pusiausvyros tarp ukrainiečių kalbos skatinimo ir mažumų kalbinių teisių apsaugos. Be to, 2023 m. pradžioje nuo Užkarpatės gyvenviečių viešųjų pastatų buvo nukabintos Vengrijos vėliavos.
Tai paskatino Vengrijos valdžios pyktį, prisiminta, kad šalies valdžia į Užkarpatės bendruomenę per pastarąjį dešimtmetį investavo milijardus.
Vengrijos aukšto rango politikai pažymi, kad Ukrainos įstatymų leidžiamoji valdžia iki šiol neatsižvelgė į Venecijos komisijos rekomendacijas ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės organizacijos turėtų užtikrinti, kad Ukraina tai padarytų.
