<h2>Lietuva – tarp Europos lyderių, kur infliacija yra didžiausia</h2>
<p>Lietuva euro zonoje užėmė tvirtą infliacijos rekordų siekiančios šalies poziciją. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, pakilo iki 18,5 proc. nuo 16,6 proc. balandį[1]. Lietuvą lenkia tik Estija, kur infliacija pasiekė 20,1 proc., kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Malta su infliacijos pavojais tvarkosi puikiai. Čia vartotojams kainos praėjusį mėnesį padidėjo tik 5,6 proc. [2]. Kitose Europos valstybėse infliacijos rodikliai taip pat ne tokie šokiruojantys, o juos, kaip pastebi įtakingas leidinys „Bloomberg“, lemia ne kas kitas kaip nacionalinė kiekvienos šalies politika.</p>
<p>Kitaip sakant, tose valstybėse, kuriose infliacija yra mažesnė, vyriausybės noriai reguliuoja energijos rinkas, ypač paveiktas Rusijos, o kitos, kur infliacija didžiausia, išsiskiria vangumu, pinigų švaistymu ir sunkiai paaiškinamų sprendimų priėmimu. O Lietuvos atveju, dar ir pasiteisinimais, kad dėl visko kaltas Putinas. Už viską mokate daug brangiau, tai tuo dar džiaugtis turite – esą visa tai niekis, nes neva tai padės įveikti Putiną…</p>
<p>Tuo tarpu Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvos metinei infliacijai daugiausia įtakos turi maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. </p>
<h2>Antiinfliacinis paketas nustebino net visko mačiusius</h2>
<p>Lietuvoje situacija turėjo pradėti stabilizuotis dar balandžio mėnesį, kai Vyriausybėje buvo pristatytas „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas.</p>
<p>Jame 2,26 mlrd. eurų skirti amortizuoti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, skatinant visuomenę sparčiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos[3].</p>
<blockquote>
<p>Konkrečiai „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą sudaro: 1,03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir, galiausiai, 53,9 mln. eurų – Sodros biudžeto lėšos. </p>
</blockquote>
<p>Dujų ir elektros kainos dalies kompensavimui skirta 570 mln. eurų. Tuo pačiu amortizuojant kainų šoką verslui, siūlomi ne tik dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. eurų, bet ir lėšos pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams už 142 mln. eurų. </p>
<p>Investicijoms į energetinę nepriklausomybę ir spartesniam perėjimui prie žaliosios energetikos Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų. 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, o subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų.</p>
<p>Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. </p>
<p>Į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų. Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.</p>
<p>Lėšų nepagailėta ir keturiems 50 MW galios energijos baterijų parkams už 100 mln. eurų. Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose.</p>
<p>10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų. </p>
<p>Rekordinės infliacijos akivaizdoje valdžia esą prioritetą teikia ne tik energetikos sektoriaus kainų stabilizavimui ar piliečių gerovės užtikrinimui, bet ir aplinkosaugai. </p>
<p>Tuo tarpu į ne kartą teiktus siūlymus dėl PVM mažinimo būtiniausiems maisto produktams, akcizo mažinimo degalams bei kai kuriuos kitus galimus sprendimus numota ranka, nors tokių sprendimų naudą realiai būtų pajutęs kiekvienas šalies gyventojas. </p>
<blockquote>
<p>Nors tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti ir pensijas, kompensacijas bei kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), atrodo, kad to gali nepakakti[4].</p>
</blockquote>
<p>Be to, neramina ir tai, kad dalį pinigų šioms išlaidoms Vyriausybė numato skolintis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ibrahim-boran-7gwofqs_2ei-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Strategija – „Skolinkis ir išlaidauk", bet skolą teks grąžinti</h2>
<p>Kaip akcentuoja „Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, paslaugų ir maisto kainų augimą Lietuvoje iš dalies lėmė „skolinkis ir išlaidauk“ valdžios išlaidų strategija[5].</p>
<p>Ekspertas pastebi ir tam tikrą Lietuvos valdžios politiką, kurią pasirinkus piliečiai susiduria su didesniais iššūkiais, kylančiais dėl kainų šuolio.</p>
<blockquote>
<p>„Nemažą poveikį infliacijos dydžiui turi energetinių prekių kainos, jas iš dalies lemia valstybių taikomos priemonės, skirtos vartotojams nuo energetinių kainų šuolio „apsaugoti“ (tiksliau būtų sakyti „skirtos tikrajam kainų šuoliui nuslėpti nuo vartotojų ir problemai į ateitį nukelti“).</p>
<p>Lietuva tokių priemonių taikė mažiau (didesnį dėmesį skyrė gyventojų pajamoms didinti), tad energetinių prekių infliacija Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų ES šalių (pavyzdžiui, Vengrijoje), bet mažesnė nei jokių energetinių prekių kainų ribojimo priemonių netaikiusioje Estijoje“, – teigia Ž. Mauricas.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, eksperto teigimu, energetinių prekių kainos paaiškina vos ketvirtadalį skirtumo tarp Lietuvos ir ES infliacijos, o likusį atotrūkį lėmė sparčiausiai iš visos ES Lietuvoje augančios paslaugų ir maisto kainos:</p>
<blockquote>
<p>„Tokį spartų paslaugų ir maisto kainų augimą Lietuvoje iš dalies lėmė „skolinkis ir išlaidauk“ valdžios išlaidų strategija, kuriai pradžią davė COVID-19 pandemija. Tačiau pandemija atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko (tiksliau reikėtų sakyti „pandemijos baimė atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko“).“</p>
</blockquote>
<h2>Finansiniai resursai paskirstomi netikslingai</h2>
<p>Kontraversiški valdžios sprendimai didžiulės infliacijos ir artėjančios recesijos fone geriausiai pastebimi netikslingame finansinių resursų paskirstyme.</p>
<p>Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, didelė infliacija Lietuvoje yra susijusi su tuo, kad atlyginimai mūsų šalyje auga penkis kartus sparčiau negu euro zonos vidurkis.</p>
<blockquote>
<p>„Paskutinį kartą atlyginimai tokiais tempais Lietuvoje augo 2007 metais. Kad ir kaip gyventojus galėtų džiuginti tas faktas, kad atlyginimai didėja tokiais tempais, bet čia visiškai nieko gero nėra. Čia akivaizdus ekonomikos perkaitimo ženklas, kai atlyginimai auga 5–6 kartus sparčiau nei produktyvumas, tai iškyla labai reali konkurencingumo rizika“, – teigia ekspertas[6].</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai, žvelgdami į valdžios pateiktą antiinfliacinį planą pastebi akivaizdžių jo silpnųjų vietų.</p>
<p>Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, jog dalies šių priemonių naudą vartotojai pajus tik antrąjį metų pusmetį.</p>
<blockquote>
<p>„Jos yra nukreiptos į tai, kad vartotojai nepajustų dar didesnio poveikio, bet tas poveikis, kuris šiandien jau patirtas, jis jau patirtas. Kompensavimo kaip ir nebuvo planuota“, – sako ji.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog jį nustebino antiinfliacinių priemonių paketo mastas:</p>
<blockquote>
<p>„Paketas gal didesnis savo mastu negu tikėjausi. Aišku, čia reikia suprasti, kad ta suma – daugiau kaip 2 mlrd. eurų – iš dalies yra Europos Sąjungos, RRF pinigai."</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, jis pastebi ir tai, kad COVID-19 pandemijai suvaldyti buvo planuojama skirti net 5 mlrd. eurų[7].</p>
<h2>Augo atotrūkis tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai</h2>
<p>Tuo tarpu opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė negaili kritikos kovai su infliacija pasitelktam paketui ir teigia, kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė buvo nepakankamos ir pavėluotos[8]:</p>
<blockquote>
<p>„Vyriausybės atstovai bemaž pusmetį kartojo vieną ir tą patį: esą realus žmonių pajamų augimas aplenks infliaciją, tad nėra čia ko baimintis".</p>
</blockquote>
<p>Politikė akcentuoja, kad atotrūkis tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir mažiausiai šiemet augo, o išmokas ir kompensacijas „suėdė" infliacija.</p>
<blockquote>
<p>„Taigi situacija yra dramatiška ir nieko nedaryti negalima. Regis, valdantieji visai atitrūko nuo realybės ir nebemato, kaip gyvena žmonės. Atsižvelgiant į situacijos rimtumą, vėluojantį antiinfliacinių priemonių planą siūlome kuo greičiau taisyti: papildyti jį PVM lengvata maistui ir NPD prilyginti minimaliai algai“, – teigia V. Blinkevičiūtė.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu opozicinė „Valstiečių“ frakcija Seime, vertindama Vyriausybės darbą akcentuoja, kad bene vienintelis valdžios pasiekimas ir yra rekordinė metinė infliacija[9].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/towfiqu-barbhuiya-napasgkzaxg-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iškreiptas vaizdinys: mokėti brangiau reikia vardan Ukrainos?</h2>
<p>Augančios kainos neramina, tačiau valdžios abejingumas eilinių lietuvių sunkmečiui dalį gyventojų gali pastūmėti į paniką.</p>
<p>Ne mažiau erzinti gali ir dalies politikų, visuomenininkų ar socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiančių žmonių pasisakymai, kuriuose teigiama, kad mokėti brangiau už elektrą ar degalus galime tiesiog vardan Ukrainos šiuo metu patiriamų sunkumų ir dėl bendro tikslo įveikti Vladimiro Putino režimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/img_2645.jpg" alt="" /></p>
<p>Kitaip manantys tuomet iškart nušviečiami neigiamai, tarsi tautos priešai ar Rusijos šalininkai. Tačiau tai tėra iškreiptas pastarojo laikotarpio vaizdinys. </p>
<p>Aibė lietuvių savo paramą ukrainiečiams jau yra įrodę: tiek teikiant finansinę paramą, tiek savanoriaujant ar aukojant reikalingus daiktus bei maistą.</p>
<p>Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai yra nusiteikę kankintis patys vien dėl to, kad galėtų pademonstruoti valdžios vykdomą vertybinę politiką. </p>
<p>O kol lietuviai veržiasi diržus, laukdami protingesnių valdžios sprendimų, jau minėta Malta išlieka mažiausiai karo Ukrainoje paveikta ES valstybe, kuri demonstruoja geriausius infliacijos rodiklius. Regis, kad Lietuvos valdžiai iš šios nedidelės valstybės galima daug ko išmokti.</p>
