Vakarų verslininkų pasitraukimas iš Rusijos – tik skambūs pažadai
Prieš beveik vienerius metus Rusija pradėjo atvirus karinius veiksmus prieš Ukrainą. Tuo metu, reaguojant į Rusijos agresiją, Vakarų įmonės pradėjo masiškai skelbti apie pasitraukimą iš Rusijos. Tačiau praėjus jau beveik metams, iš šios šalies yra pasitraukę daug mažiau įmonių, nei būtų galima manyti pagal duotus skambius verslininkų pažadus.
Žinoma, kai kurios stambios kompanijos iš tikrųjų paliko Rusiją. Pavyzdžiui, „Opel“ dukterinė įmonė „Stellantis“ sustabdė gamybą Rusijoje, „IKEA“ nebeimportuoja ir neeksportuoja prekių į Rusiją, „McDonalds“ taip pat pilnai pasitraukė iš šios šalies.
Tačiau žvelgiant į bendrą tendenciją, Vakarų įmonės niekur nedingo ir toliau sėkmingai funkcionuoja Rusijos žemėse. Vokietijos Sankt Galeno universiteto atliktas tyrimas rodo, jog iš šios šalies pasitraukė tik mažiau nei 9 proc. verslininkų. Sankt Galeno universiteto prekybos politikos ekspertas Simonas Evenettas sakė[1]:
„Mes skeptiškai žiūrėjome į įmonių iš Europos ir G-7 šalių, kurios paliko Rusiją, skaičių. Tada analizavome [padėtį] remdamiesi duomenimis – ir žiūrėjome, kur iš tikrųjų buvo parduodamos vietos ir įmonių dukterinės įmonės. Ir labai daugeliu atvejų nematėme realaus pasitraukimo iš Rusijos.“
Tyrimo duomenimis, 2022 metų balandžio mėn. Rusijoje iš viso veikė 2 405 įmonės, kurios laikomos 1 404 Europos sąjungos ir G7 kompanijų dukterinėmis įmonėmis. Iki 2022 metų lapkričio mėnesio 120 šių įmonių buvo pilnai patraukusios bent vieną dukterinę įmonę. O tai reiškia, kad iš Rusijos išėjo tik 8,5 proc. verslų. Šie skaičiai gauti iš ORBIS duomenų bazės, kurioje galima rasti tikslią informaciją, apie daugiau nei 400 milijonų įmonių visame pasaulyje.
Rusiją palikusios įmonės – daugiausia iš JAV, Suomijos ir JK
Itin mažas įmonių pasitraukimo ir Rusijos mastas išties atrodo priešingai nei seniau dalinti pažadai, kad šią šalį paliks didžioji dauguma Vakarų kompanijų. Vietoj to jos ir toliau sėkmingai funkcionuoja karą Ukrainai paskelbusioje šalyje.
Daugiausiai, net 19,5 proc., tokių Rusijoje likusių įmonių priklauso Vokietijos verslininkams. Antroje vietoje, su 12,4 proc., – įmonės, kurių būstinės įsikūrusios JAV.
Paradoksalu, jog JAV ne tik viena iš daugiausiai Rusijoje veikiančių dukterinių įmonių turinti šalis, bet ir užima pirmąją vietą dėl Rusiją palikusių verslų. Ketvirtadalis įmonių, kurios nusprendė pasitraukti iš Rusijos, priklauso JAV verslininkams.
Nuo Rusijos pilnai nusisukusių įmonių tope antrąją vietą užima Suomija. 12,5 proc. suomiškų verslų nusprendė pilnai sustabdyti veiklą agresore laikomos šalies teritorijoje. O toliau išsidėsto Vokietija (11,7 proc.) ir Jungtinė Karalystė (10,8 proc.).
Vakarai ir toliau neša pelną Rusijai, pasitraukė tik mažiau pelningi verslai
Įdomu dar ir tai, jog pasitraukusios įmonės anaiptol nenešė didžiausių investicijų ir pelno. Jei iš viso ryšius nutraukė 8,5 proc. kompanijų, tai jos sudarė tik 6,5 proc. bendrojo pelno ir 15,3 proc. darbo jėgos iš visų ES ir G7 įmonių, kurios aktyviai vykdo veiklą Rusijoje. Tad tyrėjų grupė savo darbe pabrėžė:
„Šie rezultatai rodo, kad pasitraukiančios Vakarų įmonės vidutiniškai turėjo mažesnį pelningumą ir didesnę darbo jėgą.“
Tiesa, tyrimą atlikę ekspertai bandė rasti logiškus paaiškinimus, kodėl Vakarų įmonės taip nenoriai pildo savo pažadus. Viena iš priežasčių veikiausiai yra ta, jog kai kurie verslai gali būti atleisti nuo oficialių sankcijų ir todėl nejaučia didelio spaudimo nutraukti veiklą Rusijoje.
Tačiau taip pat gali būti, jog vadovams sunku rasti pirkėjus, kurie dabartinėmis sąlygomis siūlytų priimtiną kainą už jų dukterines įmones. Be to, sklinda gandų, jog Rusijos valdantieji gali užkirsti kelią sėkmingam pardavimui, jį atidėti ir panašiai. Tad kai kuriais atvejais įmonės iš tiesų gali būti likusios tvirtose Kremliaus rankose, nors galbūt pačios mielai nutrauktų veiklą.
Nesame išimtis – Lietuvos įmonės Rusijoje sėkmingai vykdo veiklą
Beje, prasidėjus visiems neramumams, Lietuva neatsiliko nuo kitų valstybių. Kone visi verslai suskubo tikinti, jog greitai nutrauks bet kokius ryšius su Rusija. Tuo metu Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis teigė, kad iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks tik vienetai. Jis sakė[2]:
„Iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo. Dauguma Lietuvos verslo, nelaukiant oficialių pozicijų, nenori kolaboruoti ir dirbti su agresoriumi ar agresoriaus šalyje ir verslas pasitraukia. Pagrindinės įmonės arba tos, kurios gali pasitraukti, vienareikšmiškai pasitrauks.“
Tačiau lyginant tuometinius pažadus su dabartine padėtimi, matomas visiškai priešingas vaizdas. Virš 260 Lietuvos įmonių tebeeksportuoja į Rusiją. Pilnai verslo ryšius su šalimi agresore nutraukė tik maždaug pusė mūsų valstybės įmonių[3].
Be to, verta paminėti, jog Lietuvos verslininkai per praėjusius metus itin pamėgo kitą agresore laikomą šalį – Baltarusiją. Čia eksportuojančių Lietuvos įmonių skaičius išaugo iki 746.
O ir į Rusiją eksportuojamų prekių vertė nuolatos auga: pirmajį praėjusių metų ketvirtį jų vertė siekė 770 milijonų eurų, o trečiąjį ketvirtį viršijo 850 milijonų eurų. Tiesa, į šią sumą įskaičiuojama ir elektra, kuri teka į Rusiją per bendrą žiedą. Jei nepriskaičiuotume elektros, Lietuvos eksportas yra mažėjantis, bet labai nedaug, vos daugiau nei dešimtadaliu. Tad akivaizdu, jog tiek Lietuva, tiek apskritai Vakarai, neskuba atsukti nugaros Rusijai ir daugiau nebeturėti jokių verslo ryšių.
