<h2>Kelialapį į Pekino žiemos olimpinės žaidynes iškovojusi pora liko už borto</h2>
<p>Vasario mėnesį Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse turėjo pasirodyti ir Lietuvai atstovauti ledo šokėjų pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Vis tik, svajonės atstovauti Lietuvai amerikietė ir lietuvis neįgyvendins ir į Pekiną neišvyks. Prezidentūra pakartotinai atmetė prašymą išimties tvarka suteikti amerikietei A. Reed Lietuvos pilietybę, taip galutinai užveriant duris poros dalyvavimui viename svarbiausių sporto pasaulio renginių.</p>
<p>Pirmą kartą į prezidentūrą buvo dar vasarą, tačiau ir tuomet, prašymas išimtinai suteikti kauniečio A. Ambrulevičiaus šokių partnerei Lietuvos pilietybę patenkintas nebuvo. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nepakako duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų svarstomo asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai. Vis tik, dar 2021-ųjų kovo mėnesį vykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo 15-ąją vietą ir būtent taip pelnė olimpinį kelialapį Lietuvai[1].</p>
<p>Tačiau, pora, Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija ir net Lietuvos tautinis olimpinis komitetas rankų nenuleido. Šokėjai ir toliau intensyviai ruošė ir dailino savo programą, rengėsi varžyboms ir po didžiojo prizo varžybų etapų lapkričio mėnesį pakartotinai kreipėsi į šalies vadovą dėl pilietybės suteikimo. Metų gale, atnaujintame pasauliniame ledo šokių reitinge A. Reed ir S. Ambrulevičius rikiavosi jau 13-toje vietoje tarp 135 reitinguotų porų, šio 2021-2022 m. sezono reitinge užima 11-ąją vietą, o Europoje yra 6-ti.</p>
<p>Vis tik, to nepakako, kad pavyktų įtikinti prezidentą Gitaną Nausėdą išimties tvarka suteikti amerikietei Lietuvos pilietybę, o apie Prezidentūros sprendimą antrą kartą atmesti šį prašymą informuoti sportininkai ir Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija neslepia apmaudo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kelli-mcclintock-psftxq_iwrs-unsplash.jpg" alt="Pilietybė" /></p>
<h2>S. Ambrulevičius savo šokių partnerę vis tiek laiko lietuve</h2>
<p>Apie tai, kad sportininkai į Pekiną vis dėlto neišvyks prabilo pats S. Ambrulevičius, susidariusią situaciją pasakodamas socialiniame tinkle „Facebook". Ilgame įraše šokėjas apgailestauja, kad iškovoto olimpinio kelialapio nepanaudos:</p>
<blockquote>
<p>„Praėjusią savaitę gavom atsakymą dėl mano partnerės Allison naujo prašymo, Lietuvos pilietybės suteikimui.<br />Deja, jame žinutė vėl buvo neigiama. To pasekoje, su dideliu gailesčiu užsidarė ir galimybė mums atstovauti Lietuvą artėjančiose Olimpinėse žaidynėse Pekine.“</p>
</blockquote>
<p>S. Ambrulevičius dėkoja visiems, kurie pastaruoju laikotarpiu padėjo tikėti olimpine svajone:</p>
<blockquote>
<p>„Norėčiau labai stipriai padėkoti mūsų federacijos prezidentei, Lilijai Vanagienei, kuri ėjo už mus iki pat paskutinės minutės. Tikrai smagu žinoti, jog yra toks žmogus kuris vis dar kovoja už šio sporto gyvavimą Lietuvoje ir jo atstovų gėrį, šią šaką kultivuojant. Taip pat didelis ačiū mūsų Olimpiniam komitetui, kuris palaikė ir padėjo viskuom, kuom tik jų jėgomis buvo įmanoma.“</p>
</blockquote>
<p>Sportininkas neužmiršta ir savosios šokių partnerės:</p>
<blockquote>
<p>„Ir galiausiai, mieloji Allison. Tu esi ir būsi Lietuvė! Ačiū tau už viską kas buvo ir kas dar tik bus."</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, tokiomis optimistinėmis nuotaikomis pasigirti negali Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė. Moteris neslepia nusivylimo Prezidentūros sprendimu ir net bendru požiūriu į užsieniečių ir lietuvių atstovavimą šaliai:</p>
<blockquote>
<p>„Labai apmaudu, kai žiūrima tik į būsimą olimpiadą, bet nepamatyta, kas buvo nuveikta iki tol, kiek garsių rezultatų tarptautinėje arenoje buvo pasiekta“[2].</p>
</blockquote>
<p>Viltis, kad A. Reed ir S. Ambrulevičius vyks į Pekiną dabar lieka veikiau teorinė. Pora dalyvaus Europos dailiojo čiuožimo čempionate ir ten tikisi puikių rezultatų. Jeigu sėkmė nenusigręš, užėmus aukštas vietas, neatmetama galimybė ir trečiąjį kartą kreiptis į prezidentą. Galutinė olimpinių paraiškų padavimo data yra sausio 24-oji.</p>
<p>Dabar realiausias scenarijus rodo, kad šokėjų iškovotas olimpinis kelialapis atiteks kitai porai – Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai. Nors kalbama, kad šių sportininkų ateitis šviesi, vis tik, dabar tai dar yra itin jauna pora, kartu šokanti vos keletą metų ir net nėra įtraukta į pasaulinį reitingą[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/logan-weaver-vb7bkhzsqei-unsplash.jpg" alt="Olimpinis kelialapis" /></p>
<h2>Pilietybės debatai kartais stokoja logikos</h2>
<p>Remiantis Konstitucija, pilietybė yra asmens konstitucinis-teisinis ryšys su tam tikra valstybe. Pilietybė reiškia visateisę narystę valstybėje bei pavaldumą valstybės valdžiai. Lietuvoje pilietybė įgyjama gimus, įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, optavimo būdu ar kitais pilietybės įstatyme numatytais atvejais[4].<sup id="cite_ref-1" class="reference"></sup></p>
<p>Sportiniais sumetimais suteikti pilietybę kitos valstybės atletui, siekiant bendrų tikslų ir aukščiausių rezultatų yra universaliai priimtas reiškinys, o Lietuva šiuo klausimu lieka vis dar gana atsargi. Net ir žvelgiant į Lietuvoje itin populiarų krepšinį ir nacionalinių rinktinių atvejį galime pastebėti, kad vis daugiau pasaulio ir Europos valstybių natūralizuoja krepšininkus, taip siekiant užkamšyti talento skyles.</p>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje, net klubiniame krepšinyje skatinamas lietuviškumas, nepaisant to, kad dažnu atveju rezultatai rodo, kad vietos atletai neatitinka tam tikro lygio. Dėl to nukenčia ne tik rezultatai, tačiau ir fanų viltys, ir net finansinis aspektas. Turnyro lentelės gale besistumdanti komanda tampa nebepatraukli net ištikimiausiems sirgaliams, o kartu, yra ir nuostolinga finansiškai. Trenerių tarpe taip pat yra įprasta žvalgytis į lietuvius, nors strategų pasiekimai net ir vietiniame fronte kelia nemažai klausimų.</p>
<p>Ar tokia sporto politika yra didingas patriotiškumas ir pilietiškumas ar bukas užsispyrimas tikriausiai kiekvienas gali atsakyti sau, tačiau net ir kalbant apie dailųjį čiuožimą, A. Reed ir S. Ambrulevičiaus atvejis nėra pirmasis, sietinas su pilietybės suteikimu. 2013-ais ledo šokėjai, tuomet sportavusiai su lietuviu Deividu Stagniūnu, amerikietei Isabellai Tobias buvo suteikta Lietuvos pilietybė, o kartu, ir teisė dalyvauti 2014-ųjų Sočio žiemos žaidynėse. Vis tik, po prasto pasirodymo žiemos olimpiadoje, šokėja tapo Izraelio piliete[5].</p>
<p>Tokie pilietybės mainai nežavi nei aukščiausių šalies valdžios pareigūnų, nei sporto federacijų, tačiau kaip to išvengti, niekas negali pateikti atsakymo. Dažnu atveju, prieš svarbiausius sporto renginius atletai demonstruoja didžiulį norą ir ambicijas drauge siekti aukštumų, tačiau sportininkų porai iširus ir rezultatams nuvylus, ne vienas sėkmės ieško jau kitoje užsienio šalyje. Kadangi Lietuva yra nedidelė šalis ir profesionalių sportininkų visose srityse paruošti pajėgi nėra, kartais nori to ar ne, tenka žvalgytis ir į užsienio atletus.</p>
<p>Kita vertus, pilietybės suteikimas sportiniais ar net kultūriniais tikslais kartais taip pat gali būti kvestionuojamas. 2021-ais prezidentas Gitanas Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę britų režisieriui ir aktoriui, garsios lietuvių teatro bei operos režisierės Dalios Ibelhauptaitės vyrui Dexteriui Fletcheriui[6]. Nors režisieriaus talentu abejoti neverta, vis tik, saitai su Lietuva yra grįsti santuoka su D. Ibelhauptaite. Nors prezidentas tiki, kad D.Fletcherio darbai praturtins Lietuvą ir leis tarptautinei auditorijai geriau susipažinti su mūsų šalies kultūra, galima numanyti, kad šiuo atveju yra tikima, kad D. Fletcheris staiga netaps ir dar vienos šalies piliečiu, taip lietuvybę tarsi numesdamas šalin. Todėl, pilietybės klausimas dažnus atveju tampa veikiamas ir lietuviško išdidumo, ne tik realių Konstitucijos nuostatų ar net logikos.</p>
