Sinica pašalintas iš Nacionalinio susivienijimo, bet pats sprendimą vadina negaliojančiu
Seimo narys Vytautas Sinica ir dar keli partijos nariai praėjusios savaitės penktadienį buvo pašalinti iš Nacionalinio susivienijimo. Sprendimą priėmė partijos valdyba, įtardama „šiurkščius įstatų ir etikos kodekso pažeidimus“. Tarp nurodytų pažeidimų – neteisėti tarybos susirinkimai, sprendimų priėmimas be kvorumo bei partijos komunikacijos priemonių užvaldymas.
Kartu su Sinica partijos gretas paliko valdybos narys Marius Parčiauskas bei tarybos narės Asta Katutė ir Inga Drupienė. Valdyba taip pat paskelbė, kad liepą vykęs tarybos susirinkimas buvo neteisėtas, todėl jo sprendimai laikomi niekiniais[1].
Tačiau pats Sinica sprendimą vadina „niekiniu ir negaliojančiu“. Pasak jo, valdyba neturi teisės šalinti narių be Etikos komisijos išvadų, o komisija šiuo metu neegzistuoja – dauguma narių atsisakė pareigų. Be to, partijos taryba dar gegužę suspendavo valdybos teisę šalinti narius.
Parlamentaras kritikuoja vadovybę dėl vidinio skaldymo ir teigia, kad partija jau beveik metus nepriima naujų narių. Sinica žada, kad „partija bus išgelbėta“ rugsėjį planuojamame suvažiavime, ir ragina narius nesitraukti.
77.lt primena, kad V. Sinica yra vienintelis Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime, patekęs per vienmandatę apygardą.
„Buvau pašalintas iš partijos pažeidžiant įstatus – purvo neliesiu, bet tiesą paaiškinsiu“
Prieš keletą dienų V. Sinica apie vidinius partijos konfliktus šiek tiek prabilo ir viešai. Politikas tvirtina, kad partijos vadovybė Žolinės dieną jį ir dar tris tarybos narius pašalino pažeisdama įstatus, o dabar, anot jo, bando šį sprendimą pridengti vis naujais kaltinimais[2].
„Atsiprašau. Kadangi atsidūriau smulkių intrigų epicentre, jau matau, kad artimiausiu laiku būsiu visai nemažai ir kūrybingai šmeižiamas. Tą daro grupelė žmonių, kurie neseniai ir ypač žvelgiant iš šalies atrodė bendražygiai.“, – rašo Sinica.
Jis pabrėžia, kad vidines įtampas pusmetį sąmoningai slėpė nuo viešumos, nes manė, kad atviri konfliktai pakenks visai partijai. Pasak jo, sprendimas viešinti ginčus rodo, jog daliai partijos narių neberūpi organizacijos likimas.
„Aš taip nemąstau. Gal šiandien skamba naiviai, bet man labai svarbu Nacionalinio susivienijimo reputacija, nes tikiu, kad įmanomas nuoširdus ir naują tikėjimą įkvepiantis jo atsinaujinimas po suvažiavimo. Žinoma, jeigu suvažiavimo sprendimai bus pripažinti ir partija turės antrą šansą.“, – rašė Seimo narys.
Sinica ragina kolegas nesivelti į viešas rietenas ir nekreipti dėmesio į kaltinimus, kuriuos vadina absurdiškais. Kaip jis pats teigė pasižadantis prie „purvo pylimo neprisidėti, kaltinimais nesidrabstyti, atsakyti tiek, kiek bus absoliučiai būtina, o atėjus laikui paaiškinti šią apmaudžią ir nemalonią situaciją nuosekliai, išsamiai ir pagarbiai, be asmeniškumų ir epitetų.“
Parlamentaras organizavo protestą prieš Cichanouskajos biurą – partija atsiribojo
Tuo tarpu V. Sinica rugpjūčio 8 d. prie Užsienio reikalų ministerijos surengė protesto akciją prieš Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biurą Vilniuje. Jis reikalavo nutraukti Lietuvos akreditaciją Baltarusių demokratijos atstovybei, stabdyti finansavimą iš biudžeto ir griežtai reaguoti į bet kokius pasisakymus, kurie, jo nuomone, menkina Lietuvos valstybingumą[3].
Sinica teigia palaikantis demokratinę Baltarusiją, bet kritikuoja S. Cichanouskajos biurą: pasak jo, organizacija nekuria tikros opozicijos Lukašenkos režimui, o kai kurie jos nariai skleidžia idejas, prieštaraujančias Lietuvos istorijai ir nacionaliniams interesams. Parlamentaras taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis viešai palaikė Krymo aneksiją ir kalbėjo apie autonominio Baltarusijos rajono kūrimą Lietuvoje.
Tuo tarpu Nacionalinis susivienijimas pareiškė atsiribojantis nuo šios akcijos. Partijos pranešime teigiama, kad protestas yra asmeninė V. Sinicos iniciatyva ir partija neprisiima atsakomybės už jos padarinius. Valdyba kritikavo parlamentarą dėl politinės trumparegystės ir pažymėjo, kad jo siūlomas sprendimas – uždaryti biurą – ignoruoja demokratiškai mąstančius Baltarusijos opozicijos atstovus bei tarptautinę jų pripažintą reputaciją.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 52 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių skaičius smarkiai išaugo po 2020 metų rugpjūčio rinkimų Baltarusijoje ir ten vykusių protestų prieš Lukašenkos režimą.
