Kadangi ,tas iš Deivydo Aiko puslapio straipsnis jums patiko ir sukėlė labai daug klausimų, tai atsakau visiems vienu metu, nes į a.ž gavau virš 100 paklausimų, atsakiau porai, bet supratau, kad gaila laiko😊 Visas augalas – jauni lapai, žiedai, pumpurai ir šaknys – naudojami maistui. Tai vienas lengviausiai atpažįstamų laukinių žalumynų, o Graikijoje į kiaulpienes panašūs kartūs žalumynai nuo seno verdami ir valgomi kaip horta: su geru alyvuogių aliejumi, citrina ir žiupsniu druskos. Svarbiausia kiaulpienę vertinti ne kaip stebuklingą vaistą, o kaip maistingą, kartaus skonio sezoninę daržovę. Jos kartumas nėra trūkumas – kartumas ,tai papildomas augalo gėris. Man visada juokinga, kai sveikuolių puslapiuose rekomenduojama numirkyti dar kažką padaryti, kad neliktų kartumo. Kiaulpienių šaknyse yra inulino – fermentuojamos skaidulinės medžiagos, kurią gali naudoti dalis žarnyno bakterijų. Todėl skrudinta kiaulpienės šaknis kartais pateikiama kaip prebiotinis gėrimas(būtinai į tai atkreipkite dėmesį, nereikės pirkti probiotikų vaistinėse) ar kavos pakaitalas. Žmonės pastebi, kad kas dien vartodami kiaulpienes ar cikoriją pradėjo lieknėti, o kurie buvo liekni, tai tiesiog džiūti, tad reikia žiūrėti koks žmogaus tipas, per daug kartaus lieknam žmogui nereikia, užtenka 2-3 kart savaitėje, o jei esate įmitę , galite ir kas dieną ar prieš kiekvieną valgį kažkiek suvalgyti, receptus pateiksiu apačioje. Tibeto medicina liekniems žmonėms kartumą rekomenduoja kartu su maistingu maistu t.y. turima galvoje mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės ir pan. Dabar apie tai ką atradau atvažiavusi į Graikiją. – šiltas virtas karčias žoles su alyvuogių aliejumi, citrina ir druska, tai galima užsisakyti kiekvienoje tavernoje. Pradžioje buvo kultūrinis nustebimas, Vilniuje naudojau kiaulpienes į salotas , pasiraugindavau šaknis, bet , kad tokiais kiekiais ?... Kaip graikai valgo karčias žoles: horta ir radikia. Graikiškas žodis horta – χόρτα – nėra vieno augalo pavadinimas. Taip vadinami įvairūs laukiniai arba auginami valgomi žalumynai ir iš jų paruoštas patiekalas. Į horta gali patekti kiaulpienės, trūkažolės, cikorijos, garstyčių lapai, burnočiai, mangoldai ir daugybė vietinių augalų. Graikijoje kiaulpienė gali būti vadinama radiki, tačiau žodis radikia taip pat vartojamas cikorijoms bei kitiems panašiems kartiems lapams, todėl ne kiekviena parduodama „radikia“ yra botaninė paprastoji kiaulpienė. Graikų virtuvės tyrinėtoja Diane Kochilas kiaulpienę Taraxacum officinale savo žalumynų žodyne įvardija kaip radiki. Graikiškų laukinių žalumynų žodynas. Dabar įdomiausia jus jaudinanti dalis, tai , kaip jas paruošti , valgyti , nes kodėl jau paaiškinau😊 Pats patiekalas labai paprastas: žolės išverdamos, nuvarvinamos ir gausiai apšlakstomos pirmojo spaudimo alyvuogių aliejumi(linų sėmenų, gali būti ir graikiškų riešutų, na tinka visi aliejai kurie kokybiški ir šalto spaudimo) bei citrina. Kartais vietoje citrinos naudojamas vyno actas. Valgoma karšta, šilta, kambario temperatūros arba atvėsinta. Graikai tokius žalumynus patiekia: kaip atskirą salotų lėkštę, prie keptos žuvies ar kalmarų, su feta(feta yra visi varškės sūriai), alyvuogėmis ir duona, prie pupelių, bulvių ar kiaušinių, kaip dalį pasninko, vegetariško ar labai paprasto kaimiško valgio. Graikiškos kiaulpienių salotos – horta vrasta Reikės 500 g kiaulpienių, vandens virimui, druskos, 3–4 šaukštų gero pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, pusės arba visos citrinos sulčių, pasirinktinai – česnako, juodųjų pipirų ar trupučio vyno acto. Gaminimas Nupjaukite apatinę šaknies dalį, pašalinkite pažeistus ir pageltusius lapus. Lapus du ar tris kartus kruopščiai išplaukite dideliame kiekyje šalto vandens. Žemės dažnai susikaupia pačiame lapų rozetės pagrinde. Dideliame puode užvirkite gausiai pasūdytą vandenį. Sudėkite žalumynus į verdantį vandenį. Jei jie netelpa, dėkite dalimis – nuo karščio lapai greitai sukris. Virkite maždaug 8–15 minučių. Visai jauniems lapams gali pakakti trumpiau, o seniems, storiems ir labai kartiems prireiks 15–20 minučių. Graikiškos horta paprastai verdamos iki maloniai minkštos, o ne traškios konsistencijos. Išgriebkite žnyplėmis ar kiaurasamčiu ir palikite nuvarvėti. Jei norite šilto patiekalo, šaltu vandeniu neperliekite. Dar šiltas kiaulpienes apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Įberkite druskos. Autentiškai paprastas santykis galėtų būti toks: trims dalims alyvuogių aliejaus – maždaug viena dalis citrinos sulčių. Tačiau labai karčioms kiaulpienėms citrinos galima pilti daugiau. Graikų virtuvėje žalumynai kartais patiekiami su šlakeliu jų virimo skysčio. Žiedus rinkite sausą, saulėtą dieną, kai jie visiškai prasiskleidę. Šaknis patogu kasti anksti pavasarį arba rudenį, kai augalas daugiau atsargų sukaupia. Iš savo vejos galima rinkti tik tada, kai tikrai žinoma, kad ji nebuvo apdorota chemikalais. Ką dar galima pagaminti Pačius jauniausius lapelius sumaišykite su salotomis, obuoliu, ridikėliais, virtu kiaušiniu, graikiniais riešutais ar bet kokiu varškės sūriu, jei vartojate pieno produktus. Padažui tinka alyvuogių aliejus, citrina, truputis medaus ir garstyčių. Medus kartumą ne tiek panaikina, kiek sukuria malonų saldaus, rūgštaus ir kartaus skonio kontrastą. Troškintos kiaulpienės Apvirtus lapus 3–5 minutes patroškinkite alyvuogių aliejuje su česnaku. Įpilkite citrinos, įberkite aitriosios paprikos. Taip paruoštus lapus galima dėti ant skrudintos duonos, patiekti su pupelėmis ar makaronais. Pesto Jaunus lapus sutrinkite su alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis, česnaku, riešutais ir kietuoju sūriu. Jei skonis per stiprus, pusę kiaulpienių pakeiskite bazilikais, petražolėmis ar špinatais. Sriuba Kiaulpienių lapai tinka į bulvių, pupelių, lęšių ar daržovių sriubas. Juos geriausia dėti gaminimo pabaigoje arba prieš tai trumpai apvirti. Žiedpumpuriai Tvirti, dar neprasiskleidę pumpurai gali būti marinuojami sūryme ir acte panašiai kaip kaparėliai. Juos taip pat galima trumpai pakepinti svieste ar aliejuje. Žiedai. Nuo žiedų pašalinus kuo daugiau žaliosios dalies, galima gaminti, kiaulpienių žiedų sirupą, želę, vyną ar girą, žiedų arbatą, tešloje keptus žiedus, geltoną augalinį cukrų desertams puošti. Vadinamasis „kiaulpienių medus“ paprastai yra iš žiedų, vandens, citrinos ir cukraus išvirtas sirupas, o ne bičių medus. Ilgai verdant jis tampa desertu – nereikėtų jo pristatyti kaip koncentruoto sveikatos produkto Tai tik cukraus produktas, jei kiaulpienių medų verdate su tikru medum, tai jau kas kita, bet vis tiek tai tik desertas. Šaknis kruopščiai nuplaukite, susmulkinkite, išdžiovinkite ir paskrudinkite iki rusvos spalvos. Užplikytas gėrimas būna žemiškas, kartokas, be kofeino. Jį galima maišyti su cikorija, miežiais, cinamonu ar tikra kava. Jaunas šaknis galima išvirti, paskui kepti aliejuje su česnaku. Senos šaknys būna pluoštingos ir labai karčios, todėl labiau tinka džiovinti ar nuovirui. Na šį kartą tiek. Ir dar kartą noriu priminti, ką ne kartą esu savo straipsniuose ir įrašuose sakiusi, kad kinų medicina sako; jei kiaulpienių būtų tiek mažai, kiek ženšenio, ,tai kiaulpienė būtų brangesnė 1000 kartų
Dalintis
…