Temą apie adenoidus tęsiant...
Nėra daug, bet įmanoma rasti mokslinių straipsnių, patvirtinančių netaisyklingo sąkandžio ir adenoidų/ tonzilių išvešėjimo ryšį, bet gausu tokį ryšį paneigiančios informacijos. Norintys visada ras tiek vienokių, tiek kitokių žinių, o blaiviai mąstantys tokios informacijos neieškos, nes jiems akivaizdžiai regima dantų sveikatos ir sąkandžio problemų manifestacija šiandienos jaunuoliui ir tokių problemų nebuvimas ar gerokai menkesnis tokių bėdų skaičius tėvų ar senelių kartoje.
Netinkamas sąkandis dažniau stebimas vaikams, maitinamiems iš buteliuko, jis neretai yra lydimas kvėpavimo per burną, o ne per nosį, kas gali padidinti adenoidų išvešėjimo tikimybę, kai tuo tarpu žindymas gali apsaugoti nuo netinkamo sąkandžio arba skatinti teisingą sukandimo vystymąsi.
Kūdikio maitinimo būdas gali turėti įtakos veido ir žandikaulių komplekso vystymuisi. Maitinant mažylį iš buteliuko, o vėliau tyrelėmis ir vengiant kieto maisto, atimama galimybė tinkamam kaukolės ir veido vystymuisi. Kvėpavimas pro nosį yra pirmoji fiziologinė funkcija, kuri išsivysto gimstant ir ji tinkamai formuojasi maitinant kūdikį krūtimi, o kvėpavimas pro burną yra nenatūralus veiksmas, turintis neigiamą poveikį vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai. Įkvepiamas per burną oras neigiamai veikia kvėpavimo organus ir sukelia įvairaus laipsnio uždegiminius atsakus, o padidėjęs seilių garavimas dėl tokio kvėpavimo, sumažina seilių valomąjį poveikį, dėl ko džiūsta burna, kaupiasi maisto likučiai ir dantų apnašos, didėjusi dantų ėduonies, uždegimo ir blogo burnos kvapo rizika. Kvėpavimo per burną poveikis daro neigiamą poveikį organizmo imuniniam atsakui, gali turėti įtakos normaliai adenoidų struktūrai ir funkcijai ir būti ne tik padidėjusių adenoidų pasekmė, bet ir padidėjusių adenoidų priežastis. Įsivaizduojate kiek ir kokių problemų išvengtume ir nervų bei pinigų sutaupytume, jei bent 12 mėnesių maitintume kūdikį?
https://pdfs.semanticscholar.org/1867/777fce19ff4efcb126c6bf7cdc054e0ca09a.pdf
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8522884/
Žindymo procese neabejotinai dalyvauja daugiau burnos raumenų nei maitinant iš buteliuko. Pieno ištraukimo fazės abiem atvejais sinchronizuojamos nuosekliai: prasideda burnos atvėrimu, lūpų, liežuvio, viršutinio žandikaulio, gomurio ir kitų burnos veido struktūrų darbu, baigiasi rijimu ir kvėpavimu. Ši funkcija atliekama periodiškai, atskirų kūno dalių, dalyvaujančių maitinime, fazės disociacijos (funkciškai pagrįsto atskyrimo) metu. Moral ir kt. paskelbė savo tyrimą 2011 m., kuriame lyginami kūdikių siurbimo būdai, atsižvelgiant į tai, ar jie buvo maitinami tik krūtimi, tik iš buteliuko, ar derinant abu. Jie pastebėjo, kad tik iš buteliuko maitinami kūdikiai atlikdavo mažiau siurbimo judesių nei žindomi krūtimi su ilgesnėmis pauzėmis.
Kiti mokslininkai, besidomintys kūdikių maitinimo metodu ir stomatognatine fiziologija, pabrėžia, kad krūties siurbimo metu kūdikiai kvėpuoja per nosį, o tai sustiprina fiziologinį kvėpavimo kelią tarp maitinimų. Tuo pačiu metu kūdikio žandikaulis yra priverstinai išsikišęs, o dantenos yra arti, tarsi įkandus, t.y. taip, kad užtikrintų kaukolės ir veido kaulų formavimosi kokybę.
Žindymo metu svarbus pieno išsiskyrimo veiksnys yra slėgis burnoje. Geddes ir kt. parodė, kad kūdikio liežuvį pakėlus aukštai link gomurio, jo burnoje sumažėja maždaug -64 mmHg slėgis, o nuleidus liežuvį žemas slėgis pakyla iki -145 mmHg ir skatina pieno tekėjimą. Maitinant iš buteliuko, pieno ištraukimas daugiausia apima žinduko suspaudimą. Iš buteliuko maitinami kūdikiai turi mažesnį deguonies prisotinimą, sukuria mažesnį slėgį burnoje ir jiems būdingi skirtingi čiulpimo-rijimo-kvėpavimo koordinavimo modeliai. Mažo slėgio sukūrimas kūdikio burnoje aiškiai veikia deguonies prisotinimą, širdies susitraukimų dažnį ir čiulpimo-rijimo-kvėpavimo koordinaciją. Akivaizdu, kad maitinimas iš buteliuko niekada neatstos maitinimo krūtimi kokybės ir kad nuo to priklausys ne tik veido forma...
Žindymo metu intensyviai dirba ir kiti burnos ir veido komplekso raumenys – skruostai, lūpos ir liežuvis. Stebint siurbimo veiksmą, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į liežuvio pasaitėlį, siekiant padidinti žindymo efektyvumą ir, jei jis yra per trumpas- atlikti nesudėtingą problemą šalinančią intervenciją jį pakerpant.
Piresas ir kt. savo tyrimuose pastebėjo, kad raumenų stimuliacija maitinant krūtimi yra naudinga kramtymo sistemai vėlesniuose vystymosi lygiuose. Autoriai ištyrė 3–5 metų vaikus, atsižvelgdami į kramtymo funkciją ir natūralaus maitinimo trukmę. Buvo įrodyta, kad vaikai, žindyti krūtimi mažiausiai 12 mėnesių, įvertino žymiai aukštesnius kramtymo kokybės balus.
Daugelis autorių atkreipia dėmesį į tai, kad maitinimo iš buteliuko metu nėra sinchronizacijos tarp rijimo ir kvėpavimo nosimi, o tai gali įtakoti kvėpavimo per burną atsiradimą, kuris tikrai nepridės sveikatos.
Kūdikių maitinimo technika daro didelę įtaką veido žandikaulių struktūrų vystymuisi. Kūdikio kaukolės ir veido srities augimą ir vystymąsi lemia genetiniai veiksniai ir fiziologinė stimuliacija kvėpuojant, čiulpiant, ryjant ir kramtant. Taisyklingam viršutinio žandikaulio ir apatinio žandikaulio vystymuisi įtakos turi ir raumenų stimuliacija, nes raumenų susitraukimo metu kaulas traukiamas arba stumiamas, o tai vėliau lemia tinkamą jo augimą.
Žindymas apima tiek kramtymo, tiek smilkininius ir kitus veido raumenis, kurie prisideda prie jų tinkamo dydžio ir jėgos vystymosi. Be to, jis stimuliuoja apatinio žandikaulio smilkininį- žandikaulioį sąnarį ir priekinį apatinio žandikaulio augimą. Ateičiai taisyklingai kramtymo funkcijai svarbus tinkamas kramtomųjų ir žandikaulių komplekso stimuliavimas, pradedant nuo mamos krūties, o tai kartu su genetiniais ir aplinkos veiksniais tiesiogiai įtakoja veido kaulų, žandikaulių augimą, nuo ko priklauso veido grožis ir tobula kaukolės forma.
Beje, kuo trumpesnis žindymas, tuo ilgiau naudojamas čiulptukas ir tuo sunkiau nuo jo atpratinti...
Taip pat yra tyrimų, įrodančių, kad ankstyvas žindymo nutraukimas gali lemti nepakankamą kaukolės ir veido raumenų aktyvumą, o tai neigiamai veikia rijimą, kvėpavimą, kalbą ir gali prisidėti prie netinkamo sąkandžio.
Kūdikio žindymas (o vėliau- jo maitinimas natūraliu maistu) yra pati efektyviausia krūties vėžio prevencija moteriai, stipraus kūdikio imuniteto, taisyklingo sąkandžio ir sveikų dantų garantas, neabejotinai prisidedantis prie galimybės išvengti adenoidų/tonzilių šalinimo operacijos.
Tiek trumpai...