Savo apribotoj paskyroj kažkodėl jaučiu, kad reikia dabar, būtent šiuo momentu, pasakyt, ką galvoju apie valstiečius.

Jų viršūnė buvo atėjimas. Visų dar nenumirusių dvasiškai ir pilietiškai žmonių viltis.

Jų dugnas buvo pasidavimas. Visų dar nenumirusių dvasiškai ir pilietiškai žmonių vilčių laidotuvės.

Daugelis po šito nebepatikės ir nebeprisidės prie jokio atgimimo. Nes buvo nuvilti paskutinį kartą ir niekuo nebetiki.

Atėję ant bangos jūs galėjot padaryti daug, o nepadarėt nieko. Vis trūko tai balsų, tai "politinės valios". Net savo programoje bailiai deklaruoto siekio padaryti seniūnijas savarankiškomis nedrįsot net pradėti įgyvendinti.

O juk buvo Seimo dauguma, Ramūnai! Dėl tos pačios LRT, ir visais esminiais valstybės atgavimo klausimais, kas yra esmių esmė, galėjai skelbti referendumą!

Viskam galėjai pajungti tavimi patikėjusią Tautą! Bet nepadarei nieko. Užmovei žmonėms kaukes ir drebėjai, klausydamas Mėlynosios Tumbos.

Na, tebūnie tai praeitis, ir nebeminėkim to, kas buvo. Gerai.

Bet visą savo ir Lietuvos ateitį susieti su A.Veryga? Kauno meras Aurelijus, premjeras - tik Aurelijus? Lietuvos ateitis - A.Veryga? Nejuokink.

Ir kas jus ten asmeniškai taip suvirino? Argi nesupranti, kad žmogus, prievarta "sukaukinęs" ir suskiepijęs Lietuvą - tai ir tavo partijos, ir asmeninės politinės karjeros pabaiga?

Dar turi ir laiko, ir galimybių atsipeikėti. Ir prisidėti su savo partija prie valstybės išsivadavimo nuo vidinių okupantų.

Ir tai būtų tavo asmens indėlis į Lietuvos istoriją, esam nebejaunikliai ir supranti, kad taip paliktum savo pėdsaką Lietuvoje.

Bet ar pajėgsi peržengt per save? Taip, tai bus sunku. Taip, jūs ten draugai ir bla bla bla.

Bet ar ne laikas bent sau nuspręsti, kas svarbiau, nes nesi pėstininkas tame mūšyje, kuris greit prasidės?

Tiesiog pagalvok. Pagalvokit abu.