Nebesusimąstant tapo įprasta sakyti "aukštas IQ" sinonimiškai "protingas", "žemas IQ" sinonimiškai "protiškai atsilikęs, kvailas".

Matuoti ir matuotis.

Kai tuo tarpu IQ nėra JOKS intelekto ar protingumo matas (tik testabilumo), o pastangos juo tą intelektą matuoti yra toks pat pseudomokslas kaip frenologija, ir toks pats - iš ten pat kylantis - politinis nusikaltimas (jei instituciškai taikoma).

Čia tas pat, kaip rimtai teigti, jog "protingas žmogus" nuo mažiau protingų skiasi tuo, kad, pvz., greičiau daro tą patį (ir kad sudėjus du ar tris "žemus intelektus" gausime "aukštą").

Arba, dar geriau, kad protingumas matuotinas gebėjimu nustatyti, kieno pirštų atspaudai kam priklauso: žemo intelekto žmonės, esą, visai nemato ryšio, vidutiniško - geba susieti su vardais artimiausių giminaičių pirštų atspaudus (arba kvapą, ar dar kokį parametrą), bet tam užtrunka pusdienį, aukšto - gal net kelių šimtų per valandą, o štai superžmogiškas, gigantiškas dirbtinis protas - akimirksniu nors ir visos žmonijos.

Pagal tokį matą už bet kurį žmogų neribotai aukštesnio intelekto yra bet kuris šuo.

Beje, JAV kurį laiką oficialiai vykdė imigracinę politiką matuodama atvykstančiųjų IQ: nuo tam tikros - "per žemos" - ribos neįsileisdavo. Rezultatą matome 🙂