NEESMINĖS PROBLEMOS

Naujas leidinio „The Economist“ viršelis skelbia „ Pasaulis Europą paliko užribyje“.

Ar tikrai mes tokių tikslų siekėme?

Toliau trumpai cituoju The Economist straispnį:

„ Ateinančiais metais Europa susidurs su didžiuliu ekonominiu spaudimu. Baiminamasi, kad globalios energetinės sistemos uždarymas, Amerikos ekonominis populizmas ir geopolitiniai nesutarimai sunaikins ilgalaikį Europos konkurencingumą.

Pastaruoju metu Europą pasiekia apgaulingai „geros“ naujienos apie tai, kad kuro kainos krenta, tačiau energetinė krizė slepia gilius pavojus. „Mėlynojo kuro“ kainos šešis kartus viršija vidutinius ilgalaikius rodiklius, be to Maskva grasina uždaryti paskutinį dujotiekį, einantį į Europą. Europos ir Rusijos priešprieša gilina energetinę krizę, dėl kurios gali mirti 100 000 garbaus amžiaus europiečių.

Ukrainos krizė atskleidė Europos verslo modelio pažeidžiamumą. Dauguma Europos kompanijų priklausė nuo Rusijos energetinių išteklių, dabar gi jos dar labiau pradėjo priklausyti nuo dar vieno autokratinio režimo – Kinijos.

J. Bideno protekcionistinė politika primena tą, kurią ilgą laiką vykdė Kinija. Europa, kuri egocentriškai laikosi PPO reikalavimų, atrodo varganai.

Europa praranda investicijas (past. išvardintas sąrašas kompanijų, keliančių sparnus link JAV), tuo pačiu prarasdama savo ekonominę galią.

Vokietijos ekonomikos ministras apkaltino Ameriką „Europos investicijų išsiurbinėjimu“. Prancūzijos Prezidentas pakvietė Europą „atsibusti“.

Ekonominė įtampa tarp Europos ir JAV labai patiktų Kinijos ir Rusijos prezidentams“.

Taip teigia leidinys The Economist. Tuo tarpu vienas garbus Lietuvos ekonomistas pasakytų: „Ukrainoje žūsta žmonės, o tu čia dėstai kažkokias tai neesmines problemas“.