M. Pezeshkianas Jungtinėse Tautose atmetė D. Trumpo grasinimus sunaikinti Iraną, tačiau paliko galimybę diplomatiniam susitarimui
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas rugsėjo 23 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Jungtinių Valstijų kariniam ir ekonominiam spaudimui. Kalbėdamas Niujorke, beveik septynis mėnesius tęsiantis JAV, Izraelio ir Irano karui, jis tiesiogiai atsakė į ankstesnę dieną JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytą grasinimą sunaikinti Irano Islamo Respubliką, jeigu artimiausiu metu nepavyks pasiekti susitarimo.
„Jis turi žinoti, kad Irano žmonių pasipriešinimas tik stiprės didėjant sankcijoms, spaudimui ir patyčioms“, – pareiškė M. Pezeshkianas. Prezidentas pabrėžė, kad Iranas niekada nenulenks galvos ir nesiklaups prieš išorinį spaudimą. Tačiau kartu patvirtino, kad Teheranas išlieka pasirengęs diplomatiniam konflikto sprendimui, jeigu susitarimas užtikrins šalies interesus ir nutrauks jai taikomus apribojimus.
Savo kalboje Irano vadovas taip pat apkaltino Vašingtoną terorizmu dėl buvusio aukščiausiojo šalies lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymo karo pradžioje. M. Pezeshkianas JT tribūnoje parodė žuvusio lyderio nuotrauką ir tvirtino, kad Iranas niekada nebuvo karo iniciatorius. Šie pareiškimai buvo Irano prezidento atsakas į D. Trumpo kalbą, kurioje JAV vadovas gynė karinius veiksmus prieš Iraną ir ragino kitas valstybes prisidėti prie jo ekonominės izoliacijos.
Iranas reikalauja panaikinti JAV jūrinę blokadą ir užtikrinti galimybę naudotis Hormūzo sąsiauriu
Svarbiausiu bet kokio būsimo susitarimo klausimu M. Pezeshkianas įvardijo JAV vykdomą Irano laivų ir uostų blokadą. Prezidento teigimu, Teheranas negali sutikti su padėtimi, kai kitos valstybės naudojasi Hormūzo sąsiauriu, o Iranui ribojamos galimybės eksportuoti savo produkciją ir vykdyti tarptautinę prekybą. Jo pozicija siejama su platesniais Irano reikalavimais nutraukti karinius veiksmus ir panaikinti ekonominius apribojimus.
„Negali būti taip, kad visi naudojasi Hormūzo sąsiauriu, o mums nesuteikiama prieiga“, – pareiškė Irano prezidentas. Jis taip pat perspėjo, kad Teheranas neleis naudoti šio vandens kelio karinei agresijai prieš Iraną. Tokiu būdu Irano vadovas susiejo laivybos laisvę su platesniu regiono saugumo klausimu: jo teigimu, komercinė laivyba negali būti visiškai atskirta nuo JAV karinių operacijų ir Irano uostų blokados.
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra. Iki karo per jį buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulinės naftos prekybos ir reikšminga suskystintų gamtinių dujų dalis. Nuo vasario pabaigos laivyba šiame regione smarkiai sutrikdyta dėl Irano raketų bei bepiločių orlaivių atakų prieš komercinius laivus ir JAV vykdomos Irano uostų blokados. Šių veiksmų ekonominės pasekmės jaučiamos ir už Artimųjų Rytų ribų, nes apribotas energijos išteklių tiekimas veikia tarptautines naftos bei dujų kainas.
JAV ir Irano atstovai Niujorke atnaujino kontaktus, tačiau nesutaria dėl derybų rezultatų
Dar prieš M. Pezeshkiano kalbą, rugsėjo 22 dieną, Niujorke įvyko pirmosios per kelis mėnesius aukšto lygio JAV ir Irano konsultacijos. Jose dalyvavo Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir D. Trumpo žentas bei patarėjas Jaredas Kushneris. Pokalbiai, trukę apie tris valandas, vyko tarpininkaujant Kataro diplomatams. Pranešimai apie susitikimo formatą skyrėsi: JAV prezidentas kalbėjo apie tiesiogines derybas, o S. Witkoffas patvirtino, kad tarpininkai perdavinėjo abiejų delegacijų pasiūlymus.
D. Trumpas po susitikimo pareiškė, kad konsultacijos buvo labai produktyvios ir kad atsirado galimybė siekti platesnio susitarimo. S. Witkoffas taip pat teigiamai įvertino pokalbius ir patvirtino, jog tarpininkai tęs darbą. Tačiau Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei atmetė prielaidas, kad Teheranas būtų sušvelninęs savo ankstesnes sąlygas. Pasak jo, konsultacijos pirmiausia buvo skirtos Irano reikalavimams perduoti, todėl vien pats susitikimas nereiškia politinio kompromiso.
Tarp pagrindinių Teherano reikalavimų išlieka JAV jūrinės blokados nutraukimas, įšaldytų Irano finansinių aktyvų grąžinimas ir karo pabaiga. Rugsėjo 23 dieną aukšto rango Irano pareigūnas „Reuters“ patvirtino, kad abi valstybės vis dar smarkiai nesutaria dėl konflikto užbaigimo sąlygų, tačiau diplomatinės pastangos turi būti tęsiamos. Iranas nagrinėja Vašingtono atsakymą į jo pateiktus pasiūlymus, nors viešai patvirtinto naujo susitarimo kol kas nėra.
Birželį pasiektas preliminarus susitarimas žlugo, todėl abi valstybės dabar siekia naujų garantijų
Dabartinės derybos vyksta po nesėkmingo bandymo užbaigti konfliktą birželį. Tuomet JAV ir Iranas pasiekė preliminarų susitarimą dėl karo nutraukimo ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimo. Tačiau jo įgyvendinimas žlugo per kelias savaites: atsinaujino Irano atakos prieš laivybą, o Jungtinės Valstijos atkūrė jūrinę blokadą. Abi šalys viena kitą kaltino pažeidus sutartas sąlygas, taip pat skirtingai aiškino Irano teisę kontroliuoti sąsiaurį pereinamuoju laikotarpiu.
Rugsėjo 22 dieną aukšto rango Irano pareigūnas „Reuters“ nurodė, kad Teheranas galėtų per septynias dienas atverti Hormūzo sąsiaurį, jeigu Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą ir panaikintų Irano uostų blokadą. Pareigūnas taip pat patvirtino, kad Niujorke esanti Irano delegacija turi įgaliojimus derėtis dėl konflikto užbaigimo. Naujausias Irano pasiūlymas JAV per tarpininkus perduotas rugsėjo 16 dieną, o JT Generalinės Asamblėjos susitikimai vertinami kaip galimybė atgaivinti diplomatinį procesą.
Tačiau lieka neišspręstas klausimas, kokia tvarka turėtų būti įgyvendinami abiejų valstybių įsipareigojimai. Teheranas reikalauja konkrečių JAV veiksmų, kuriais būtų sumažintas karinis ir ekonominis spaudimas. Vašingtonas siekia, kad Iranas užtikrintų saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir sutiktų su platesnėmis saugumo sąlygomis. Birželio susitarimo žlugimas rodo, kad net preliminarus politinis kompromisas negarantuoja ilgalaikių paliaubų, jeigu šalys skirtingai supranta jo įgyvendinimą.
D. Trumpas siūlo susitarimą arba naują karinę eskalaciją, o M. Pezeshkianas atsisako nusileisti grasinimams
Rugsėjo 22 dieną D. Trumpas JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad netrukus turės priimti svarbų sprendimą dėl Irano. JAV prezidentas kalbėjo apie dvi galimybes: pasiekti susitarimą, kuris leistų Iranui atkurti ekonomiką, arba imtis naujų karinių veiksmų prieš Islamo Respubliką. Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę labiau izoliuoti Iraną ekonominiu požiūriu, siekdamas padidinti spaudimą Teheranui.
M. Pezeshkiano atsakas parodė, kad Irano vadovybė nesutinka viešai priimti amerikiečių diktuojamų sąlygų. Prezidentas pasirinko griežtą retoriką, tačiau kartu neatmetė galimybės susitarti. Jo kalboje svarbiausios sąlygos buvo nacionalinio suvereniteto išsaugojimas, blokados panaikinimas ir galimybė Iranui naudotis tarptautiniais prekybos maršrutais. Panašios pozicijos laikėsi ir Irano užsienio reikalų ministerija, atsisakiusi patvirtinti, kad Niujorko konsultacijose būtų pasiekta naujų nuolaidų.
Rugsėjo 23 dienos pabaigoje pagrindinis diplomatinis rezultatas buvo atnaujinti JAV ir Irano kontaktai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka Kataras. D. Trumpas tikisi tolesnių derybų, o Teheranas tvirtina, kad jos gali duoti rezultatų tik nutraukus blokadą ir sprendžiant platesnes karo pasekmes. Kol kas nei paliaubų data, nei galutinis Hormūzo sąsiaurio atvėrimo mechanizmas nėra suderinti.
Šaltiniai
„BBC News“. David Gritten. (2026). Iran’s president tells Trump it will never ‘bend the knee’. https://www.yahoo.com/news/politics/articles/irans-president-tells-trump-never-155817324.html
„Agence France-Presse“. (2026). President tells Trump that Iran will never ‘bend at the knee’ – Yahoo News Malaysia. https://malaysia.news.yahoo.com/president-tells-trump-iran-never-150047199.html
„Reuters“. (2026). Iran, US still far apart in peace talks, Iranian official says; Pezeshkian vows no surrender | MarketScreener UK. https://uk.marketscreener.com/news/hope-for-progress-after-us-iran-hold-first-shuttle-talks-in-months-ce785ad9dd8dff27
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie Irano prezidento reakciją į JAV politiką, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek pasaulio skaitytojams. Jame nagrinėjamos geopolitinės įtampos ir jų pasekmės, todėl jis vertas dėmesio.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Irano prezidento pareiškimus ir situaciją, vengia dezinformacijos ir manipuliacijos, taip pat atspindi įvairias nuomones, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbius geopolitinius įvykius, susijusius su JAV ir Irano santykiais, kurie turi tiesioginį poveikį tarptautinei politikai ir ekonomikai. Be to, jis informuoja apie regiono saugumo klausimus, kurie yra svarbūs Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie tarptautinius santykius ir konfliktą tarp JAV ir Irano, kas yra aktualu tiek regiono, tiek pasaulio saugumui. Jame taip pat akcentuojama galimybė diplomatinėms deryboms, kas gali turėti teigiamą poveikį visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Irano prezidento pareiškimus ir situaciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame išlaikomas psichologiškai saugus tonas, kuris leidžia skaitytojams susidaryti nuomonę be emocinės manipuliacijos.
