<h2>Iranas tiesia pagalbos ranką Rusijai </h2>
<p>Pasak Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, prezidento Joe Baideno administracija yra įsitikinusi, kad Irano vyriausybė netrukus gali aprūpinti Rusiją šimtais karinių bepiločių orlaivių, kad padėtų Maskvai kare su Ukraina.</p>
<p>Pasak J. Sullivano, JAV sukaupta informacija rodo, jog „Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka pateikti iki kelių šimtų bepiločių orlaivių, įskaitant ir galinčius nešti ginklus".</p>
<p>Manoma, kad iraniečiai taip pat galėtų apmokyti Rusijos pajėgas, kaip naudotis bepiločiais orlaiviais, nors neaišku, ar kokie nors aparatai jau yra išsiųsti į Rusiją[1].</p>
<p>Baltųjų rūmų patarėjas saugumo klausimais pažymėjo, kad Iranas tiekė panašius ginklus husių judėjimui Jemene, kurie padėjo atakų prieš Saudo Arabiją metu.</p>
<p>Nepaisant galimos Irano paramos Rusijai, J. Sullivanas pažymėjo esąs įstikinęs, kad su Vakarų parama Ukrainos sostinė Kijevas išliks Ukrainos kontrolėje.</p>
<h2>Rusija gali susidurti su ginkluotės trūkumu</h2>
<p>Spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose metu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Sullivanas pažymėjo, kad karas Ukrainoje padarė pastebimą žalą Rusijai, o tiksliau – jos ginkluotei.</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų turima informacija rodo, kad Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka pateikti iki kelių šimtų bepiločių orlaivių, įskaitant ginkluotus nepilotuojamus orlaivius. Neaišku, ar Iranas jau pristatė Rusijai kokius nors iš šių bepiločių orlaivių," – teigia J. Sullivanas[2]. </p>
</blockquote>
<p>J. Sullivanas pažadėjo, kad JAV ir toliau sieks palaikyti veiksmingą Ukrainos gynybą.</p>
<blockquote>
<p>„Pagrindinis mūsų strategijos tikslas – suteikti ukrainiečiams kuo stipresnes pozicijas mūšio lauke, kad jie būtų kuo stipresni prie derybų stalo, kai prieisime prie diplomatijos," – sakė jis.</p>
</blockquote>
<p>J. Sullivanas taip pat teigė, kad Rusijai „iš esmės nepavyko pasiekti savo tikslų Ukrainoje". Tokias mintis Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais dėstė atsižvelgdamas į tai, kad karas užsitęsė ilgiau nei iš pat pradžių numatė Maskva.</p>
<p>Pasak anonimu norėjusio likti JAV pareigūno, dronų pirkimas iš Irano signalizuoja, kad Rusija yra beviltiška, neturinti pasirinkimo galimybių dėl ekonominės izoliacijos.</p>
<p>Abiejose karo Ukrainoje pusėse bepiločiai orlaiviai atlieka labai svarbų vaidmenį. Jie yra naudojami įvairiais tikslais: nuo raketų šaudymo per atstumą iki mažų bombų numetimo ant taikinių ir artilerijos bei sausumos pajėgų žvalgybos[3].</p>
<p>Ukrainos pajėgos ypač sėkmingai naudoja Turkijoje pagamintus ginkluotus kovinius bepiločius orlaivius „Bayraktar", vieną kurių Ukrainai padovanojo ir Lietuva. Tuo tarpu JAV ir kiti sąjungininkai Kijevui tiekia daugybę mažesnių tipų bepiločių orlaivių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mostafa-meraji-y8nk_kcapzu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Irano įsitraukimas gali būti pavojingas</h2>
<p>J. Sullivanas apie Irano pagalbą Rusijai prabilo prieš pat prezidento J. Bideno kelionę į Izraelį bei Saudo Arabiją. Jos metu į darbotvarkę įtrauktas Irano klausimas yra vienas iš svarbiausių. </p>
<blockquote>
<p>Iranas ir šalies branduolinė programa kelia galvos skausmą tiek JAV, tiek Viduriniųjų Rytų lyderiams.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai šiuo metu spekuliuoja, kad prezidento J. Bideno administracija ir toliau laikysis pozicijos, jog būtų naudinga sudaryti susitarimą, panašų į 2015 m. Bendrąjį išsamių veiksmų planą (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), kai kuriuose sluoksniuose vadinamą Irano branduoliniu susitarimu.</p>
<blockquote>
<p>Būtent Irano branduoliniu susitarimu buvo siekiama apriboti Irano branduolinę veiklą mainais į pasaulinių sankcijų panaikinimą.</p>
</blockquote>
<p>JAV, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija tuomet sudarė JCPOA susitarimą, kuriame nustatė su branduoline sritimi susijusias nuostatas, kurių Iranas turėjo laikytis.</p>
<p>Vėliau planas buvo patvirtintas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija ir patikrintas Tarptautinės atominės energijos agentūros.</p>
<p>Tačiau 2018 m. gegužę buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracija, vykdydama 2016 m. rinkimų kampanijos metu duotą pažadą, nutraukė susitarimą, kurį pavadino „ydingu".</p>
<h2>Abiejų pusių nuostoliai</h2>
<p>JAV žvalgyba spėja, kad Rusijoje mažėja šaudmenų atsargos, nes karas su Ukraina tęsiasi ilgiau nei buvo numatyta.</p>
<p>Todėl Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Kremliui dabar gali prireikti išorinių ginkluotės šaltinių, pavyzdžiui, Irano dronų, kad sustiprintų savo atsargas.</p>
<p>Nors tikrieji abiejų pusių – tiek Ukrainos, tiek Rusijos – karių bei ginkluotės praradimo mastai lieka neaiškūs, Vakarų žiniasklaida jau kurį laiką skelbia, kad Rusija per pirmąsias 100 invazijos į Ukrainą dienų išnaudojo didžiąją dalį savo karinių pajėgumų, o dabar ieško karių ir ginkluotės visur, net svarsto pasitelkti senus, Tolimuosiuose Rytuose dislokuotus tankus[4]. </p>
<p>Dalis senstančio arsenalo gali būti skirta saugumui ir kitoms reikmėms už fronto linijos, nes dislokavus jį fronte, būtų mažai naudos.</p>
<p>Kai kurie ekspertai puse lūpų užsimena apie tai, kad Rusijai gali likti tik keli mėnesiai iki to laiko, kai reikės sulėtinti operacijas, kad galėtų iš esmės persigrupuoti.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad Kremlius taip pat gali būti priverstas paskelbti masinę mobilizaciją. </p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, optimizmo nėra daug. Rusijos bėdos gali kilti nepakankamai greitai, kad palengvintų Ukrainos pajėgų padėtį rytinėje Donbaso dalyje. Kijevo pajėgos kasdien praranda po 100 ar daugiau karių. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/duncan-kidd-cju-bkskm1k-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija ir toliau sėkmingai teikia ginklus partneriams</h2>
<p>Tiesa, kol Rusija susiduria su galimu ginkluotės trūkumu, šalis išlieka viena svarbiausių ginklų tiekėjų pasaulyje. Nepaisant Rusijos pradėto karo, aibė šalių ir toliau apsirūpina rusiška ginkluote, o Rusijoje pagamintų ginklų stokoja ir pati Ukraina, kurios kariai puikiai žino sovietų laikus menančią ginkluotę.</p>
<p>Dar liepos pradžioje pasirodė pranešimai, teigiantys, kad Ukraina vis dar labai pasikliauja Rusijoje pagamintais ginklais ir turės kreiptis į kitas NATO nepriklausančias šalis, kad užsitikrintų pakankamai sovietinių laikų ginklų ir amunicijos kovai su Maskva[5].</p>
<blockquote>
<p>Ukraina įspėjo, kad jai trūksta sovietinio standarto artilerijos amunicijos. </p>
</blockquote>
<p>Rytų Europos šalys, priklausančios NATO, jau perdavė Ukrainai didžiąją dalį savo atsarginių sovietinės kilmės sistemų, tačiau visame pasaulyje yra daugiau nepanaudotų rusų gamybos ginklų atsargų. </p>
<blockquote>
<p>Tokių ginklų yra 23 šalyse, įskaitant Pietų Korėją, Kolumbiją, Argentiną ir Keniją.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Rusija ir toliau tiekia ginklus. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Rusija yra pagrindinė Pietryčių Azijos ginklų tiekėja, 2000–2019 m. pardavusi regionui gynybos įrangos už maždaug 10,7 mlrd. dolerių.</p>
<p>Didžioji dalis šios sumos buvo skirta Vietnamui. Rusija taip pat pardavė ginklų už maždaug 247 mln. dolerių Mianmarui, už 105 mln. dolerių Laosui ir 47 mln. dolerių vertės ginkluotės Tailandui[6].</p>
<p>Rusija yra svarbi ginklų pardavėja Pietryčių Azijoje ne tik dėl ginklų prieinamumo, bet ir dėl regiono padėties. Pietryčių Azija yra atsidūrusi JAV ir Kinijos supervalstybių varžybų centre, o Rusijos ir Kinijos draugystė šiuo metu atrodo tvirta.</p>
