Kasčiūnas: po dronų incidentų turėjo įvykti lūžis, bet Lietuva vis dar „akla“
Lietuva gali likti „akla“ prieš dronus dar kelerius metus – taip situaciją aštriai įvertino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, kritikuodamas valdžios tempą stiprinant oro gynybą. Jo teigimu, nepaisant augančių grėsmių ir jau įvykusių incidentų, realūs sprendimai stringa, o pažangios dronų aptikimo sistemos šalį gali pasiekti tik 2027–2028 metais.
„Iš to, ką aš girdžiu, mes šia prasme akli prieš bepiločius orlaivius būsime iki 2027–2028 m. Tai neįkvepianti žinia, aš siūlyčiau susiimti“, – apibendrino politikas.[1]
Anot L. Kasčiūno, po ankstesnių saugumo įvykių turėjo įvykti esminis lūžis – „masinė revoliucija“ oro gynybos srityje, tačiau realybėje procesai juda per lėtai. Nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas planas, jo įgyvendinimas, pasak politiko, stringa ir nesukuria apčiuopiamo progreso. Jis ragina ieškoti greitesnių sprendimų, tarp jų – aktyviai derėtis su Ukraina dėl technologijų perkėlimo.
Kol kas Lietuva negali užsitikrinti pilnavertės oro gynybos?
Pasak politiko, Ukraina, turinti realios karo patirties, galėtų pasiūlyti efektyvius sprendimus kovai su dronais, tačiau kol kas nenori dalintis technologijomis, todėl Lietuva turi rodyti daugiau iniciatyvos. Kartu, jo nuomone, būtina stiprinti ir vietinę gynybos pramonę.
Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad reikalingų sistemų įsigijimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, todėl pilnavertė oro erdvės gynyba planuojama tik apie 2030 metus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodo, kad dalis radarų jau gauta, o likusių tikimasi sulaukti 2026–2028 metais, taip pat pabrėžia bendradarbiavimą su JAV, Izraeliu, Ukraina, Čekija ir kitomis valstybėmis.
Vis dėlto kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras tokiais terminais nėra patenkintas – nors jis pripažįsta, kad procesą lemia sunkiai kontroliuojami veiksniai, akivaizdu, kad dabartinis tempas neatitinka saugumo poreikių.
Reikiami radarai jau pasiekė Lietuvą
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras R. Kaunas trečiadienį užsiminė, esą dalis dronams aptikti skirtų radarų jau yra pasiekę Lietuvą, tačiau jų pilnas panaudojimas dar užtruks. Pasak jo, vien įsigyti modernią įrangą nepakanka – būtina ją integruoti į esamas gynybos sistemas ir apmokyti personalą[2].
Ministras pabrėžė, kad naujų technologijų diegimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko, partnerių įsitraukimo ir inžinerinių sprendimų, nes nauji įrenginiai turi būti suderinti su jau veikiančia infrastruktūra.
Anot R. Kauno, papildomi radarai, skirti žemai skrendantiems dronams aptikti, jau yra užsakyti ir Lietuvą turėtų pasiekti 2026–2028 metais, o iki 2030 metų planuojama sukurti pilną oro erdvės detekcijos sistemą, kuriai numatyta skirti apie 500 mln. eurų.
Lietuvos oro erdvę kirto ukrainiečių dronas
Pirmadienį į Lietuvos oro erdvę įskridęs ir Varėnos rajone nukritęs dronas nebuvo atsitiktinis incidentas – premjerė Ingrida Ruginienė patvirtino, kad jis priklausė Ukrainai ir buvo susijęs su karine operacija prieš Rusiją.
Anot jos, institucijos reagavo nedelsiant: buvo aktyvuotos saugumo procedūros, teritorija apsaugota, o įvykio vietoje dirbo tarnybos ir kariuomenė. Šiuo metu aiškinamasi, kaip dronas kirto Lietuvos oro erdvę, o gyventojų pranešimai padėjo greitai sureaguoti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad dronas galėjo būti nukreiptas į Primorsko naftos saugyklą, tačiau nukrypo dėl radijo trikdžių. Pasak jo, objektas skrido itin žemai, todėl radarai jo neužfiksavo, o tai atskleidė esamas spragas. Incidento vietoje buvo aktyvuotas planas „Skydas“, dirbo specialiosios tarnybos. Ministras pabrėžia, kad tokie atvejai gali kartotis, todėl būtina stiprinti oro gynybą.
Parlamentas „palaimino“ Kapčiamiesčio poligono steigimą
Seimas antradienį pradėjo Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo procesą, tačiau balsavimas atskleidė rimtus skilimus pačioje valdančiojoje daugumoje. Nors projektui po pateikimo pritarė 102 parlamentarai, dalis valdantieji balsavo prieš ar susilaikė, todėl sprendimas iš esmės buvo priimtas tik opozicijos dėka.
Diskusijos parodė, kad net ir gynybos klausimais nėra vieningo požiūrio – dalis politikų kėlė abejones dėl prioritetų, akcentuodami oro gynybos svarbą, o kiti tokias pozicijas vadino pavojingomis ir kritikavo valdančiųjų nesugebėjimą užtikrinti vienybės. Projektas dabar keliauja į komitetus, tačiau jau tapo politinės disciplinos išbandymu.
Tuo pat metu Krašto apsaugos ministerija paskelbė apklausą, rodančią, kad dauguma gyventojų palaiko gynybos infrastruktūros plėtrą, tačiau vietos bendruomenė Kapčiamiesčio regione tam griežtai priešinasi. Skelbiama, kad prieš projektą pasisakė daugiau nei 14 tūkst. žmonių, kurie kritikuoja tiek patį poligoną, tiek sprendimų priėmimo procesą.
Projektas numato apie 14,6 tūkst. hektarų teritorijos perėmimą, įskaitant privačią žemę, kuri būtų paimama visuomenės poreikiams, o daliai gyventojų tektų išsikelti. Nors numatytos kompensacijos, bendruomenė tvirtina, kad jų interesai ignoruojami, o pasipriešinimas projektui tik stiprėja.
