In memoriam galimybių pasui: neištrinkime iš atminties ir neskubėkime parduoti savo principų

Liepsna
Nors galimybių pasas ir sustabdytas, nevertėtų pamiršti jo „nuveiktų“ darbų visuomenėje. Tengyart'o/Unsplash nuotrauka.

<h2>Neskubėkime laidoti galimybių paso</h2>
<p>Laikinai sustabdytas galimybių paso naudojimas davė puikią progą praregėti, kas yra kas, mintimis peržvelgti praėjusių metų scenarijų, kuriuo gyvenome ir suteikė progą įvertinti šios priemonės veiksmingumą. Bent jau laikinai laidojant šį dokumentą neapsieita ir be „prisiminimų“, per kurių karštas žarijas basomis teko numinti nemenką kelią dažnam iš mūsų. Kad mūsų atmintis dar gyvuotų ir nesileistumėme paliečiami užmaršties, galimybių paso „žygdarbius“ pasistengė priminti ir Seimo narys Aidas Gedvilas. </p>
<p>Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet minia, gavusi saldainį, kiek aprimo – juk tikslą pasiekėm, mūšį laimėjom – galimybių pasas sustabdytas. Tačiau čia daroma didžiulė ir esminė klaida.</p>
<blockquote>
<p>Visų pirma, galimybių pasas tik sustabdytas, bet ne panaikintas. Tai reiškia, jog visuomenės valdymo modelio precedentas jau yra sukurtas.</p>
<p>Antra, tai, kad laimėjome mūšį dar nereiškia, jog laimėjome karą, kas yra kur kas svarbiau nei laikinai pasijusti nugalėtojais. Todėl būkime atidūs, o ypač dabar, kai tikimasi didesnio visuomenės atsipalaidavimo. </p>
<p>Trečias dalykas – nepamirškime. Nesustokime atmintyje laikyti tų, kurie reikiamu metu mums atsuko nugaras ir mūsų nepriėmė į maitinimo įstaigas, kirpyklas, parduotuves, galų gale tų, kurių viešuosiuose tualetuose mes negalėjome nueiti „pas nykštukus“ pusiaukelėje prispyrus reikalui.</p>
<p>Nepamirškime, kaip Lietuvos ateitis, t. y. studentai, neatitikę galimybių paso keliamų reikalavimų buvo išdidžiai iškeldinami iš bendrabučių tiesiai gatvėn.</p>
<p>Kol gyvi esame, te atmintis mumyse rusena. </p>
</blockquote>
<p>Ir, visgi, parlamentaras A. Gedvilas tikisi, jog galimybių pasas šalyje mirė ir daugiau nebeprisikels antram gyvenimui. „Vyriausybėje priimtas istorinis sprendimas dėl (Ne)Galimybių paso sustabdymo, nors Vyriausybė pasirinko būtent šį žodį „sustabdymas“ (su tikslu išvengti Konstitucinio teismo), aš asmeniškai neabejoju, kad jis jau yra miręs ir niekada nebegrįš, o pats žodžių junginys apskritai turėtų būti uždraustas. Kartu naikinami ir privalomi testai (čia jau atskira tema)“, – rašo Seimo narys. </p>
<p>Kaip bebūtų, bet tokia priemonė jau yra valstybės „rankų“ stalčiuje ir bet kada gali būti vėl ištraukta ir nebūtinai tokiu pavidalu, koks jis buvo dabar. Ir ji veikė. Ši priemonė prie kiekvieno iš mūsų akių, kaip rašo A. Gedvilas, suskaldė visuomenę, suteikė apgaulingo saugumo jausmą jį turėjusiems žmonėms, pažeidė žmogaus teises į laisvą ir orų gyvenimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tiesiogiai kurstė neapykantą.</p>
<blockquote>
<p>Pasirodo, laimei tereikia tiek nedaug – išrinkti į valdžią netinkamus žmones, o paskui sulaukti, kada jie pagaliau išeis arba panaikins savo idiotiškus sprendimus, – teigia parlamentaras.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aidas-gedvilas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepamirškime, kokius kryžiaus kelius perėjome siekdami būti lygūs</h2>
<p>Tačiau ar džiūgauti dar ne per anksti? O gal tai tik „tyla prieš audrą“ ir bus panaudotas dar vienas šios Vyriausybės taktinis manevras? Tad geriau dar pernelyg neatsipalaiduoti ir nepradėti lėkti pas tuos, kurie mums dar visai neseniai parodė savo vidurinius pirštus. Žmogus – ne šuo, kad numetus šiam „skanuką“ jis pultų viską pamiršęs prie savo apdovanojimo už gerą elgesį.</p>
<p>Taigi, prisiminkime. Galimybių paso įvedimu buvo tiesiogiai diskriminuojama amžiaus grupė, kuriai COVID-19 virusas beveik nebuvo pavojingas – studentai. Jiems ne tik nebuvo leidžiama be šio QR kodo įeiti į universiteto patalpas, bet net ir studijuoti nuotoliniu būdu kaip antai padarė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)[1].</p>
<p>Kiti universitetai taip pat nenusileido ir nuotoliniu būdu studijuoti neleido, o jų tarpe atsidūrė ir Kauno technologijų universitetas (KTU) tikinęs, jog toks paskaitų transliavimo būdas jiems nėra priimtinas, todėl neturintiems galimybių paso studentams parodė riebią špygą ir pasiūlė pasiimti akademines atostogas arba išeiti[8].</p>
<p>Nepaklūstantiems studentams ne tik buvo uždrausta studijuoti, bet ir grėsė atsidurti tiesiog gatvėje tiesiai iš studentų bendrabučio. Tokio precedento ėmėsi visiems gerai žinomas Vilniaus universitetas (VU)[3], kuris nusprendė praktikuoti tokią „atrankos sistemą“ dar nė neprasidėjus rugsėjo 13-ąjai, nuo kada buvo įvestas reikalavimas kontaktinėse veiklose turėti galimybių pasą.</p>
<p>Be visa ko, iš jūsų buvo atimta teisė ne tik studijuoti, gyventi studentišką gyvenimą, bet ir užsidirbti duonos kąsniui, mat keliaujant į darbus taip pat buvo reikalaujamas jūsų asmeninis QR kodas, vadinamas galimybių pasu. Galimybė testuotis darbuotojams mobiliuosiuose COVID-19 punktuose buvo kaipmat panaikinta, tad liko vienintelė išeitis – testuotis už pinigus. Ir ne pigiai, o net 80 eurų kainuojančiu PGR tyrimu, kuris buvo reikalingas kas 48 val. (vėliau šis laikas buvo prailgintas iki 72 val.). </p>
<p>Tačiau galimybių paso prototipas ir toliau augo bei tobulėjo – staiga norint jį gauti, jau nebepakako būti paskiepytam pagal pilną vakcinacijos schemą. Todėl kai kurios praktikantus priimančios vietos netgi paskelbė ultimatumą – arba skiepijatės sustiprinančiąja doze, arba mūsų durys jums užvertos. Norintys atlikti praktiką „Santaros“ klinikose taip pat turi atitikti visai, sakykime, ne su mokslais susijusius kriterijus: jie privalo būti pasiskiepiję sustiprinančiuoju skiepu arba turi būti gavę antrąją vakcinos dozę ne anksčiau kaip lapkričio-gruodžio mėnesiais, arba turi būti sirgę po dviejų skiepų COVID-19 (bet po ligos dar negali būti praėję 210 dienų). O būti tik persirgusiam koronavirusu ir turėti natūraliai susiformavusių antikūnų  – neužteko[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studentugenocidas0101-algimantaskerys.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pilkoje nūdienoje gimė susivienijęs ir veiklus jaunimas</h2>
<p>Bet pagaliau sulaukėme dienos, kai Vyriausybė pripažino, kad galimybių pasas prie omikrono atmainos yra visiškai neveiksminga priemonė. Mat serga visi, bet ligoninės nebesipildo. Todėl staiga artėjant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimui dėl šio dokumento teisėtumo[5], viskas pasuka kiek kita linkme.</p>
<blockquote>
<p>Žmonės vėl plūsta į prekybos centrus, nes pamiršo.</p>
<p>Jie pamiršo, kad jų draugai, vaikai ar anūkai vos prieš keletą mėnesių išgyveno psichologinį terorą iš valstybės.</p>
<p>Jie pamiršo, kad dar visai neseniai vardan savo egzistencinių poreikių patenkinimo turėjo rinktis: sveikata, orumas ar darbas ir pinigai.</p>
<p>Mes patys leidžiame save sutrypti.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau net ir danguje, pilname juodžiausių debesų, kartais nušvinta vienas kitas skaistus saulės spindulys, į kurį žiūrėdami norom nenorom nusišypsome. Taip įvyko ir šioje tamsoje nūdienoje. Kalėjimo režimu gyvenantiems jauniems žmonėms toptelėjo mintis – reikia burtis. Taip galimybių paso kontekste gimė naujas judėjimas, apjungiantis Lietuvos šviesuomenę – įvairių krypčių studijas pasirinkusius studentus, akylai kovojančius dėl savo ir ateities kartų laisvės.</p>
<p>Šiame pasaulinio karo dėl žmogaus asmeninės teisės į savo sveikatą kontekste buvo įsteigtas Tarptautinis studentų susivienijimas (TSS), savo veikla apjungiantis ne tik Lietuvos jaunuolius, bet ir kitų užsienio valstybių studentus. Judėjimas rinko parašus grupiniam ieškiniui prieš studentus segreguojančias Lietuvos aukštąsias mokyklas[6].</p>
<p>Pirmiausiai galimybių pasas penkioms savaitėms buvo sustabdytas vaikams iki 16 metų[7], o dabar jis sustabdomas visiems be išimties. Deja, bet net ir jo veikimo stabdymo akivaizdoje kai kurie ir toliau pasirenka jo reikalauti!</p>
<p>Parlamentaras A. Gedvilas paviešino, jog net ir sustabdžius galimybių pasą VU išplatino laišką studentams, kuriame teigiama, jog jie ir toliau negalės kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose atlikti praktikos, jei nebus pasiskiepiję trimis vakcinos dozėmis[8].</p>
<p>Tad nepamirškime. Rinkdamiesi universitetus, atsižvelkime į tai, kokias vertybes jie transliuoja ir kaip ruošia žmogų ateičiai. Ar būsimasis teisininkas, kurio teisės bus nuolat laužomos ir trypiamos, tikrai puikiai išmanys savo darbą ir galės priimti objektyvius sprendimus? Ar matydamas kaip oficialiai galima užpakalinėmis kojomis mindžikuoti ant Konstitucijos, jis į ją atsižvelgs? Ar nuolat prievartaujamas būsimasis gydytojas tikrai su meile ir rūpesčiu atliks savo darbą ir gerbs kiekvieną pacientą?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studentugenocidas0102-algimantaskerys.jpg" alt="" /></p>