<h2>Parama verslui, persiorientuojančiam į tvarią energiją</h2>
<p>Vyriausybė pritarė siūlymui, kuriuo siekiama įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, skirti finansinę paramą.</p>
<p>Šiam paramos paketui iš valstybės biudžeto numatyta skirti 90 mln. eurų. </p>
<p>Birželio 29 d. jau buvo paskirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro paramos krepšelio. Likusius 85 mln. eurų planuojama panaudoti per 2023–2024 metus[1].</p>
<blockquote>
<p>Remiama veikla bus įvardijama kaip taršių technologijų keitimas mažiau taršiomis, siekiant pakeisti iškastinio kuro vartojimą į atsinaujinančius energijos išteklius arba mažinti iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, vartojimą.</p>
</blockquote>
<p>Kartu, siekiama prisidėti prie aktualių, globalinių problemų sprendimo. Aplinkos ministerija teigia, kad mažinant iškastinio kuro naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galime sumažinti net iki 25 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lukasz-radziejewski-cg4mzl_esvu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siekiama pakeisti pramonės požiūrį į gamtą</h2>
<p>Kompensacijomis vyriausybė siekia paskatinti Lietuvos verslus atsižvelgti į aplinkosaugines aktualijas ir pakeisti savo veiklos įpročius tvaresniais. </p>
<p>Viliamasi, kad verslas susidomės galimybe taršias technologijas pakeisti mažiau taršiomis. Taip galėtų būti sumažinamas iškastinio kuro vartojimas, ypač gamtinių dujų.</p>
<p>Manoma, kad taip galėtų būtų sumažinamas kiekybinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis net 25 proc[2].</p>
<p>Paramą bus galima gauti iškastinį kurą, naudojamą gamybos procese, pakeitus AEI ar elektra, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengus biogranules naudojančių degiklių ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius.</p>
<p>Valdžia finansuos iškastinio kuro katilų keitimą į šilumos siurblius (oras–vanduo, gruntas–vanduo, vanduo–vanduo, oras–oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius (išskyrus vėjo ir saulės elektrinių įrengimą elektros gamybai).</p>
<p>Numatoma kompensuoti ir biokuro kogeneracinių įrenginių įrengimą, elektros generatorių, naudojančių karštą vandenį arba biomasę įrengimas modernizuojant esamus katilus įmonėse ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.</p>
<p>Verslininkai galės tikėtis kompensacijų ir šilumos saugyklų, skirtų vandens saugojimui ir šilumos akumuliavimui, kitos technologinės, programinės įrangos ir įrenginių įsigijimą, susijusį su iškastinio kuro naudojimo pakeitimu ar mažinimu.</p>
<p>Galimas finansavimo intensyvumas – nuo 30 iki 80 proc., maksimali finansavimo suma – 25 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Priėmus reikiamus teisės aktus planuojama kvietimą paraiškų teikimui skelbti liepos pabaigoje per Aplinkos projektų valdymo agentūrą.</p>
</blockquote>
<p>Paraiškų atrankos būdas tęstinis, kol pakaks priemonei skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d.</p>
<h2>Sprendžiama ir ekonominė krizė, ir aplinkosauginės problemos</h2>
<p>Aplinkos ministras Simonas Gedvilas teigia, kad valstybė norėjo kompensuoti kainų prieaugį dar praėjusį šildymo sezoną, bet, akivaizdu, kilus karui, energetikos išteklių kainos liks aukštos, todėl reikia ieškoti tvarių ilgalaikių sprendimų[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/noah-buscher-x8zstuks2pm-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Būtent dėl to imamasi idėjos kompensuoti atsinaujinančių energijos išteklių pritaikymą versle.</p>
<blockquote>
<p>„Valstybės vardu pasiskolinama 90 mln. eurų yra nukreipti į verslo juridinių asmenų ilgalaikį pokytį. Juo sprendžiamas ir klimato kaitos bei ŠESD emisijų problematika ir įsipareigojimų vykdymas, taip pat priklausomybė nuo importo, ypač iškastinio kuro, todėl kviečiame verslo įmones ilgalaikei konversijai“, – sako aplinkos ministras.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad verslui perėjus prie atsinaujinančių energijos išteklių ne tik mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir jiems tenkanti našta dėl išaugusių energijos kainų.</p>
<blockquote>
<p>„Tai reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Taip pat biudžete patvirtintomis lėšomis bus siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų."</p>
</blockquote>
<p>Ministrė primena, kad ne visi planuojami projektai bus įgyvendinami šiemet. Pasak G. Skaistės, pirmuosius projektus už 5 mln. eurų planuojama įgyvendinti 2022 m. o didžioji priemonės dalis, tikėtina, įsibėgės per artimiausius porą metų.</p>
