Ispanija keičia taisykles Seutoje: patruliniai laivai pasitiks Maroko laivus – „nebelaukiame, kol jie įplauks“

Ispanijos karinis jūrų laivynas pakeitė veikimo tvarką, kai Maroko laivai plaukia per Seutos ir Melilijos teritorinius vandenis: dabar patruliniai laivai išplaukia jų pasitikti, nelaukdami aukštesnio lygio leidimo. Kaip praneša „Euronews“ ir dienraštis „El Mundo“, pokytis įvyko po liepos pabaigos incidento, kai per masinį migrantų antplūdį į Seutą Maroko karinio laivyno flagmanas įplaukė į Ispanijos vandenis. „Esame budresni, nebelaukiame, kol jie įplauks, kad imtumėmės veiksmų“, – „El Mundo“ sakė karinis šaltinis.

„Taikus plaukimas“ – Maroko argumentas

Jūrų teisėje „taikiu plaukimu“ vadinamas užsienio valstybės laivo plaukimas per pakrantės valstybės teritorinius vandenis. Ši teisinė sąvoka reglamentuojama Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ir Marokas, „El Mundo“ duomenimis, dažnai ja remiasi, kai jo laivai pasirodo prie Seutos ir Melilijos. Iki liepos 30 d. Ispanija, pasak dienraščio, laikėsi atsargios pozicijos – stebėjo, bet nesiėmė veiksmų.

Anksčiau tokie plaukimai buvo stebimi iš Ispanijos karinio laivyno Jūrinių veiksmų operacijų ir stebėjimo centro (COVAM). Dabar stebėjimą papildo laivai, kurie išplaukia pasitikti Maroko laivų ir lydi juos, laikydami tiesioginėje stebėjimo zonoje. „El Mundo“ pabrėžia, kad skirtumas – ne gebėjime aptikti užsienio laivus, nes tai karinis laivynas darė ir anksčiau, o sprendime į jų buvimą reaguoti aktyviai.

Prie Seutos – „Atalaya“, prie Melilijos – „Isla de León“

Šiuo metu Seutoje dislokuotas patrulinis laivas „Atalaya“ – vienas pagrindinių Jūrinių veiksmų pajėgų stebėjimo laivų. Jo misija – saugoti nacionalinius jūrinius interesus, sistemingai stebėti suverenios teritorijos vandenis, aptikti neįprastą veiklą ir užkirsti kelią tarptautinės teisės pažeidimams. Laivas, kurio bazė – Ferolyje, ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais ir patranka, jo įgulą sudaro 48 žmonės.

Kuklesnis patrulinis laivas „Isla de León“ su 10 jūreivių įgula ir „Browning“ kulkosvaidžiu paprastai veikia Seutos ir Perechilio salos vandenyse, tačiau dabar, „El Mundo“ duomenimis, dirba prie Melilijos dėl Maroko spaudimo. Ispanijos Vidaus reikalų ministerijos, Civilinės gvardijos ir karinio laivyno šaltiniai dienraščiui patvirtino, kad nei praėjusį ketvirtadienį, nei per karališkosios poros vizitą taikaus plaukimo atvejų nebuvo, o per pastarąsias 10 dienų Maroko laivų judėjimo neužfiksuota.

Patrulinis laivas	Vieta	Įgula	Ginkluotė
„Atalaya“	Seuta (bazė – Ferolis)	48	4 kulkosvaidžiai, 1 patranka
„Isla de León“	Melilija	10	„Browning“ kulkosvaidis

Šaltiniai: „El Mundo“, „Euronews“.

Liepos 30 d. Maroko flagmanas įplaukė į Ispanijos vandenis

„El Mundo“, remdamasis „El País“ spalio 12 d. publikacija, primena, kad per sausumos sienos pažeidimą Seutoje Maroko karališkojo laivyno flagmanas „Mohammed VI“ įplaukė į Ispanijos teritorinius vandenis. Įtampa išaugo atplaukus dar dviem patruliniams laivams, todėl Gynybos ministerija buvo priversta išsiųsti laivus iš Rotos, o Gynybos štabo viršininkas susisiekė su Maroku, reikalaudamas nutraukti įsiveržimą. „Business Insider Africa“ duomenimis, Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas pripažino, kad Maroko kariniai laivai be leidimo įplaukė į Ispanijos vandenis prie Seutos.

Laivų incidentas buvo dalis didesnės krizės. „Wikipedia“ duomenimis, 2026 m. liepos pabaigoje apie 80 000 žmonių, daugiausia jaunų Maroko vyrų, neteisėtai kirto sieną ir pateko į Seutą – dauguma apiplaukė Tarachalio ir Benzu bangolaužius arba ėjo pėsčiomis pakrante. Iki rugpjūčio 3–4 d. buvo pranešta apie mažiausiai 111 žuvusių migrantų. Ispanijos vyriausybės pareigūnų teigimu, iki rugpjūčio 3 d. apie 70 000 žmonių savanoriškai grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai, daugiausia iš Užsachario Afrikos, liko Seutoje. Mažesnės grupės bandė patekti ir į apie 400 km nutolusią Meliliją: liepos 30 d. prie Beni Ansaro Maroko pusėje susibūrę žmonės bandė priartėti prie pasienio punkto, kilo susirėmimai su Maroko saugumo pajėgomis.

Krizė tapo politine audra Ispanijoje

Seutos krizė smarkiai paveikė Ispanijos vidaus politiką. „Wikipedia“ duomenimis, ji kilo po to, kai 2026 m. sausį premjeras P. Sánchezas paskelbė masinę neteisėtai šalyje gyvenančių migrantų legalizavimo programą, kurią opozicija vadino prieštaraujančia Konstitucijai. Vėliau 22 iš likusių 26 ES valstybių narių vadovai šį sprendimą įvardijo kaip vieną iš migraciją skatinusių veiksnių. Europos Komisija pareiškė, kad neteisėtai į Seutą ir Meliliją patekę asmenys negalės per Šengeno erdvę patekti į žemyninę Europą.

Seutos vyriausybė prašė paskelbti nacionalinę ekstremaliąją padėtį, o Ispanija, iš pradžių atsisakiusi ES pagalbos, rugpjūčio 28 d. paprašė „Frontex“ padėti tikrinti mieste likusius migrantus. Analitikai „The New York Times“, kaip nurodo „Wikipedia“, svarstė, kad Marokas galėjo pasijusti įžeistas dėl Ispanijos suartėjimo su Alžyru, nors Ispanijos pareigūnai tai neigė. Rugsėjo 2 d., Seutos dieną, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Ispanijoje dalyvavo masiniuose protestuose prieš P. Sánchezą, palaikydami Seutą. Rugsėjo pradžioje mieste vis dar buvo tūkstančiai migrantų, tarp jų daug vaikų.

Atgrasymas, bet ne santykių su Rabatu nutraukimas

Patrulinių laivų išplaukimas, „El Mundo“ vertinimu, turėtų tapti atgrasymo priemone: prie Seutos ir Melilijos artėjantys laivai žino, kad gali sutikti Ispanijos laivą, kuris stebės jų judėjimą ir galės įsikišti, jei bus teisinės sąlygos. Esmė – atskirti tarptautinę teisę atitinkantį plaukimą nuo veiksmų, galinčių kelti grėsmę Seutos suverenitetui ar saugumui. Pasak konvencijos, ne kiekvienas užsienio laivo tranzitas yra pažeidimas. Taigi patruliniai laivai pirmiausia bus naudojami kaip stebėjimo ir atgrasymo priemonė.

Vis dėlto stebėjimas nepanaikina rizikos, kad susitikimas jūroje peraugs į naują įtampos epizodą, ypač kai dalyvauja dviejų kaimyninių šalių ginkluotosios pajėgos. Ispanija turi derinti suvereniteto gynybą su santykiais su Rabatu, kurie svarbūs saugumo, migracijos ir kovos su nusikalstamais tinklais srityse. „Nepakankamas atsakas gali sustiprinti įspūdį, kad tam tikri veiksmai nesulaukia pasipriešinimo; o pasekmių nepasverianti reakcija gali pagilinti diplomatinę krizę“, – rašo „El Mundo“. Pasak dienraščio, esminis klausimas dabar – ar patrulinių laivų veiksmai išliks ilgalaike priemone. Praėjus dviem mėnesiams po teritorijos pažeidimo, žinia aiški: Ispanija neatsisako stebėti savo vandenų ir nori tai daryti nuo pirmos akimirkos.