Ilgas žiovulys – nepaprasto intelekto ženklas?

Intelektą išduoda netikėti ženklai

Intelektas yra visuma žmogaus gebėjimų. Tai yra sugebėjimas mokytis, įsiminti naują informaciją, greitai susivokti naujose situacijose bei disciplinose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis^[1].

Tai yra daugybės protinių gebėjimų visuma, kuri neretai neapsiriboja vien tik pažintiniais procesais. Tikrasis intelektas peržengia tai, kaip žmogui sekdavosi mokykloje arba tai, kiek balų jis surenka IQ testuose.

Bendras žmogaus intelektas apima ir kūrybišką jo pusę, atvirą jo požiūrį į pasaulį, gebėjimą prisitaikyti prie pasaulio, kuriame egzistuojame. Taip pat svarbus ir emocinis intelektas, kuris labiau orientuotas į savo bei kitų emocijų supratimą, jų valdymą.

Mokslininkai intelektu domisi jau seniai, tad ir įvairių tyrimų yra atlikta tūkstančiai. Jų metu nustatyti bendrieji požymiai, rodantys, kad žmogus iš tiesų yra protingas.

Tačiau neretai, žmogaus protinius sugebėjimus gali išduoti ir kiti ženklai. Tikriausiai ne kartą girdėjote teiginius, kad kairiarankiai žmonės arba itin muzikalūs asmenys yra sumanesni?

Iš tiesų, panašių ženklų, rodančių apie žmogaus protą yra ir daugiau. Tai gali būti ir žiovulys. Štai, anksčiau įvairios psichologų grupės jau kalbėjo apie tai, kad žiovulys gali daug ką pasakyti apie žmogaus emocinius pajėgumus.

Manyta, kad žiovulio užkrečiamumas veikia tik ypač empatiškus žmones, tačiau nepaliečia antisocialinį asmenybės sutrikimą (psichopatija arba sociopatija) turinčius. O dabar teigiama, kad kuo ilgiau žiovaujame, tuo gudresni esame.

Kuo ilgiau žiovauji – tuo protingesnis esi

Vienų naujausių tyrimų rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp ilgo žiovavimo ir intelekto. Remiantis žurnale „Biology Letters“ paskelbtais tyrimo rezultatais, ilgiausiai žiovavusio žmogaus smegenų žievėje yra daugiausiai ląstelių^[2].

2021 m. atliktas didelės apimties tyrimas su gyvūnais taip pat atskleidė, kad stuburiniai, kurių smegenys yra didesnės ir turi daugiau neuronų, linkę žiovauti ilgiau. Tyrėjai nustatė tvirtą teigiamą koreliaciją tarp to, kaip ilgai gyvūnas žiovauja, ir jo smegenų dydžio^[3]. 

„Vidutinė žinduolių žiovavimo trukmė yra patikimas smegenų dydžio ir smegenų žievės neuronų skaičiaus rodiklis“, – sako Andrew Gallupas, Niujorko valstybinio universiteto psichologijos tyrimo grupės vadovas, pažymintis, kad žmonės žiovauja daug ilgiau nei kiti gyvūnai, o tolimesni tyrimai gali padėti geriau suprasti, kam iš tikrųjų reikalingas žiovulys.

Iš tiesų, šiandien vis dar tiksliai nežinome, kodėl žiovaujame. Anksčiau tyrėjai manė, kad šis elgesys labiau susijęs su socialiniu impulsu, kai pradėjus žiovauti vienam žmogui, noras žiovauti apima visą grupę.

Tačiau mokslininkas A.Gallupas teigia, kad socialinis impulsas nėra vienintelis veiksnys, o tikroji priežastis greičiausiai yra padidėjęs kraujo pritekėjimas į smegenis ir toks jų aušinimas, nes geresnė kraujotaka didina smegenų galią ir, kaip spėjama, skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi.

Apie didelį protą signalizuoja ir ūgis, ir miego įpročiai

Intelektas gali pasireikšti itin įvairiai, pavyzdžiui, imlumu bei reakcija. Galbūt negalite paaiškinti, kaip nueiti į konkrečią vietą, tačiau jūsų kūnas tarsi automatiškai žino kelią? O gal sudėtingus šokio žingsnelius atsimenate iš karto po to, kai instruktorius juos pademonstruoja vos vieną kartą?

Tai yra aukštas kūno bei kinestetinis intelektas, kuris gali lemti jūsų vikrumą ir koordinaciją. Būtent todėl jums gali neblogai sektis sportuoti ir užsiimti kita fizine veikla, regis, be jokių papildomų pastangų^[4].

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie yra labiau linkę į juodąjį humorą, gali būti protingesni. Tai paaiškinama tuo, kad norint mėgautis kiek subtilesniu humoru žmogus turi būti atsipalaidavęs, saugus savo aplinkoje, be to, turi gebėjimų perprasti komediją ar pasakytą juokelį ne tiesiogiai.

Kai kurie tyrimų rezultatai rodo, kad žmonių, kurių vyzdžiai yra didesni, intelektas yra aukštesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad didesni mokinių vyzdžiai atspindi ir didesnį darbinės atminties pajėgumą. Psichologų teigimu, vyzdys dažniausiai išsiplečia reaguojant į šviesos pokyčius, bet taip pat ir į smegenų veiklos darbo greitį.

Aukštesnis žmogaus ūgis taip pat yra vienas iš daugelio intelekto požymių. Taip yra todėl, kad genai, susiję su ūgiu, yra susiję ir su intelektu. Išvada padaryta ištyrus 6815 žmonių DNR.

Dar vienas aukšto intelekto požymis yra įprotis miegoti ir keltis vėliau. Viename mokslininkų atliktame tyrime buvo nagrinėjami 20 745 paauglių amerikiečių miego įpročiai ir nustatyta, kad darbo dieną eilinių sugebėjimų asmenys ėjo miegoti vidutiniškai 11:41 val. vakaro ir prabudo 7:20 val. ryto. O itin gudrūs, ėjo miegoti 12:29 val. nakties ir kėlėsi 7:52 val. ryto. Savaitgalį skirtumai buvo dar ryškesni.

Manoma, kad protingesni žmonės taip pat yra labiau netvarkingi. „Psychological Science“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad darbas netvarkingame kambaryje iš tikrųjų skatina kūrybiškumą, o 2015 m. Groningeno universitete Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad netvarkinga aplinka skatina žmones labiau orientuotis į jų tikslą. Išvados rodo, kad esame įgimti siekti tvarkos savo gyvenime, kai tik įmanoma, o kai susiduriame su chaosu, esame motyvuoti siekti aiškių tikslų ir todėl greičiau mąstome^[5].

Dar vienas ženklas, kad asmuo gali būti itin protingas yra rašymas kairiąja ranka. Anksčiau kairiarankiškumas buvo siejamas su nusikalstamumu, tačiau šių laikų tyrimai tai sieja su kūrybiškumo forma, kai gavus bet kokią naują užduotį, žmogui vis kyla daugybė naujų idėjų.