Širdį siūlė Iskijos milijonierius, tačiau lietuvė nesusigundė
Iš Gargždų kilusi Giedrė Dromantaitė Londone – jau 12 metų. Šis miestas moteriai sukėlė ir skausmo, ir džiaugsmo, tačiau dabar labiausiai jį vertina dėl jo suteikiamų galimybių.
Pabaigusi vidurinę mokyklą Giedrė įstojo studijuoti verslo vadybos ir administracijos į Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją. Ją pabaigusi susikrovė lagaminus ir išvyko į Italiją – ši šalis ją traukė nuo mažens. Apsistojusi Neapolyje greitai išmoko italų kalbą, susirado darbą. Trečiajame didžiausiame Italijos mieste ji praleido penketą metų.
„Tai buvo tikra gyvenimo mokykla, labai sunku, tačiau to laikotarpio į nieką nemainyčiau. Atvažiavau nemokėdama kalbos ir nieko nepažinodama, pradėjau dirbti įvairius „juodus“ darbus – kepykloje, picerijoje, tvarkiau namus“, – pasakojo ji. Vienam klientui – milijonieriui iš Iskijos salos, pas kurį Giedrė dirbo, ji labai krito į akį ir vyras jai netgi pasipiršo. „Jis buvo už mane 40 metų vyresnis ir nors būčiau aprūpinta iki gyvenimo pabaigos, visai nesusigundžiau“, – dalinosi patirtimi pašnekovė.
Vėliau ėmė bendrauti su savo bendraamžiu, tačiau santykiai taip pat nesiklostė ir mergina nusprendė grįžti į Lietuvą, kur netrukus susipažino su būsimuoju savo vyru, lietuviu, gyvenusiu Jungtinėje Karalystėje. Jis pakvietė į Londoną ir Giedrė greitai apsisprendė, kad nori vykti.
Išbandė įvairiausias veiklas – nuo tortų kepimo iki prekybos avalyne
Pirmuosius kelis mėnesius moteris nedirbo, mokėsi anglų kalbos, vėliau įsidarbino asistente slaugos namuose. Po to vienas po kito gimė vaikai – du sūnūs ir dukra, tad darbus vėl teko kuriam laikui atidėti. Beje, visus vaikus pavadino itališkais vardais – Kristianu, Matiasu ir Gloria.
„Tai dirbau, tai nedirbau, tačiau su kiekvieno vaiko gimimu vis labiau norėjosi ko nors siekti“, – prisiminė lietuvė. Jos vyras prekiavo automobilių dalimis, verslas puikiai sekėsi ir pinigų netrūko, tačiau santykiai nebuvo sklandūs, pasitaikydavo net smurto, ir Giedrė ėmė vis labiau svarstyti galimybę skirtis. Kurį laiką su vyru net lankėsi pas psichoterapeutą, tačiau nepadėjo ir jis.
Giedrė išbandė įvairiausius darbus, tačiau galiausiai apsisprendė dirbti sau – kodėl turėtų įgyvendinti kitų svajones, kai pati jų turi daug? Tuomet ėmėsi savarankiškos veiklos – darė manikiūrus ir pedikiūrus, dailino antakius, pagal užsakymus kepė tortus, prekiavo drabužiais, bižuterija ir avalyne. Visgi nei viena veikla neteikė džiaugsmo.
„Net susirgau depresija, atrodė, kad metai eina, bet taip ir nesugebu savęs realizuoti“, – atviravo moteris. Į rankas tuomet pakliuvo Eddie L. Colberto knyga „Blizgių daiktų sindromas“. Ši knyga, pasakojanti apie psichinę būklę, kai vis norisi ko nors naujo, Giedrei tarsi atvėrė akis. „Nepasitikėjau, pykau ant savęs, pati sau atrodžiau nevykusi, nesugebanti rasti to, kas sektųsi ir patiktų. Jaučiausi užstrigusi. Ir tada pasinaudojau patarimu knygoje – sustoti ir kurį laiko nedaryti nieko, skirti laiko analizuoti save“, – prisiminė G. Dromantaitė.
Po kurio laiko draugė padovanojo dar vieną knygą – Carrie Green „Ji nusiteikusi rimtai“, kurioje – patarimai moterims, kaip kurti verslą. Tiesa, ši ilgai gulėjo ant lentynos, tačiau kai prisiruošė ją perskaityti – perskaitė per porą dienų ir perskaitytos idėjos nebedavė ramybės. Visą naktį moteris negalėjo užmigti ir šovė mintis – kurti internetinę ekologiškų prekių parduotuvę. Ją pavadino „Ask Eko“.
Per metus parduotuvė įsibėgėjo ir ėmė nešti pelną, deja, įmonė, administravusi parduotuvę, subankrutavo ir visi prisijungimo duomenys dingo. „Įdėjau labai daug darbo, tačiau prie savo puslapio nebegalėjau prisijungti. Ieškojau kaip tai padaryti, bet taip ir nepavyko. Buvau šoke“, – pasakojo ji.
Produktų įsigyti galima ir parduotuvėse, ir grožio salonuose, ir internetu
Supratusi, kad puslapio susigrąžinti nepavyks, moteris nusprendė imtis kitos aistros – jau kurį laiką gamino natūralią plaukų kosmetiką – tiesa, tik savo ir artimųjų reikmėms, tačiau nusprendė pasiūlyti ją platesniam ratui žmonių. Taip prieš ketverius metus atsirado prekės ženklas „Serena Botanical Beauty Care“. „Serena“ itališkai reiškia giedra, skaisti – tai mano vardas itališkai, mane taip vadindavo Italijoje“, – pavadinimo kilmę paaiškino kūrėja.
Šiuo metu įmonės asortimente – 24 produktai, skirti odos ir plaukų priežiūrai: visi pagaminti iš natūralių medžiagų, o kai kurie – netgi sertifikuoti kaip ekologiški. Moteriai svarbu ir aplinkosauginiai dalykai, pvz., ji siūlo rinktis kietuosius, o ne skystus šampūnus, daugkartines pakuotes.
„Masinės gamybos produktai dažniausiai nesprendžia problemos, o tik ją maskuoja“, – įsitikinusi kosmetikos kūrėja. Ji siūlo produktus įvairiems odos ir plaukų tipams. Beje, turi ir metodų, kuriuos siūlo klientėms, jei šios nežino kokius rinktis. „Pavyzdžiui, plaukų polinkis riebaluotis priklauso nuo jų poringumo. Didelio poringumo plaukai linkę riebaluotis, o mažo poringumo – įprastai būna sausi. Didelio poringumo plaukas, įmerktas į vandenį, skęsta, o mažo – lieka plūduriuoti paviršiuje“, – kalbėjo ji. Taip pat poringumas keičiasi plaukus dažant – šviesinant didėja, tamsinant – mažėja. Riebaluotis linkusiems plaukams labiau tinka priemonės, pagamintos vandens pagrindu, o sausiems – su įvairiais aliejais.
Visa „Serenos“ kosmetika – nebandyta su gyvūnais ir tinkanti veganams. Pasak prekės ženklo kūrėjos, tai šiandien aktualu didelei daliai kosmetikos pirkėjų.
„Serenos“ produktų galima įsigyti kosmetikos parduotuvėse ir grožio salonuose Jungtinėje Karalystėje, Airijoje bei Lietuvoje, tai pat internetinėje parduotuvėje, iš kurios siunčiama beveik į visą pasaulį.
Tėvus aplanko kasmet, tačiau apie gyvenimą Lietuvoje negalvoja
Pradėti verslą moteriai kainavo kelis tūkstančius svarų sterlingų. „Naudoju brangias sudėtines medžiagas, t.p. brangiai atsieina testavimas laboratorijose“, – pasakojo ji. Visgi savo gaminių kainas ji stengiasi laikyti prieinamas.
„Pagaliau turiu tikrai įkvepiančią veiklą ir nebesiblaškau. Man tai teikia didelį malonumą. Pradžioje viską dariau pati – ne tik kūriau receptus, bet ir pati maketavau logotipą, etiketes. Mokykloje sustiprintai mokiausi dailę – labai pravertė“, – juokėsi ji. Dirba labai daug – kartais veikla taip įtraukia, kad net valgyti ir miegoti nesinori. Beje, prieš du metus moteris pagaliau išsiskyrė su vyru. „Savas verslas, atsiradusi finansinė nepriklausomybė procesą labai palengvino“, – neslėpė moteris. Tiesa, planuoti laiką išmoko iki tobulumo. Ryte sūnus išleidžia į mokyklą, dukrą – į darželį ir atsideda darbui. „Nėra lengva, tačiau nebeleidžiu užplūsti emocijoms – ištikus kritinėms situacijoms stengiuosi vadovautis logika“, – savo stabilumo paslaptį išdavė pašnekovė. Laisvalaikiu ji mėgsta skaityti psichologijos ir saviugdos knygas.
Moteris tikina, kad sukurti verslą Jungtinėje Karalystėje yra gana paprasta. „Tik turėk noro“, – įsitikinusi ji. Tiek palyginus su Lietuva, tiek su Italija, galimybių čia yra žymiai daugiau, verslo sąlygos paprastesnės, mažiau biurokratinių trukdžių, galų gale – žymiai mažesni mokesčiai. „Jungtinėje Karalystėje kartu su anglais nuo seno gyvena kitos tautos. Pasitaiko nacionalistų, bet šiaip nėra čia didelio skirtumo, ar esi anglas, ar lietuvis, sąlygos visiems vienodos. Be to anglai ir labiau palaikantys – lietuviai į viską žiūri labai skeptiškai“, – samprotavo G. Dromantaitė. Gyvendama Londone moteris susirado ir nemažai gerų draugų, tiesa, daugiausiai laiko skiria vaikams ir verslui.
„Į Lietuvą grįžti jokių planų neturiu. Nežinau kas turėtų atsitikti, kad taip būtų. Nieko ir nepasiilgstu, tik kartais – keptos duonos. Tačiau turime lietuviškų ir lenkiškų parduotuvių, kur galima įsigyti ir namuose išsikepti“, – sakė ji. Tiesa, kartą per metus aplanko savo Gargžduose likusius tėvus, o su Airijoje gyvenančia seserimi susitinka arba pas vieną, arba pas kitą. „Atostogų kartais važiuojame ir į Italiją“, – pridūrė ji.
