Iki 2025-ųjų pasaulyje siekiama visiškai atsisakyti dujinių katilų

Aplinka, Ekologija, Ekonomika, EnergetikaG. B.
Suprasti akimirksniu
Žemė
Šylantis klimatas kelia galvos skausmą aplinkosaugininkams. Guillaume de Germaino/Unsplash nuotrauka

Siekiant užkirsti kelią klimato kaitai, dujų katilai iš mūsų namų dings

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) išplatino 400 žingsnių planą, kurio tikslas, pasiekti nulinį teršalų, išmetamų į aplinką, kiekį iki 2050-ųjų. 

Viena iš daugelio pasiūlytų priemonių, nuo 2025-ųjų uždrausti dujinių katilų pardavimus. TEA spekuliuoja, kad iki 2035-ųjų reikėtų uždrausti ir visų naujų benzininių ir dyzelinių variklių automobilių pardavimus[1]

Tokie pokyčiai reikalauja beprecedenčių permainų. Jomis siekiama skatinti tvariąją energetiką ir žymiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą, kartu atkreipiant dėmesį ir į perteklinį dujų vartojimą kasdienėje veikloje. 

Šis naujasis planas pristatytas prieš 2021-ųjų rudenį vyksiančią Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją Glazge, kurioje šalys sieks susitarimo dėl priemonių paketo, užtikrinančio efektyvią kovą su klimato kaita. 

Įgyvendinus 400 žingsnių planą, kasdienės veiklos gali pakisti iš esmės

Anot TEA,  energetikos sektorius yra atsakingas už maždaug 75% šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių pasaulinį klimato atšilimą, sklaidą. Naujuoju 400 žingsnių planu tikima pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį iki 2050-ųjų. Tik taip galima išlaikyti gyvą viltį, sumažinti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 ° C[2].

Kiti svarbūs 400 žingsnių plano tikslai: 

  • neplėtoti naujų naftos kasyklų ir pramonės;
  • globaliai didinti elektromobilių įkrovimo vietų skaičių;
  • iki 2035-ųjų pereiti tik prie elektromobilių prekybos, o iki 2050-ųjų tokie pokyčiai turi paliesti ir sunkiąją techniką.

Anot TEA, tokie pokyčiai būtini, nes šiandien 1,5 °C ir dar daugiau šylantis klimatas, pasaulį pastato į itin keblią situaciją. Baiminamasi ne tik dėl ekstremalių orų, tačiau ir dėl milžiniško ekonominio nuosmukio, pramonės, žemės ūkio nykimo, jūros lygio kilimo ir žalos florai bei faunai.

Kaip skelbia BBC, TAE vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigia:

„Mūsų plane pateikiami prioritetiniai veiksmai, kurių reikia imtis jau šiandien, siekiant užtikrinti, kad iki 2050-ųjų, išmetamųjų teršalų kiekis taptų nuliniu”.

F. Birolis tikina, kad tik šio griežto, bet būtino veiksmų plano laikymasis ir pastangos padės kovoje su sparčiai šiltėjančiu klimatu. 

Tuo tarpu Deivas Jonesas, pasaulinio klimato ir energetikos mokslinių tyrimų centro „Ember“ lyderis, sakė, jog pasaulinio mąsto perėjimas prie švarios energijos, vėjo ar saulės, padės pasiekti norimą rezultatą ir leis sustabdyti sparčius klimato šilimo veiksmus. Vis tik, jis akcentuoja, jog atsisakyti iškastinio kuro šiandien jau nebepakanka, svarbu mažinti ir dujų sąnaudas[3]

Eiliniam žmogui tokie pokyčiai gali kainuoti brangiai

Vis tik, kylą elementarus klausimas, kuo gi pakeisime dujinius katilus? Pasirodo, preliminarus veiksmų planas jau yra parengtas, bent jau Didžiojoje Britanijoje. BBC rašo, jog visai tikėtina, kad savo namus ateityje šildysime vandeniliu, tačiau tai gali kainuoti maždaug 100 eurų brangiau nei įprastiniais dujiniais katilais šildomi būstai. 

Vandenilinis šildymas iš ties gali tapti populiaria alternatyva, ypač tinkama tvariam gyvenimo būdui. Vandenilis gaunamas iš atsinaujinančių šaltinių, o būsto apšildymas tokiu būdu į aplinką neišmestų pavojingų teršalų.

Vis tik, kaip rašo BBC, tokiu būdu būtų galima apšildyti tik apie 11% gyvenamųjų namų, nes vandenilio tiekimas gali būti itin ribojamas ir prieinamas anaiptol ne visiems Didžiosios Britanijos namų ūkiams.

Žymiai prieinamesniu variantu gali tapti šilumos siurbliai, kurie išgauna šilumą iš oro ar žemės, net iš vandens. Vis tik, jų kainos gali svyruoti nuo  7 iki 19 tūkst. eurų. Tokie įrenginiai galės būti subsidijuojami, tačiau net ne visi gyvenamieji būstai  tinkami jiems įrengti.

Tarp alternatyvų dujiniams katilams siūlomos ir kitos technologijos, pavyzdžiui, geoterminis šildymas ar net branduolinė energija. Tačiau, kad ir koks pasirinkimas bebūtų, jau dabar aišku, kad už švaresnę Žemės ateitį kiekvienas, daugiau ar mažiau, turės susimokėti iš savų piniginių.