Aiški organizacijos struktūra – nepatraukli darbuotojams, bet skatina darbo efektyvumą

Ekonomika, VerslasG. B.
Pavaldiniai ir vadovas
Pavaldinių ir vadovų santykiai neturi būti sudėtingi. Amy Hirschi/Unsplash nuotrauka

<h2>Darbinė hierarchija nereiškia prastų santykių tarp vadovų ir pavaldinių</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors dalis darbuotojų dažnai gali reikšti nepasitenkinimą ir piktintis griežtu vadovu, kuris visuomet reikalauja bemaž tobulybės, vis tik, aiški valdžios struktūra gali padėti kuriant kolektyvo konkurencingumą, stiprinant kompetentingumą bei kopiant karjeros laiptais.</p>
<p style="text-align: justify;">Valdžios hierarchija organizacijoje yra lyg tradiciškai suvokiamų savybių ir įgūdžių atspindys – norint tapti vadovu, svarbu demonstruoti lyderio savybes ir vientisos įmonės politikos laikymąsi. Dažnu atveju, nors ir varžanti darbuotojus psichologiškai bei emociškai, hierarchija yra ilgalaikės sėkmės garantas.</p>
<p style="text-align: justify;">Ir visgi, prisitaikyti prie įmonės valdžios organizavimo nėra lengva: jei vieni vadovai geba sukurti gana komfortišką atmosferą ir skatina liberalius, darbo rolės statusu neapibrėžtus santykius, kiti vadovauja griežtu tonu ir džiaugiasi kiekviena proga, kuria galima parodyti savąją viršenybę.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, aplinkoje, kurioje praktikuojama etiška darbo kultūra, vadovas turėtų prisiimti deramą atsakomybę ir darbuotojus sutelkti darbinių tikslų vardan, o ne bendru nepasitenkinimu ir neapykanta valdžia.</p>
<p style="text-align: justify;">Dažnai, būtent tokiu atveju, kolektyvas tampa itin konkurencingas, įsivyrauja pykčiai bei apkalbos, todėl palaikyti profesionaliai teigiamus santykius tiek su kolegomis, tiek su darbdaviais gali tapti vis sudėtingiau, o laviravimas hierarchijos piramidėje gali būti prilyginamas menui.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk dažnas darbuotojas savame profesijos kelyje siekia pademonstruoti sukauptų žinių bei patirties bagažą, įgyti naujų gebėjimų, o ne klaidžioti po minų lauką primenantį karjeros kelią. Vis tik, hierarchinė sistema gali ir įkvėpti – parodyti, kad sunkiu darbu ir ryžtu galima pasiekti ir korporacinę įmonės viršūnę, o gebėjimas sėkmingai laviruoti tarp skirtingų lygių darbuotojų ir valdžios, tik įrodo profesinį kompetentingumą[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, daugelyje darbinių sričių, norint atlikti darbą efektyviai ir tiksliai, hierarchija yra būtina ir jos mes esame mokomi dar nuo mokyklos suolo. Nors dabar populiaru skatinti komandinį darbą, taip lyg ir akcentuojant tolygų kiekvieno užduoties ar projekto dalyvio įdirbį ir nuomonę, bet kurioje grupėje, net atliekančioje biologijos namų darbų projektą, atsiras lyderis, kuris daugiau ar mažiau koordinuos visus likusiuosius.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu kiti, savo noru ar tiesiog nenorintys priešintis, taps pasyviais užduočių atlikėjais. Tai dažna korporacinėmis idėjomis grįstos įmonės politika, kuri yra įtakojama modernesnių organizacinių vėjų, tačiau nėra kintanti jau aibę metų.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, kad ir kaip svajojame apie neįpareigotą ir darbinių rolių nesuvaržytą darbo atmosferą, dažnam mūsų, organizacinė hierarchija gali daryti teigiamą įtaką darbo kokybei, bet kartu, ji menkina mus kaip specialistus. Juk norime mums patikėtą užduotį atlikti kuo tiksliau ne tik dėl bendros veiklos gerovės, bet ir dėl vadovo prielankumo ar pagyrų, tačiau tuo pat metu, savo kaip profesionalų kompetenciją grindžiame valdžioje aukščiau mūsų esamo asmens nuomone.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne paslaptis ir tai, kad ne visi vadovai yra apskritai kompetentingi jais būti, o kai kuriais atvejais, turi net mažiau žinių ir patirties už eilinį ofiso darbuotoją. Tokiu atveju, atsargus elgesys ir komunikacija darbinėje aplinkoje tampa nepakeičiamu įgūdžiu, juk niekas nenori susigadinti savo kaip profesionalo reputacijos pažerdamas nederamą komentarą valdžios pusėn.</p>
<p style="text-align: justify;">Ir nors vieni tokį atsargumą gali vadinti veidmainiavimu ir netikrumu, iš tiesų, profesiniame kelyje dažnai tenka žvelgti ne į asmenines savybes, tačiau į gebėjimą prisitaikyti prie visų ir visur. Kad ir kaip savo karjeros srityje trokštame laisvės, dažnam reikia griežtesnio žodžio, skatinančio darbų atlikimą, o ir hierarchija nėra nuverčiama per naktį, todėl išmokti laviruoti konkurencingoje įmonės aplinkoje – svarbus įgūdis kiekvienam, tiek jaunam darbuotojui, tiek nemenką patirtį jau sukaupusiam specialistui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/israel-andrade-yi_9sivvt_s-unsplash.jpg" alt="Darbas" /></p>
<h2>Tarp prisitaikymo ir vaidybos yra nemenkas skirtumas</h2>
<p>Jei savojoje darbo vietoje dirbate ne vienerius metus, tikėtina, kad viršutinis organizacinis sluoksnis nemenkai pasikeitė – žemesnio rango darbuotojai tapo vadovais, buvę vadovai išėjo profesinio tobulėjimo ieškoti kitur – tai natūrali profesinės aplinkos praktika.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, veikianti ir pilnai funkcionuojanti hierarchija turėtų būtų paremta patirtimi ir kompetencija ir tai turėtų būti svarbu žvelgiant tiek iš vadovo, tiek ir iš darbuotojų perspektyvos. Pažvelgus į individualių įmonių hierarchinę santvarką, galima suprasti, jog kai kuriais atvejais ne darbo rolė, o patys žmonės yra problema.</p>
<p style="text-align: justify;">Save pervertinantis asmuo, net pasiekęs vidurinį organizacijos valdymo lygmenį gali greitai tapti toksišku kolega, kuris menkins kitus ir priekaištaus ten, kur jam nėra derama. Todėl, svarbu tikslingai vertinti ne tik savo vadovus, bet ir save: susimąstykite, kokie vadovai būtumėte patys, liberaliai atsižvelgiantys į kiekvieno nuomonę, ar valdantys griežtumu?</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, kalbant apie savo asmeninius gebėjimus, siekiant atrasti tinkamą sau poziciją įmonės hierarchijoje svarbu turėti ir ką pasiūlyti kompanijai. Jei tik įmanoma, reikalaukite kuo daugiau profesinės laisvės ir įrodykite, kad esate srities žinovas.  Jei savo žiniomis išsireikalausite daugiau laisvės, tai gali pasitarnauti tiek ateityje, kylant karjeros laiptais, tiek ir šiuo metu, apsaugant nuo kolegų, kurie galimai konkuruoja dėl universalesnių pareigų ir darbinių funkcijų.</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, dažnai hierarchija lyg ir atsitiktinai yra skatinama ir kuriama tiesiog simbolizmu. Didžiulis atskiras ir moderniai įrengtas kabinetas, kai kiti kolegos darbuojasi vienoje bendroje erdvėje? Nemenkos premijos ir trijų dienų savaitgalis? Būtent tokie dalykai nepraslysta pro darbuotojų akis ir vėliau tik kaupiasi į vieną didžiulį nepasitenkinimų valdžia kalną. Jei tik įmanoma, vadovus ir pavaldinius turėtų skirti kuo mažesnis galios atstumas.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo atveju, padėti gali ir vadovo pavaduotojo ar asistento įtraukimas, jo pavertimas tarpininku tarp viršaus ir apačios. Galios atskirtį demonstruoja ir neprognozuojamas valdžios elgesys – pasyvi agresija, dirbtinis konkurencijos kūrimas, netikėti sprendimai surengti darbų aptarimą likus 15 minučių iki darbo dienos pabaigos. Su tokiu elgesiu turi kovoti tiek pats vadovas, tiek ir darbuotojai, kurie šiuo atveju gali pagrįstai reikšti nepasitenkinimą.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, veiksmingai veikianti hierarchija turėtų būti nepastebima tiesiog eilinės darbo dienos metu ir pasireikšti tik esant skubiems, itin ypatingiems darbams, kai svarbi tampa motyvacija bei paskatinimas iš viršaus.</p>
<p style="text-align: justify;">Geriausi lyderiai turėtų gebėti atsitraukti, kai patys pavaldiniai geba tvarkyti minimalias problemas ar darbo iššūkius. Užuot valdę geležiniu kumščiu, kompetentingi bosai kolektyvą suvienija krizės akivaizdoje, tačiau ne savo valdžios kuriamo negatyvumu, bet skatinimu ir motyvacija[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mario-gogh-vblhicvh-li-unsplash.jpg" alt="Darbas" /></p>
<h2>Bendravimas ir komunikacija atveria daug durų</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors darbo vietos hierarchija gali pasiūlyti tam tikrus iššūkius ar net sukelti problemų kolektyve, kartais svarbu peržvelgti ir savąjį elgesį. Pastaruoju metu daugelis žmonių pernelyg įsigilina į save, taip ne tik atrasdami stiprias savo puses, bet veikiau tapdami pernelyg susikoncentravę tik į save. Darbas nėra visas gyvenimas, todėl susitelkimas į nepatenkinamą savo darbinę rolę gali būti toksiškas.</p>
<p style="text-align: justify;">Net jei ir užimate žemesnes pareigas nei norėtumėte, tai nereiškia, kad esate prastas specialistas. Tuo pat metu, jūsų vadovas nėra visažinis, vien todėl, kad korporacinėje hierarchijos sistemoje jis stovi aukščiau jūsų[3]. Toks gana siauras žmonių sudėliojimas į kategorijas nėra sveikintinas nei darbo srityje, nei asmeniniame gyvenime.</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, visuomet vertinga yra ir tiesiog bendrauti. Kilus nepasitenkinimui ar konfliktui, geriau išsiaiškinti problemas tiesiogiai, o nedaugžodžiaujant kolegų tarpe – pasklidę gandai ir apkalbos nepadės santykiuose su vadovybe, tuo labiau, sukurs ir itin neprofesionalaus asmens įvaizdį.</p>
<p style="text-align: justify;">Patys vadovai, siekdami panaikinti stereotipiškai neigiamą požiūrį į vadovybę turėtų gebėti efektyviai komunikuoti su savo pavaldiniais tiek darbo klausimais, tiek eilinėmis trumpų pašnekesių temomis. Juk vadovas, kuris negali net keletą minučių paplepėti apie orą dažnai bus įvertinamas kaip laikantis save aukščiau pavaldinių.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, komunikacija yra raktas, atveriantis sėkmę lemiančias duris, todėl prisitaikydami prie savosios darbovietės hierarchinės struktūros visuomet išlikime gebantys užmegzti kontaktą su visais, tiek su durininku, tiek su direktoriumi.</p>