- Vyriausybės formavimas taps antikonstituciniu
- Nepilnos sudėties Vyriausybės situacija nėra nauja
- Nemuno aušros kandidatai yra itin spalvingi
Vyriausybės formavimas taps antikonstituciniu
Vienos iš koalicijos partnerių vadovybės negebėjimas susitarti ir pasiūlyti tinkamų ministrų virsta visos valstybės problema, o Vyriausybės formavimas grasinasi virsti farsu.
Itin nepatogioje padėtyje atsiduria Premjeras ir Prezidentas, tiesiogiai atsakingi už vykdomosios valdžios veikimą ir Vyriausybės formavimą. Maža to, toks vienos partijos vadovybės veikimas gali nulemti, kad Vyriausybės formavimas taps antikonstituciniu.
Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžęs, kad Vyriausybės personalinę sudėtį formuoja Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas.
Vis dėlto, Vyriausybė turi turėti Seimo pasitikėjimą. Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad „nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tuomet, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai“.
Todėl pagal Konstituciją Vyriausybės įgaliojimų pradžia yra susieta su Seimo pritarimu jos programai, bet ne Vyriausybės personalinei sudėčiai. Kitaip tariant, svarstydamas, ar pritarti Vyriausybės programai, Seimas nesprendžia Vyriausybės personalinės sudėties klausimų, nes ministrų paskyrimas yra Premjero ir Prezidento prerogatyva. Tačiau suteikia įgaliojimus visai Vyriausybės sudėčiai vieninteliu būdu – Seimo pritarimu Vyriausybės programai.
Nepilnos sudėties Vyriausybės situacija nėra nauja
Šios Konstitucinio teismo išvados remiasi keliomis Konstitucinio Teismo bylomis: paskutinį kartą 2020-aisiais Seimui formaliai tinkamai neapsvarsčius Vyriausybės programos ir patvirtinus naują Vyriausybę, ši procedūra buvo pripažinta antikonstitucine.
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad įgaliojimų suteikimo Vyriausybei iš naujo procedūra negali būti formali: Vyriausybė turi iš naujo gauti įgaliojimus Seimui priimant sprendimą pritarti Vyriausybės programai.
Situacija, kuomet Seimui buvo pristatyta nepilnos sudėties Vyriausybė nėra nauja. 2012 metais Prezidentė taip pat laiku nepateikė pilnos sudėties Vyriausybės Seimui, tačiau Vyriausybės programos svarstymo Seime metu, jau buvo pilnos sudėties Vyriausybė. Šiandien, jau apsvarsčius Vyriausybės programą ir ryt ją tikėtina tvirtinant Seime, dar neturime pilnos sudėties Vyriausybės.
Tiek Seimo statutas, tiek Vyriausybės įstatymas nurodo ministrų kabineto dalyvavimą rengiant ir svarstant Vyriausybės programą. Ar gali dalyvauti tik dalis ministrų, rimtas klausimas Konstituciniam Teismui.
Nemuno aušros kandidatai yra itin spalvingi
Tarp „Nemuno aušros“ lyderių, dar naujai Vyriausybei nė nepradėjus darbo, jau kyla susipriešinimas (žaibai tarp Agnės Širinskienės ir Remigijaus Žemaitaičio). Iš tiesų sunku suvokti, kai siūlomi kandidatai yra vienas už kitą spalvingesni. Kandidatai į Ministrus turi net galimo smurto artimoje aplinkoje šešėlių!
Bet dar įdomesnė situacija tuo, kad „Nemuno aušros“ vadovai jau kelintą kartą rodo netiesioginį bendradarbiavimą su Laisvės partija ir jos ideologija. Pirmasis pasiūlytas kandidatas į Teisingumo ministrus – Gintautas Bartkus – buvo vienas iš dviejų siūlytų „Laisvės partijos“ kandidatų į Teisingumo ministrus 2020-aisiais. Prezidentūra tuomet atmetė Bartkų ir pasirinko Eweliną Dobrowolską.
Dabar siūlomas kandidatas į Aplinkos ministrus Povilas Poderskis – prie laisviečio Šimašiaus buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius, paprastai tariant – Šimašiaus dešinioji ranka. Pridėkime dar Vyriausybės programoje įrašytą netiesioginę nuorodą į Stambulo konvencijos principų įgyvendinimą ir turime jau tris per itin trumpą laiką įvykusius abejones pagrindžiančius faktus. Vienas faktas – gali būti atsitiktinumas, trys – akivaizdi tendencija. Nejau ir vėl Lietuva užlipo ant to paties grėblio?