Vasaros pabaigoje dėl geriausių būstų prasideda konkurencija
Vasarai artėjant prie pabaigos, didmiesčių nuomos rinka pereina į vieną aktyviausių metų etapų. Į miestus grįžta studentai, naujo darbo pradžiai ruošiasi jauni specialistai, todėl gerų būstų paieška tampa tikromis lenktynėmis. Patraukliausi pasiūlymai ilgai neužsibūna, tad sprendimus neretai tenka priimti iškart po apžiūros.
Kaip nurodo „Creditinfo Lietuva“, didesnė konkurencija reiškia, kad rinktis gali ne tik nuomininkai. Kai dėl vieno būsto susidomi keli kandidatai, daugiau galimybių atsiranda ir nuomotojams, todėl vien gero pirmojo įspūdžio gali nebepakakti. Profesionalūs rinkos dalyviai vis dažniau siekia įsitikinti ir būsimo nuomininko finansiniu patikimumu, o vienu iš būdų tai padaryti tampa kredito istorijos įvertinimas[1].
Pasak bendrovės, suaktyvėjusią rinką lydi ir augančios kainos. „Ober-Haus“ apžvalgoje pateikti „Aruodo“ duomenys rodo, kad balandžio–birželio mėnesiais vidutinė siūlomo nuomoti būsto kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė 16,4 euro, Kaune – 12,8 euro, o Klaipėdoje – 11,7 euro. Per metus labiausiai nuoma brango sostinėje, kur kainos pakilo 11 proc., tuo metu Kaune ir Klaipėdoje augimas siekė atitinkamai 5,7 ir 5,8 proc.
Sezoninį sujudimą išnaudoja ir būsto savininkai, todėl dalis jų nuomos sutarčių pabaigą derina būtent prie rugpjūčio ar rugsėjo. Šiuo laikotarpiu potencialių nuomininkų būna daugiau, tad kartu su išaugusia paklausa rinkoje atsiranda ir daugiau nuomojamų būstų.
Nuomotojai vis dažniau nori daugiau nei gero pirmojo įspūdžio
Kaip rašoma kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ pranešime žiniasklaidai, būsto savininkui per vieną ar kelis trumpus susitikimus tenka nuspręsti, kuriam žmogui patikėti didelės vertės turtą, todėl kandidato pasirinkimas ne visada yra paprastas. Nors privatūs nuomotojai Lietuvoje vis dar dažnai vadovaujasi pokalbio metu susidariusiu įspūdžiu, profesionalūs NT rinkos dalyviai ieško ir objektyvesnių būdų įvertinti galimą riziką.
Pasak „Creditinfo Lietuva“ produktų skyriaus vadovo Mariaus Ramanausko, vienas tokių būdų – potencialaus nuomininko kredito istorija, suteikianti daugiau informacijos apie jo finansinę drausmę. Joje galima matyti mokėjimų istoriją, turimus finansinius įsipareigojimus, skolas bei asmeninį kredito reitingą, o papildomos informacijos apie finansinius įpročius gali suteikti ir naudojimosi greitaisiais kreditais dažnumas.
Anot jo, tarp būstus savarankiškai nuomojančių fizinių asmenų tokia praktika kol kas nėra itin paplitusi, tačiau profesionalūs tarpininkai finansinio patikimumo duomenis pasitelkia dažniau. Tokiu būdu siekiama geriau įvertinti potencialų gyventoją ir sumažinti riziką, kad ateityje gali kilti problemų dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų.
Tvarkinga kredito istorija gali padėti konkuruoti dėl būsto
M. Ramanauskas įsitikinęs, kad kredito istorijos ataskaita gali būti naudinga ne tik nuomotojui, bet ir pačiam būsto ieškančiam žmogui. Kai dėl patrauklaus buto varžosi keli kandidatai, galimybė savo finansinį patikimumą pagrįsti konkrečiais duomenimis gali tapti papildomu pranašumu.
Kaip jis nurodo, užuot vien pažadėjęs, kad nuomos mokestis bus mokamas laiku, kandidatas gali pateikti informaciją, rodančią, kaip iki šiol vykdė finansinius įsipareigojimus. Aktyviausiu nuomos sezono metu, kai savininkas per trumpą laiką renkasi iš kelių žmonių, tokia informacija gali padėti sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą.
Vis dėlto finansiniai duomenys yra tik viena nuomininko vertinimo dalis, todėl jie neturėtų tapti vieninteliu pasirinkimą lemiančiu kriterijumi. Ilgalaikiams nuomos santykiams ne mažiau svarbūs aiškūs susitarimai, abiejų pusių lūkesčiai ir tinkamai parengta sutartis.
Prieš mokant užstatą verta patikrinti ir nuomotoją
Visgi, nurodoma, kad atsargumas nuomos rinkoje turėtų būti abipusis, todėl ne tik savininkui verta domėtis būsimu nuomininku, bet ir būsto ieškančiam žmogui – pačiu nuomotoju. Prieš pasirašant sutartį galima paprašyti dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į būstą, o jų pateikti vengiantis asmuo turėtų kelti papildomų klausimų. Ypač svarbu neskubėti mokėti užstato, kol nėra pasirašyta nuomos sutartis.
Dar prieš įsikraustant reikėtų užfiksuoti ir faktinę būsto būklę, teigia M. Ramanauskas. Apžiūros metu verta atkreipti dėmesį į galimą drėgmę ar kitus pažeidimus, patikrinti vandentiekį, elektros lizdus bei šildymą, o jau esančius defektus nufotografuoti ir pažymėti perdavimo–priėmimo dokumentuose. Tai gali padėti išvengti nesutarimų dėl žalos ir depozito grąžinimo nuomos laikotarpiui pasibaigus.
Ekspertas taip pat pataria, kad sutartyje taip pat verta iš anksto aiškiai numatyti, kada ir kokiomis sąlygomis grąžinamas depozitas, kaip gali būti nutraukiama nuoma ir kas atsakingas už komunalinių paslaugų apmokėjimą. Nors vasaros pabaigoje būsto rinkoje greitis tampa svarbus, keli papildomi patikrinimai prieš pasirašant sutartį gali padėti išvengti gerokai brangiau kainuojančių problemų ateityje.
