Šalis, kurios šventėse gausu vyno, juoko ir muzikos
Ispanija – spalvinga savo tradicijomis ir įvairiomis šventėmis[1] šalis, tačiau kai kurie festivaliai gali pasirodyti gan keistoki prašalaičiams.[2] Žinoma, mąstant apie Ispaniją, daugumai veikiausiai į galvą šauna pirmiausia ne kas kita, o vynas. Tad aptariant bene įdomiausius šios šalies festivalius pradėsime būtent nuo to, kuriame vynas liejasi laisviausiai.
Vyno kova. Jei La Tomatina, kurioje svaidomasi pomidorais, jums skamba kaip itin netvarkinga šventė, įsivaizduokite karą, besitaškant raudonuoju vynu! Rioja yra vienas iš labiausiai žinomų vynų Ispanijoje, o La Rioja provincija rengia chaotišką vyno karą, kad atšvęstų pasaulinę šios vietos, kaip vyno gamintojos, sėkmę.
Pasak legendos, birželio 29 d. piligriminės kelionės metu kaimo gyventojas nusprendė atgaivinti kelionės draugą, apipylęs šį vynu, kurį jis nešiojosi. Ši istorija sukūrė smagią tradiciją, kuri dabar yra tokia populiari, jog tapo viena lankomiausių švenčių Ispanijoje. Jos metu išpilama daugiau nei 130 000 litrų vyno.
Įvairūs keisčiausi kostiumai, kurių neišvysite kitose šalyse
Los Hombres de Musgo. Kiekvienais metais per Corpus Christi šventės procesiją tam tikra grupė vyrų, žinomų kaip „Los Hombres de Musgo“ arba „samanų vyrai“, apsitaiso samanomis, kad atkartotų Béjaro miesto atėmimą iš maurų okupantų XII amžiuje. Legenda byloja, kad vietiniai vyrai apsidangstė samanomis, jog artėjant prie miestelio jų nepamatytų maurai. Jie įsiskverbė į miestą ir išvijo okupantus, kurie įtikėjo, kad juos persekioja kažkoks baisus padaras.
La Vijanera. Tai spalvingas maskaradas, švenčiamas pirmąjį metų sekmadienį mažame Silió miestelyje, Kantabrijoje. Per šią tradicinę šventę vietiniai persirengia personažais, vadinamais „zarramacos“. Šį ekstravagantišką kostiumą sudaro spalvingi kailiai, dideli karvės varpeliai ir straublinės kepurės. Kiekvienas „zarramaco“ turi tam tikrą vaidmenį ir kartu jie apkeliauja Silió miestelį, medžiodami ir išvarydami piktąsias dvasias. Perskaičius „koplas“ – humoristinę kritiką, primenančią praėjusių metų įvykius – ateina simbolinės meškos medžioklės ir jos žudymo eilė. Šis ritualas simbolizuoja gėrio triumfą prieš blogį ir, manoma, atneša sėkmę ateinantiems metams. La Vijanera yra festivalis, kuriame galima išvysti visko: linksmybių, prietarų ir daugybę kultūros.
Filoxera festivalis. Rugsėjo 7-osios naktį Sant Sadurní d’Anoia mieste tyliai šoka milžinais su didžiulėmis galvomis persirengę žmonės, o didžiulės vapsvos sėlina po kaimo gatves. Kitą dieną vapsvos atakuoja, o vėliau vyksta įspūdingas ugnies, kibirkščių ir muzikos paradas, skirtas jų dingimui paminėti. Filoxera festivalis leidžia suprasti, kaip Penedés vyno vietovė kadaise nukentėjo nuo vapsvų maro. Maras buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios vietovėje pradėta auginti daugiau baltųjų vynuogių, o vėliau daugiau dėmesio buvo skiriama cava vynams.
Kuo daugiau chaoso – tuo geriau
Cascamorras. Tikriausiai pačia nešvariausia Ispanijos švente galima laikyti Cascamorras, nes tai apima istorinės kovos tarp dviejų gretimų miestų, Bazos ir Gvadikso (Granados provincijoje), atkūrimą. Prieš susidurdami su Gvadikso žmonėmis, Bazos žmonės išsimurkdo riebaluose ir purve. Legenda byloja, kad senovėje buvo ginčytasi dėl brangios statulos, vadinamos „La Piedad“, ir kai kažkas atėjo pareikalauti šios statulos, Bazos gyventojai jam pasakė, kad jei jis sugebės nugabenti statulą į miestą švarią, jis galės ją turėti. Aišku, bandymas buvo visiškai nesėkmingas.
La Tomatina. Tai veikiausiai pats žinomiausias Ispanijos festivalis, tačiau vis tiek nusipelnė būti paminėtas, kaip vienas iš neįprasčiausių. La Tomatina yra kasmetinė šventė, švenčiama mažame Buñolo miestelyje, kur tūkstančiai žmonių dalyvauja neabejotinai didžiausioje pomidorų kovoje pasaulyje. Tai palyginti nauja tradicija, nes festivalis švenčiamas tik nuo 1940-ųjų, ir niekas tiksliai nežino, kaip jis apskritai atsirado.
Los Indianos. Ši šventė, kuri švenčiama Kanarų salose Palmos saloje, kilusi dėl turtingų prekybininkų, kurie grįžo į salą iš Amerikos ir kuriems buvo suteiktas „Los Indianos“ arba „Indėnų“ vardas. Šventės dalyviai apsirengia visiškai baltai ir dalyvauja talko miltelių kovoje. Žinoma, kadangi naudojami talko milteliai, minioje susidaro didelis baltos spalvos debesis. Ši šventė yra dalis daugybės įdomių tradicijų, vykstančių per Santa Cruz de la Palma karnavalą, kuris baigiasi „sardinių laidojimu“ (palaidojama didelė netikra sardinė) paskutinę naktį.
Rapa das Bestas. Ši visoje Galicijoje švenčiama šventė turi praktinį tikslą: apkirpti daugiau nei 600 pusiau laukinių arklių, kurie laisvai klaidžioja po teritoriją, karčius. Sabucca mieste ši tradicija trunka tris dienas, per kurias žirgus surenka ir laiko vyrai, vadinami aloitadores. Jie nenaudoja nieko, išskyrus savo kūno svorį ir jėgą, kad sulaikytų gyvūnus, kol vyksta vadinamoji rapa arba lietuviškai – kirpimas.
Las Fallas. Šis festivalis yra dar vienas įrodymas, kad ispanai tikrai moka rengti vakarėlius. Kasmet kovo viduryje visame Valensijos mieste švenčiamas Las Fallas yra humoro, ugnies ir parako gatvės vakarėlis, kurio metu padegamos didžiulės ryškiaspalvės papjė mašė „ninot“ arba statulos. Ištisus metus įvairūs organizaciniai komitetai kuria šias statulas nuo nulio, o kai kurių jų aukštis siekia net 20 metrų. Satyrinės statulos būna išdėliotos visame mieste, kad žmonės galėtų pasidžiaugti šiais įdomiais kūriniais prieš juos padegant ir sunaikinant. Šios smagios fiestos metu buvo pavaizduota ir sudeginta daugybė įžymybių, politikų ir net prezidentų. Žmonių balsais išgelbėjama tik viena statula, kuri nugabenama į Fallero muziejų.
La Tamborrada. Sausio 20 d. gyvybingame San Sebastiano mieste prasideda vienas triukšmingiausių ir linksmiausių festivalių šalyje – La Tamborrada. Daugiau nei 15 000 vietinių susirenka tam, kad 24 valandas be perstojo muštų būgnais. Šios šventės ištakos yra neaiškios. Pagal populiariausią įvykių versiją, tradicija pradėta kurti XIX amžiaus pradžioje, kai į San Sebastianą įsiveržė Napoleono kariai, o vietinės moterys tyčiojosi iš miesto gatvėmis žygiuojančių prancūzų kareivių, trankydamos kibirus. Šiandien La Tamborrada simbolizuoja San Sebastiano gyventojų sąjungą ir stiprina baskų tapatybę.
Ispanai nebijo šventėms naudoti mirties ar velnių tematikos
Šventosios Martos de Ribarteme festivalis. Ši anapusinio pasaulio šventė, rengiama Santa Marta de Ribarteme miestelyje Galisijoje, taip pat žinoma kaip „Beveik mirusiųjų festivalis“. Tie kaimo gyventojai, kurie praėjusiais metais beveik mirė, suguldomi į netikrus karstus ir artimųjų nešami į vietos kapines, kur jie turi apsimesti mirusiais, kol praeiviai į juos žiūri. Nepaisant kraupokos temos, šventėje paprastai dalyvauja pučiamųjų orkestras, grojantis eisenoje, o dienos pabaigoje būna iššaunami fejerverkai.
Antzar Eguna. Antzar Eguna arba „Žąsų diena“ yra Baskijos Leikeitio uoste vykstančios varžybos, kuriose jauni vyrai iššoka iš žvejybinės valties ir bando nupjauti suteptos negyvos žąsies galvą. Tiesa, negyvos žąsys pradėtos naudoti tik pastaraisiais metais, kai buvo sulaukta gyvūnų teisių gynėjų skundų – prieš tai šiame konkurse buvo naudojamos gyvos žąsys.
Salto del Colacho. Tai tradicija, kasmet švenčiama birželio mėnesį Castrillo de Murcia, mažame kaime Burgoso provincijoje. 1621 m. pradėtas rengti festivalis sujungia krikščioniškus bei pagoniškus elementus ir švenčia gėrio pergalę prieš blogį. Pasibaigus procesijai, pastorius laimina praėjusiais metais vietovėje gimusius vaikus. Tada mažieji paguldomi ant pagalvių ir paliekami priešais gėlėmis papuoštus mažus altorius.
Būtent tuo metu pasirodo „colacho“. Tai vyras, apsirengęs raudonai ir geltonai, simbolizuojantis velnią. Jis laksto kaimo gatvėmis, plekšnodamas susirinkusius botagu, o minia jį puola pašaipomis ir įžeidinėjimais. Atvykęs į vietą, kur guli vaikai, „colacho“ peršoka per juos, kad išvaikytų blogas dvasias ir suteiktų kūdikiams apsaugą bei sveikatą. Ceremonijos pabaigoje, prieš grąžinant vaikus tėvams, mažyliai apibarstomi gėlėmis. Tuomet prasideda vakarėlis su šokiais ir vynu.
Mirusiųjų šokis. Velykų Didysis ketvirtadienis makabriškai ir savotiškai švenčiamas šalia Žironos esančiame Verges mieste. Kaime organizuojamas keistas paradas su šokančiais skeletais ir būgnais. Mirusiųjų šokis yra teatralizuota reprezentacija su senovės simbolika. Šiame šiurpiame šou penki žmonių skeletais persirengę asmenys šoka skambant būgnų garsams gatvėse, apšviestose tik fakelų. Simbolinis šokis primena, koks ribotas yra mūsų laikas šioje planetoje.
Taigi, Ispanija tikrai gali pasigirti įvairiomis šventėmis, kurių neišvysime jokioje kitoje šalyje. Šį sąrašą būtų galima papildyti dar galybe kitų festivalių ir įdomių tradicijų, tad planuodami kelionę į Ispaniją, nepraleiskite progos sudalyvauti ir gyvai pamatyti nors kelias šventes.
