<h2>Poliklinikos tuščios, o vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesiais</h2>
<p>Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad medicinos sistema Lietuvoje jau „sulūžo“, todėl negali tinkamai pasirūpinti ne tik COVID ligoniais, bet ir sergančiais kitomis ligomis. Tiesa, ar tikrai ta medicinos sistema sugriuvo dėl pandemijos, čia jau kitas diskutuotinas klausimas. Galbūt pandemija naudojama tik siekiant pateisinti nebeveikiančią vadybą Lietuvos medicinoje?</p>
<p>Sergantys ir tie, kuriems reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, žino, kokius „kryžiaus kelius“ reikia nueiti norint gauti pagalbą, už kurią, kaip žinia ir susimokame. Kokius kelius reikia nueiti norint skubiai gauti medicininę pagalbą, jei yra stuburo, ar kitų, vizualiai nekraujuojančių žaizdų. Visa biurokratinė sistema Lietuvoje „susprogo“, visos gyvos eilės prie medikų kabinetų tapo dar didesnėmis eilėmis laukiant nuotolinės konsultacijos. Nes juk fiziškai konsultuoti ligonius tapo pavojinga.</p>
<p>Apie tai, kad medicina pereina į kitą lygmenį, labiau skaitmenizuotą, kaip ir aišku. Juk kuo mažiau fizinių ligonių – tuo lengviau. Tačiau pastebima dar viena įdomi tendencija šalyje – ligoninės pustuštės, o eilėje pas medikus patekti tampa vis sudėtingiau ir negelbėja net ir storesnė piniginė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuotolines-konsultacijos.jpg" alt="Vizitas pas specialistą" /></p>
<h2>Veltui mokame PSD? Prie privačių klinikų durų – eilės</h2>
<p>Tokia situacija natūraliai lėmė, jog privačios klinikos pradėjo kaipmat pildytis ir norintieji už paslaugas susimokėti, vis labiau praveria pinigines. Srautams vis didėjant, privačios klinikos pradeda patirti didžiulį spaudimą.</p>
<p>Situaciją šalyje pastebėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas. Kaip išeitį iš šios situacijos konservatorius mato dabartinės sveikatos draudimo sistemos keitimą. Nenoromis peršasi išvada – galbūt Lietuvos laukia Amerikos scenarijus, kai už medicinines paslaugas kiekvienas moka savarankiškai, o valstybinių ligoninių nė su padidintu stiklu nerasi.</p>
<p>Pavargę nuo kai kurių medikų aplaidumo, žmonės pastebi, jog net ir nuvykus pas vieną gydytoją, šis išrašo siuntimą jau pas kitą specialistą, ir taip prasideda nesibaigianti kelionė varstant klinikų duris ir išleidžiant nemenkas lėšas mokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms.</p>
<p>Naujienų portalas „Lrytas“ pasidalino vienos vilnietės patirtimi. Moteris esą naudojasi Santaros klinikų Šeimos medicinos centro medikų paslaugomis ir norėjo užsirašyti pas kardiologą, tačiau nustebino tai, jog net nuotolinės konsultacijos tektų laukti mažiausiai tris savaites. Galiausiai vilnietė užsirašė konsultacijai privačioje klinikoje, tačiau ir ten reikia laukti iki spalio pradžios.[2]</p>
<p>Vis dėlto, jei pavyksta prisiskambinti ne tik automatiniam atsakikliui, bet ir aptarnaujančiam personalui – tai jau pasiekimas. „Lietuvos ryto“ žurnalistui teko tuo įsitikinti pačiam, mat paskambinus į „Kardiolitos“ klinikas teišgirdo automatinį atsakiklį.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sveikatos-sistema-2.jpg" alt="Privačių klinikų paslaugos" /></p>
<h2>Traumos – per menkos, kad būtų vertos medikų sugaišto laiko</h2>
<p>Tiek pirmojo, tiek antrojo karantino šalyje metu girdėjome pačių įvairiausių ir absurdiškiausių istorijų kaip žmonės kovojo už savo sveikatą ir net gyvybę gydymo įstaigose bei priimamuosiuose. Vos pasibaigus pirmajam karantinui, dar praeitų metų liepos 8-ąją Šiaulių Respublikinės ligoninės priimamajame užvirė tikra kova tarp medikų ir paciento, pastarajam siekiant įrodyti skausmo rimtumą.</p>
<p>Šiaulietis į priimamąjį atvyko dėl vos pakeliamo skausmo po prieš mėnesį atliktos odos persodinimo operacijos, tačiau buvo kaipmat išvarytas iš ligoninės.</p>
<blockquote>Apžiūrėjęs gydytojas M. E. atsisakė suteikti man pirmąją pagalbą ir liepė nešdintis iš ligoninės, pasakęs, kad aš apsimetinėju. Išsikviečiau policiją, buvo užfiksuotas įvykis, po to iš namų kviečiausi greitąją. Ligoninėje elgiausi ramiai, iš skausmo susirietęs kampe tūnojau, bet paskui išsiplėšiau katerį, kraujas švirkštė. Esu socialiai draustas, o pagalbos negavau, – teigė pasipiktinęs šiaulietis.[3]</blockquote>
<p>Atsakydamas į situaciją apie įvykį pakomentavo ir tą naktį budėjęs medikas. Jo teigimu, pacientas negalėjo lokalizuoti skausmo vietos, skundėsi skausmais jau visą savaitę, o pasiteiravus, kuo būklė pasikeitė per savaitės eigoje, kad kreiptasi buvo tik dabar, negalėjo atsakyti ir pradėjo kalbėti agresyviai.</p>
<p>Tiesa, karantino kaltinti dėl tokių situacijų taip pat negalima. Dar prieš kelerius metus internete mirgėjo panevėžietės, darbe netekusios dviejų pirštų, istorija. Tąkart pusgaminių ruošėja vienoje Panevėžio įmonėje dirbusiai moteriai darbo metu buvo nukirsti du pirštai. </p>
<p>Žinoma, moteris iškart išsikvietė greitąją pagalbą, bet atvykusi į priimamąjį išgirdo, jog niekas jos į Santaros klinikas neveš ir vos po poros valandų buvo išleista namo, tik be pirštų. Moteris dvejojo, ar medikai padarė viską, ką galėjo, mat nukirsti pirštai buvo reikiamai užšaldyti ir ganėtinai sveiki.[4]</p>
<p>Panašių istorijų – begalės, tad galime daryti išvadas, jog sveikatos sistema Lietuvoje perkaito dar gerokai anksčiau, nei buvo paskelbta pandemija.</p>
<p>Nedžiugina ir higienos instituto pateikti duomenys apie Lietuvos gyventojų mirtingumą pastaraisiais metais. Per 2020 metus nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 22 940 žmonės, kai tuo tarpu nuo COVID-19 mirė 2 266 asmenys.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/priimamasis.jpg" alt="Pirmoji pagalba" /></p>
