<h2>Dėl pandemijos ir karo programinių nuostatų neįgyvendino</h2>
<p>Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime pristatė praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą ir teisinosi, kad jei ne nuolatinės nenumatytos situacijos, nuveiktų darbų būtų buvę daugiau. Anot jos, Vyriausybė nė neturėjo laiko įgyvendinti savo programinių nuostatų, o tuo tarpu parlamentarai negailėjo kritikos ir teigė, kad ataskaitoje beveik nėra įvykdytų darbų aptarimo, o kalbama tik apie būsimus.</p>
<p>I. Šimonytė pirmą kartą atsiskaitė už savo ministrų kabineto darbus, kadangi praėjusiais metais pristatytoje ataskaitoje buvo vardijama ekspremjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės veikla.</p>
<p>Vos tik pradėjusi ataskaitos pristatymą, ji iškart teisinosi, jog ši Vyriausybė visai neturi laiko įgyvendinti savo programinių nuostatų. Tam esą trukdė COVID-19 pandemija, o dabar jau ir karas Ukrainoje.</p>
<blockquote>
<p>Negana to, premjerė teigė nedrįstanti spėlioti, ar išvis dar ši Vyriausybė turės laiko savo programinių darbų įgyvendinimui[5]. </p>
</blockquote>
<p>I. Šimonytė pareiškė, kad ir mokesčių reformos paketo dar teks šiek tiek luktelėti, mat dėl energetinių kainų šuolio ir karo Ukrainoje padarinių jį teks nukelti į rudenį. Anot jos, dabartinės situacijos kontekste, kai energetinių išteklių rinkoje stebima negerėjanti tendencija, šios reformos klausimas esą nėra tas, kurį reikia spręsti „čia ir dabar“[5].</p>
<p>I. Šimonytės ataskaitą gyrė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat akcentuodama, kad Vyriausybei tenka dirbti pandeminėmis bei karo sąlygomis, tačiau anot jos, net ir tokioje situacijoje nuveikta nemažai svarbių darbų ir tokių, kurie padėjo pagrindą dar didesniems pokyčiams. Kaip pavyzdį ji paminėjo įstatymo projektus, gerinančius karo pabėgėlių įsitvirtinimą Lietuvoje. Tik kaip tokie pokyčiai paveikė Lietuvos žmones, ir kas reikšmingo buvo padaryta būtent dėl jų, realiai taip ir nebuvo įvardinta.</p>
<p>Taip pat ji minėjo ir pradėtas švietimo bei sveikatos įstaigų reformas, dėl kurių tikslingumo ir skaidrumo kyla nemažai klausimų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0105-venteviteikaite-9.jpg" alt="" /></p>
<h2>Panašu, kad sprendė ne pirmo būtinumo klausimus</h2>
<p>Kritikos premjerės pristatytiems darbams negailėjo opozicija.</p>
<p>Štai socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pareiškė, kad pristatyme daugiau minimi būsimi, o ne jau nuveikti darbai. Anot jo, akivaizdu ir tai, kad praėjusiais metais, kai turėjo būti pradėtos reformos, jos pradėtos nebuvo, todėl Vyriausybė perkelianti naujus darbus į šiuos metus, nes jų įgyvendinti paprasčiausiai nespėja[5].</p>
<p>Tačiau ši darbų pateikimo idėja visai patiko Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Algirdui Butkevičiui. Jo nuomone, tokiu būdu Vyriausybė iškelia prioritetus ir dėlioja veiksmų planą, kaip reikia elgtis karo Ukrainoje akivaizdoje[6].</p>
<p>Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo nuomone, Vyriausybė, visgi turėjusi laiko viskam, mat vietoje savalaikių sprendimų dėl milžiniškos infliacijos šalyje, ši verčiau aptarinėjusi antraeilius klausimus, kurie tikrai galėję palaukti „geresnių laikų“, bet tuo tarpu tik dar labiau suskaldę visuomenę[5].</p>
<p>Įdomių pastebėjimų Vyriausybės ataskaitoje už praėjusius metus teigė radęs Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga. Anot jo, ataskaitoje ginamasi, kad Vyriausybė nesiėmė jokių griežtų priemonių žmonių gyvenimo ribojimui pandemijos akivaizdoje, tačiau praktika ir istorija esą rodo kiek kitaip[6].</p>
<p>Savalaikių sprendimų dėl ekonominės situacijos pasigedo ir Seimo Regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašūnienė. Juk žmonėms susidūrus su išaugusiais šildymo kaštais, konkretus sprendimas padarytas tik praėjusią savaitę, jau baigiantis šildymo sezonui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-4-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai kurių ministrų „galiojimo laikas“ jau baigėsi</h2>
<p>Kritiškai į situaciją dėl nuveiktų darbų pažvelgė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kurio nuomone, karas išgelbėjo dabartinę Vyriausybę nuo vis stiprėjančios įtampos visuomenėje ir augančios protestų bangos[10].</p>
<p>Anot jo, situacija šalyje, šią valdant konservatoriams, yra „ypač bloga“: „Kiekvienas žmogus, kuris bent šiek tiek domisi ekonomika, vidaus politika, sveikatos apsauga, švietimo politika ir daugeliu kitų temų, supranta, kad situacija yra absoliučiai bloga“[10].</p>
<p>R. Karbauskio nuomone, dabartiniai ministrai neturi nei kompetencijos, nei vizijos, tačiau nepaisant to, blogai atsiliepti apie I. Šimonytę jis neskubėjo, mat ji, jo teigimu, yra „galbūt vienintelė iš Vyriausybės, kuri stengiasi ir turi nemažai kompetencijų“.</p>
<blockquote>
<p>R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad jei ne karas, visuomenės nepasitenkinimą augintų esminių reformų stoka šalyje bei sprendimų deficitas kone visose srityse. </p>
</blockquote>
<p>Apžvelgdamas šios Vyriausybės nuveiktus darbus dar kartą, G. Paluckas atkreipė dėmesį, kad ši visada randa pasiteisinimą pandemijomis ar kitomis ekstremaliomis situacijomis, tačiau realių darbų nei ten, nei kasdieniuose sprendimuose nėra nuveikta. O tą parodo ir kilęs visuotinis pasipriešinimas praėjusiais metais prie Seimo dėl priimtų nelogiškų pandemijos valdymo sprendimų[10].</p>
<p>Anot G. Palucko, net ir esami pokyčiai – nebūtinai teigiami. Pavyzdžiui, švietimo sistemos pertvarka, iš kurios proceso buvo pašalintos savivaldybės. Kitas puikus to pavyzdys – spaudimas atsistatydinti žemės ūkio ministrui, tačiau šis reikalas iki šiol nepajudėjęs iš vietos.</p>
<p>S. Skvernelio nuomone, tikėtis, kad ministrų kabinetas, iki šiol neatlikęs darbų per porą metų, juos ims ir atliks dabar, visiškai neverta. Būtent dėl šios priežasties žadėtos reformos iki šiolei ir nėra pradėtos.</p>
<blockquote>
<p>„Aš manau, kad reikėtų įgyvendinti rinkiminius pažadus Vyriausybei, kas yra Vyriausybės programoje, o kol kas tą padaryti sekasi pakankamai sunkiai“, – pridūrė S. Skvernelis[10].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sausio130101-1-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepasitikėjimas ministrų kabinetu išreikštas jau seniau</h2>
<p>Tačiau ši Vyriausybė kaip niekad gali „pasigirti“ nuolat klibančiomis ministrų kėdėmis ir sunkiai paaiškinamais jų pasisakymais. Pervertus kai kurių ministrų pasisakymų suvestines, galima net pamanyti, jog kai kurių ekstremaliųjų situacijų šalyje galėjo ir nebūti, jei tik už valstybės vairo būtų buvę, švelniai tariant, daugiau kompetencijų turintys ministrai.</p>
<p>Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie žemdirbių ir verslininkų nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, girdisi ir raginimai imtis neatidėliotinų sprendimų, mat jis greitu metu visai sunaikins verslą Lietuvos regionuose[11]. Kritikos gavo ir visa žemės ūkio ministerija – Lietuvai svarbią ir investicijas pritraukiančią žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategiją kūrė likus vos trims mėnesiams iki šios pateikimo.</p>
<p>Daug kalbėti nereikia ir apie užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Pavyzdžiui, Seimo vadovės ir premjerės minimos migrantų krizės veikiausiai buvo galima jei ne išvengti, tai bent jau sumažinti šios mastus vietoje šio užsienio reikalų ministro tiesiog pasirinkus kitą, daugiau kompetencijų turintį asmenį.</p>
<p>Kaip G. Lansbergis geba spręsti užsienio politikos klausimus, parodė ir jo vizitas Irake siekiant „sutvarkyti“ reikalus dėl neteisėtos migracijos į Lietuvą. Tačiau vos ministrui grįžus į tėvynę, paaiškėjo, kad skrydžių iš Bagdado į Minską kiekis ne sumažėjo, bet patrigubėjo[12]. Reikalai sutvarkyti – problema išspręsta ir bėdų, matyt, kaip nebūta… </p>
<p>O ką jau kalbėti apie šio ministro indėlį sprendžiant problemą dėl Kinijos užrūstinimo, kai dėl to Lietuva neteko ir investuotojų, ir dalies rinkos, ir net dalies tiekėjų bei atsidūrė visiškai nepavydėtinoje situacijoje…</p>
<p>G. Landsbergis dar visai neseniai buvo pasiruošęs trauktis iš pareigų po to, kai paaiškėjo, jog „Belaruskalij“ trąšos toliau keliauja per Lietuvą, nors JAV sankcijos įmonei jau buvo įsigaliojusios[13]. Tačiau akivaizdu, kad visos kalbos apie atsakomybės prisiėmimą galimai tėra akių dūmimas – ministro kėdė dar neatsilaisvino net ir po visų skandalų.</p>
<p>O kur dar milžiniškas visuomenės nepasitikėjimas ir LVŽS kelta interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui[14], išreikštas nepasitikėjimas aplinkos ministru Simonu Gentvilu dėl šio dviprasmiškų pasisakymų[15]…</p>
