<h2>Idėja interpeliuoti visą Vyriausybę būtų visai realus sprendimas</h2>
<p>Valdžioje – chaosas, o įžūlios politikų kalbos vis labiau panašėja į smirdančias bombas, kurioms sproginėjant, skeveldros taškosi į visas puses. Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė įtūžo išgirdusi kalbas apie keliems ministrams gresiančias interpeliacijas ir tėškė ironijos dozę – pasiūlė interpeliuoti iškart visą Vyriausybę.</p>
<blockquote>
<p>„Nematau problemos – jeigu kolegoms kyla noras interpeliuoti kas antrą ministrą, tai gal paprasčiau būtų interpeliuoti Vyriausybę. Mažiau reikėtų klausimų rašyti. Kiek esu pastebėjusi, tai sunkiai sekasi, kai jau pagrasinta interpeliacija, surašyti ministrams rimtus priekaištus“, – teigė premjerė[8].</p>
</blockquote>
<p>Vieni tokį premjerės pasiūlymą įvertino kaip realią galimybę, o kiti neslėpė, kad opozicija nėra ta politinė jėga, kuri galėtų apskritai nuversti kokį ministrą ar tuo labiau Vyriausybę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ministai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Leistis į pavienių ministrų interpeliacijas – nebūtų geras signalas</h2>
<p>Nepaisant įvairių vertinimų, kai kurie parlamentarai šį pasiūlymą priėmė kaip galimybę jį rimtai apsvarstyti. Štai Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad būtent jis antradienio rytą opozicinių frakcijų kolegoms ir pasiūlė inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei.</p>
<p>Pasak jo, interpeliacijos būdu Vyriausybė galėtų pasitikrinti, kokį pasitikėjimą dar turi. O štai noras interpeliuoti vos ne pusę Vyriausybėje esančių ministrų natūraliai gali išprovokuoti mintį reikšti nepasitikėjimą visai Vyriausybei, kadangi krizių valdymas, pasak jo, yra chaotiškas ir visiškai netinkamas dabartinei situacijai.</p>
<p>Anot A. Mazuronio, prastą ministrų darbą parodo ne tik energetinės krizės valdymas, bet ir krizės užsienio politikoje, antiinfliacinių priemonių nebuvimas ir nesėkminga kova su kainų augimu.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar visuomenė iš Seimo tikisi konkrečių, labai aiškių veiksmų valdant energetikos kainų krizę, tą pačią infliacijos situaciją. Dabartinėje situacijoje leistis į keturių ar penkių ministrų interpeliacijas viena po kitos nebūtų labai geras signalas, kuo Seimas užsiima“, – teigė A. Mazuronis[8].</p>
</blockquote>
<p>Politikas neslėpė, kad nors į šį pasiūlymą opozicija rimtai nesureagavo, tačiau Darbo partijos frakciją esą tokį žingsnį „tikrai siūlys“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kostiumas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vyriausybei reikalinga perkrova</h2>
<p>Į premjerės ironiškai išreikštą pasiūlymą sureagavo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga. Jo nuomone, šiame pasiūlyme yra logikos, mat premjerė neša pagrindinę atsakomybę, o ypatingai už ministrus, kurie, jos nuomone dirba puikiai, tačiau akivaizdu, kad taip nėra[8].</p>
<p>A. Veryga teigė suprantantis, kad tokia replika buvo sarkastiška, tačiau tvirtas ministrės pirmininkės pasiryžimas žūtbūt nekeisti ministrų yra keistas, kai net patys politologai pastebi, kad šiai Vyriausybei reikalingas perkrovimas.</p>
<p>O štai D. Kreivys, kuriam socialdemokratai jau pirmam parengė interpeliaciją, po kuria esą nugulė ir kitų opozicinių frakcijų atstovų parašai, esą nėra vienintelis ministras, kuris nesusitvarko su savo darbu.</p>
<blockquote>
<p>„Tik jeigu premjerė galvoja, kad ji pajuokaudama atsakys į visus klausimus už savo ministrus, tai taip nebus. Mes norime išgirsti tuos žmones. Kai kurie jų net ir be interpeliacijų vengia Seime rodytis“, – teigė A. Veryga[8].</p>
</blockquote>
<p>Nerimtai pasiūlymą interpeliuoti visą Vyriausybę priėmė ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Anot jo, interpeliacijos klausimai keliami ne kaip opozicijai šauna į galvą, bet remiantis aktualijomis ir klausimais, į kuriuos Vyriausybė ar atskiri ministrai negeba adekvačiai atsakyti[8].</p>
<blockquote>
<p>Visgi, G. Paluckas laikosi nuostatos, kad opozicija yra per silpna politinė jėga, kad galėtų nuversti ministrus ar net pačią Vyriausybę.</p>
</blockquote>
<h2>Siūlo supaprastinti interpeliacijų nagrinėjimo tvarką</h2>
<p>„Darbiečiai“ pasiūlė pakeisti ir kai kurias Seimo Statuto nuostatas, kuriomis nutarimas dėl interpeliaciją gavusio pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo būtų priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma[7]. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo Seimui kurti redakcinę komisiją, kuri parengtų nutarimo projektą dėl interpeliacijos.</p>
<p>Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, patobulinti balsavimo tvarką būtina dar iki interpeliacijos įteikimo D. Kreiviui.</p>
<blockquote>
<p>„Nutarimą dėl interpeliaciją gavusio pareigūno atleidimo slaptu balsavimu turi priimti daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Neabejojame, kad nereikia vilkinti laiko ir sudarinėti komisijos, kuri nekeičia esmės. Todėl siūlome, kad Seimas balsuotų iškart po atsakymų į klausimus, neformuojant bereikšmių komisijų“, – teigė V. Fiodorovas[7].</p>
</blockquote>
<p>Pataisas kartu su kolegomis registravęs A. Mazuronis pastebėjo, kad slaptas balsavimas parodytų realią paramą vienam ar kitam ministrui, ar pačiai Vyriausybei[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/interpeliac.jpg" alt="" /></p>
<h2>Po interpeliacija energetikos ministrui pasirašė 62 Seimo nariai</h2>
<p>Antradienio vakarą Seimo socialdemokratai išplatino pranešimą, kuriame teigia jau įteikę interpeliacijos energetikos ministrui tekstą Seimo Pirmininkės sekretoriatui[10]. Dokumentą rengęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis teigė, kad po interpeliacijos klausimais kaipmat nugulė 62 opozicinių frakcijų atstovų parašai.</p>
<blockquote>
<p>„D. Kreivio vadovaujama ministerija tinkamai nekontroliavo elektros tinklo liberalizacijos proceso, aplaidžiai vertino rizikas vartotojams, „nepriklausomo“ elektros tiekimo leidimą galėjo gauti praktiškai bet kas. Žinodama apie „Perlo Energijos“ finansinę situaciją, ministerija nesiėmė jokių išankstinių veiksmų, kuriais būtų apsaugoti vartotojų lūkesčiai, taigi ir viešasis interesas“, – teigė E. Sabutis[10].</p>
</blockquote>
<p>Iš viso socialdemokratų parengtoje interpeliacijoje D. Kreivys esą turės atsakyti į 23 klausimus apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.</p>
<p>Primename, kad dar praėjusią savaitę <a title="Savų protekcijos nesibaigia – ministrienę ketina skirti ambasadore" href="/savu-protekcijos-nesibaigia-ministriene-ketina-skirti-ambasadore">premjerė išreiškė savo tvirtą poziciją</a> dėl D. Kreivio galimybių toliau eiti ministro pareigas. Vyriausybės vadovė neslėpė nematanti priežasčių nušalinti energetikos ministro nuo pareigų.</p>
