Krentantį meteorą matė ir keli praskrendantys lėktuvai
Prieš kelias dienas Pietų Teksaso gyventojai galėjo stebėti neįprastą reiškinį – netoli Teksaso valstijoje esančio Makaleno nukrito beveik toną sveriantis dviejų pėdų pločio meteoras. Tuo tarpu Kanzaso valstijoje tuo pačiu metu fiksuojamas nedidelis meteorų spiečius. Tačiau tai – toli gražu ne vieninteliai atvejai, kai į Žemę buvo įsirėžęs kosminis kūnas. Vasario 14-ąją į vienų italų namus įskriejo tikras Amūras – tik šįkart – iš kosmoso.
NASA duomenimis, meteoras, krisdamas atmosferoje, subyrėjo ir galiausiai apie 18.00 val. nusileido netoli Makaleno. Nors meteoritai paprastai į Žemės atmosferą patenka dideliu greičiu, keliaudami atmosfera jie sulėtėja ir, prieš atsitrenkdami į žemę, subyra į smulkius gabalėlius. NASA teigė, kad meteoritai greitai atvėsta ir paprastai nekelia pavojaus visuomenei[1].
Nacionalinė meteorologijos tarnyba Brownsville-Rio Grande slėnyje gavo kelis pranešimus apie danguje galimai pastebėtą meteoritą į vakarus nuo McAllen. Taip pat iš namų apsaugos kameros buvo užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip skraido paukščiai ir girdimi stiprūs garsai. Prieš pat 17:30 meteorito blyksnį taip pat užfiksavo geostacionarusis žaibų žemėlapio palydovas, o tuo metu, kai meteoras nukrito, nebuvo fiksuotas joks perkūnijos aktyvumas.
Hidalgo apygardos šerifas Eddie Guerra socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat paskelbė, kad oro eismo kontrolieriai Hjustone jį informavo, jog danguje netoli Makaleno krentantį meteorą regėjo ir du praskrendantys lėktuvai.
NASA pareiškė, kad danguje virš Makaleno matytas meteoras dar kartą primena apie tai, kaip svarbu yra didinti Žemės apsaugą apjungiant mokslinę ir inžinerinę patirtį, kad žmonija kuo daugiau suprastų apie Saulės sistemą, o taip pat ir būtų skatinamos sėkmingos kosminės misijos kuo labiau sumažinant rizikos faktorius.
Kanzaso valstijoje fiksuotas meteorų spiečius
Tuo tarpu šį savaitgalį Kanzaso valstijoje, Gudlande įsikūrusiame Nacionalinės meteorologijos tarnybos biure kamera užfiksavo „nedidelį meteorų spiečių“. Vaizdo įraše matyti, kaip ankstyvą sekmadienio rytą žemai virš horizonto pasirodė keli šviesos blyksniai[2].
Skelbiama, kad meteorų spiečių su į rytus nukreipta kamera Gudlande užfiksavo Nacionalinė meteorologijos tarnyba.
NASA praneša, kad kasdien į Žemę nukrenta apie 48,5 tonos meteoritinės medžiagos, kuri beveik visa išgaruoja skriedama per atmosferą – būtent ji ir sukuria „krintančias žvaigždes“. Tačiau kai kurie meteoritai pasiekia Žemės paviršių, nors dažniausiai lieka nepastebėti.
Kosminis objektas buvo pastebėtas skriejantis virš Apulijos ir Bazilikatos regionų
Vasario 14 dieną virš Apulijos ir Bazilikatos regionų buvo užfiksuotas maždaug 200 km/h greičiu skriejęs kosminis objektas, pramintas „Valentino ugnies kamuoliu“ ir galiausiai nukritęs į gyvenamojo namo balkoną it koks Amūras, nusileidęs tiesiai iš kosmoso[3].
Iki šiol tyrimams yra surinkta maždaug 70 gramų šio kosminio objekto fragmentų, kurie galiausiai bus eksponuojami muziejuje.
Anot į Materą iš karto nuvykusio „Prisma“ atstovo Carmelo Falco, šis įvykis neįprastas tuo, kad meteoritas nukrito ant švaraus paviršiaus ir nebuvo užterštas.
C. Falco pabrėžė, kad medžiaga, kuri yra panaši į smėlį, yra labai švari, nes neturėjo sąlyčio su dirvožemiu ar vandeniu, todėl šio kosminio kūno struktūra esą yra beveik tokia pati, tarsi jis būtų surinktas tiesiai iš kosmoso.
2020 m. sausio mėnesį netoli Modenos miesto Emilijos-Romanijos regione taip pat buvo rastas meteoritas.
Pernai metais į Gudžaratą įsirėžė neįprastas meteoritas-aubritas
Pastarųjų dienų įvykiai nėra vieninteliai, priverčiantys susimąstyti apie tai, kad nors ir kokie saugūs jaustumėmės Žemėje, už jos ribų egzistuoja nenugalimi kosmoso klodai, o juose nuolat vyksta patys įvairiausi procesai, galintys Žemę net ir sunaikinti.
2022 metų rugpjūčio 17 dieną į Banaskantha vietovę Gudžarato valstijoje taip pat įsirėžė meteoritas – pirmasis neįprastas aubritas nuo pat devynioliktojo amžiaus vidurio[4].
Ahmedabado kosmoso departamento Fizinių tyrimų laboratorijos tyrėjų grupei pavyko išsiaiškinti, kad aubritą daugiausiai sudarė enstatitas – mineralas, kuris savo turimomis savybėmis primena medžiagą, apie kurią sklando gandai, jog ji yra randama Merkurijaus paviršiuje.
Paskutinis aubrito kritimas Indijoje, Utar Pradešo valstijos Gorakhpuro vietovėje buvo užfiksuotas 1852 metais. Ekspertų teigimu, aubritai yra neįprasti meteoritai, susiformavę iš Saulės sistemos mažai diferencijuotos pirminės medžiagos.
Stambiagrūdės magminės uolienos, vadinamos aubritais, susidaro labai redukuotoje aplinkoje arba tada, kai yra labai mažai laisvojo deguonies arba jo išvis nėra. Aubritų sudėtyje yra įvairių neįprastų medžiagų, kurių nėra randama Žemėje.
