Mokinius išmetė į reformų vandenis ir žiūri, kas išplauks
Nors po „čekučių“ skandalo iš pareigų pasitraukė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kažin kokių pokyčių švietimo sektorius tikėtis neturėtų. Tai toli gražu nereiškia, kad reformų malūnas bus sustabdytas. Ne, priešingai, jo mentys traiško kelyje pasipainiojusius mokinius, jų tėvus, mokytojus.
„Dešimtokai metami į reformų sūkurį be gelbėjimosi liemenių“, – rašo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Kalbėdamasis su kolegomis jis girdi tas pačias problemas: naujų vadovėlių nėra, papildomų pinigų įsigyti juos nėra, mokymo planų trūksta, nerimo ir frustracijos tarp mokytojų daugiau nei bet kada. Tikslieji mokslai ritasi žemyn net pasišokinėdami, net gerose gimnazijose abiturientai renkasi nelaikyti nei fizikos, nei chemijos egzaminų.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė to negirdi. Ji kaip tik girdi daug pagyrimų ir tai, kad viskas vyksta labai šauniai.
Žinoma, dabar Švietimo ministerijai mažiausiai rūpi kažkokios žemiškos problemos, juk ministrė atsistatydino. Bet visa kita komanda juk liko. Ir ji puikiausiai supranta ką pridarė ir ko nepadarė“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Jis sako, kad didžiausia aktualija dabar – naujovė, kurią su džiaugsmu pristato ministerija dabartiniams dešimtokams, būsimiems vienuoliktokams. Tarpiniai patikrinimai, taip sako ministerija, nors realybėje jie yra tikrų tikriausi egzaminai, kurie turės lemiamą vaidmenį vaikų ateityje.
„Priminsime, kad dabartiniams dešimtokams (būsimiems vienuoliktokams) valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą. Tarpiniai patikrinimai (pusegzaminiai) vyks jau artėjančiais mokslo metais, o likusi egzamino dalis– dar po metų“, – primena G. Sarafinas.
Ir, aišku, ši naujovė pristatyta ir numesta. Ji neparengta, apie ją nieko nežino net pačios mokyklos, o ką jau kalbėti apie mokinius.
Klausimų Švietimo ministerijai yra, atsakymas vienas: nieko nežinome
G. Sarafinas šaržuodamas pateikė klausimus, kurie rūpi mokiniams, jų tėvams, galų gale patiems mokytojams ir mokyklų vadovams. Ir pateikė ministerijos atsakymus. Tiksliau, realiai, galima sakyti, vieną ir tą patį atsakymą: nežinome, dar nepasiruošta, dar nepadaryta.
„Kada vyks pusegzaminiai vienuoliktokams? Atsakymas: Dar nežinoma. Iš ko ruoštis 11-oje klasėje vyksiantiems tarpiniams patikrinimams/pusegzaminiams? Atsakymas: Mokyklos nežino. Kaip dirbti mokytojams, kad jie sugebėtų išdėstyti visą reikiamą kursą ir padėtų mokiniams pasirengti pusegzaminiams? Atsakymas: Tai bus galbūt žinoma rudenį. Kas rengs užduotis? Atsakymas: Dar nežinoma“, – rašo G. Sarafinas ir tęsia klausimų maratoną toliau.
Ministerija nežino ir kiek tarpinių patikrinimų turės laikyti kiekvienas vienuoliktokas, nežino ministerija ir ar visiems mokiniams užteks kompiuterių – čia, esą, savivaldybių reikalas, o kad tie kompiuteriai dirbtų gerai, kad internetas nestriginėtų, už tai atsako mokyklų vadovai. Maža to, mokiniui susirgus, tarpinį patikrinimą jis galės atlikti… po visų apvalių metų.
Kaip tą vertina patys tėvai ir mokiniai tikriausiai sakyti net nereikia – ne reforma, o kažkoks pasityčiojimas[1].
Mokiniai reformą vadina nesąmone
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, aišku, sako, kad normalu, jog reforma kritikuojama, esą sunku priimti pokyčius ir taip toliau ir panašiai – tradicinė beletristika tų, kurie negeba priimti kritikos ir išgirsti tų, kuriems tos reformos suės gyvenimą.
Juokingiausia tai, kad specialistų reformas kritikuoja patys moksleiviai, o jų kritika ne iš piršto laužta, o argumentus nuginčyti sunku. Kaip jaustis išties turėtų mokslus baigę valdininkai, kai jų planus į miltus mala mokinukai?
Neapsikentę per jėgą brukamos reformos mokiniai patys kreipėsi į žiniasklaidą ir naujienų portalui „Delfi“ papaskojo, kaip jaučiasi stumiami reformų buldozerio kažkur, kur šviesų rytojų mato tik patys reformos organizatoriai. Panašu, kad tik į žiniasklaidą jie kreiptis ir tegali, nes daugiau kur beeitų, ten atsimuša į abejingumo sieną.
„Esu dešimtokas, kuris kaip tik „papuola“ į šią reformą, kurią aš vertinu neigiamai. Pirma, visiems mokiniams iki 12 klasės padidino fizinio ugdymo valandų skaičių iki 3 per savaitę.
Tai vertinu neigiamai, nes šis dalykas yra privalomas ir dabar užims daugiau vietos, nebus galima pasirinkti kitų, daug svarbesnių dalykų“, – sako moksleivis ir priduria, kad dažnu atveju moksleiviai sportuoja patys, nes suvokia fizinio judėjimo svarbą. Tik netiki fizinio judesio skatinimu mokykloje, kai patys mato demotyvuotus, pavargusius mokytojus.
Maža to, trečioji fizinio lavinimo pamoka buvo pridėta panaikinant vieną antrosios užsienio kalbos pamoką.
„Ministerija tiesiog trukdo mokiniams mokytis užsienio kalbų, kurios visada praverčia“, – įsitikinęs moksleivis.
Jis suabejojo ir dorinio ugdymo prasme vyresnėse klasėse – pasak jo, tiek etika, tiek tikyba tokio amžiaus jaunuoliams jau tėra laiko gaišimas, juo labiau, kad viską, ką mokytojai norėjo pasakyti tomis temomis, jie jau būna pasakę ankstesniais metais.
„Nebeliko A ir B pamokų lygių, siekiant sukoncentruoti mokinius ne į mokomųjų dalykų kiekybę, o kokybę. Tačiau tai padaryti labai sunku, nes vien pasirinkus tris privalomuosius dalykus – matematiką, lietuvių kalbą, fizinį „ugdymą“ ir etiką/tikybą – susidaro 18 valandų. Pasirinkus po dar vieną dalyką iš privalomų blokų, susidaro jau virš 25 pamokų, o jei renkiesi po kelis dalykus ir modulius, jie paprasčiausiai netelpa į 35 pamokas“, – apmaudo neslėpė moksleivis[2].
A. Veryga: marazmas tęsiasi ir toliau
Į tokius jaunuolio žodžius sureagavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis sakė nesutinkantis, kad trys fizinio lavinimo pamokos yra per daug, tačiau sutiko su kitais jaunuolio išsakytais argumentais.
„Tenka su mokiniais sutikti. Už mokinio pavertimą preke, santykio su mokytoju sugriovimą, mokytojo profesijos devalvaciją ir mokyklų skirties sukūrimą reikėtų „padėkoti“ įvedusiems mokinio krepšelį.
Marazmas tęsiasi ir toliau. Toliau didinama socialinė ir regioninė atskirtis. Tūkstantmečio mokyklų projektas jau pripažintas antikonstituciniu“, – rašo A. Veryga[3].
