Lietuvoje plečiamas bankomatų tinklas ir didinamas grynųjų išgryninimo limitas
Šiuo metu Lietuvos gyventojai gali nemokamai išsigryninti iki 800 eurų per mėnesį, jei pasirenka bazinį banko paslaugų krepšelį. Rudenį šį limitą didins ir didžiausias šalies bankas „Swedbank“, taikydamas naujas taisykles ne tik bazinio krepšelio naudotojams. Tuo tarpu finansinių technologijų įmonė „Paysera“ plečia savo bankomatų tinklą, leidžiantį ne tik išsigryninti, bet ir įnešti pinigus, atsižvelgdama į išliekantį gyventojų poreikį gryniesiems pinigams.
„Paysera POS“ įkūrėjas Mantas Chodosevičius teigia, kad nors elektroniniai mokėjimai sparčiai populiarėja, grynųjų pinigų poreikis išliks dar ilgai, nes pinigai grynais – tai vertės nešėjas nepriklausantis nuo technologijų ar elektros. Be to, jis pabrėžia, kad „Paysera“ išgryninimo sistema yra patraukli, nes klientams nereikia turėti kortelės, o mokestis už paslaugą yra mažesnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys sveikina šią iniciatyvą ir ragina plėsti bankomatų tinklą ypač regionuose, kur jų pasiekiamumas dažnai kelia gyventojų nepasitenkinimą[1].
Tuo tarpu diskusijos apie grynųjų pinigų reikalingumą ir ateitį tęsiasi. K. Kupšys atkreipia dėmesį, kad grynųjų poreikis padidėjo dėl visuomenės nesaugumo jausmo ir mažėjančio pasitikėjimo elektroniniais mokėjimais, ypač šių laikų geopolitinių ir energetinių iššūkių kontekste.
Tačiau M. Chodosevičius pastebi, jog jaunimo kartos vis labiau renkasi elektroninius atsiskaitymus, o grynųjų reikšmė palaipsniui mažėja. Jis taip pat kritikuoja atlyginimų mokėjimą grynaisiais, nes tai ne tik apsunkina pinigų judėjimo kontrolę, bet ir skatina šešėlį. Abi pusės sutaria, kad ateityje skaitmeninis euras galėtų tapti patogiu ir universaliu atsiskaitymo būdu, nors kol kas jis nesiskiria nuo jau egzistuojančių elektroninių pinigų sistemų.
Tyrimai rodo vis didesnį poreikį kišenėse turėti maloniai šlamančių kupiūrų
Birželio mėnesį atskleisti gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų palaiko leistinų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribų didinimą – šiuo metu svarstomas siūlymas jas padidinti nuo 5 tūkst. iki 10 ar net 15 tūkst. eurų. Net 63 proc. apklaustųjų, ypač vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys žmonės, palaiko šį žingsnį.
Tuo tarpu jaunimas ir pensinio amžiaus gyventojai linkę išlaikyti esamą ribą, kuri buvo nustatyta siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką. Ekspertai įspėja, kad didinant ribas kyla rizika plisti neoficialiems sandoriams, o Lietuvos bankas primena ribojimų svarbą valstybės biudžetui ir saugumui. Nors skaitmeninių mokėjimų Lietuvoje daugėja – 96 proc. gyventojų turi mokėjimo korteles ar naudoja mobiliąsias programėles – 37 proc. vis dar renkasi grynuosius, ypač kasdieniams pirkiniams.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimas sparčiai pereina prie skaitmeninių piniginių, tokių kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“. Tarp 20-mečių net kas ketvirtas renkasi šiuos modernius mokėjimo būdus, o vyresnės kartos, nors dažniau renkasi grynuosius, vis dažniau naudojasi elektroniniais atsiskaitymais.
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva išlieka panaši į Latviją, kur grynieji vis dar populiarūs, o Estijoje skaitmeninės alternatyvos jau yra pirmoje vietoje. Nors grynieji pinigai dar ilgai išliks svarbūs, beveik ketvirtadalis gyventojų mano, kad popieriniai pinigai galėtų išnykti per artimiausius metus, ypač jaunimo tarpe. Finansų ekspertai ragina ieškoti pusiausvyros tarp gyventojų poreikių ir finansų sistemos skaidrumo, siekiant saugios ir patogios ateities.
Bankomatų mažėja, bet grynųjų vis dar reikia
Tačiau dar viena bėda – per pastarąjį dešimtmetį bankomatų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo daugiau kaip 1,6 tūkst. iki apie 1133, o bankomatų su galimybe įnešti grynuosius pinigus per metus sumažėjo net apie šimtą. Tarptautinės prognozės rodo, kad jei tendencijos nesikeis, per artimiausius 14 metų mūsų šalyje bankomatų gali nelikti visiškai, kas kelia iššūkių ypač ekstremalių situacijų metu, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimų atvejais[2].
Lietuvos bankas pabrėžia, kad grynieji pinigai vis dar yra reikalingi daugumai gyventojų – net 57 proc. jų laiko svarbiais. Siekiant užtikrinti prieinamumą, pernai regionuose buvo įrengta 100 naujų bankomatų, o didžioji dalis gyventojų gali pasiekti artimiausią bankomatą per 10–20 km atstumą. Be to, bankai turi veiklos tęstinumo planus, kurie numato veiksmus ekstremalių situacijų metu, kad gyvybiškai svarbios paslaugos nebūtų nutrauktos.
Lietuvos bankų asociacija atkreipia dėmesį, kad, nepaisant skaitmeninių mokėjimų populiarėjimo, gyventojai patys renkasi, kaip atsiskaityti, o bankai prisitaiko prie jų poreikių. Šiandien grynuosius galima gauti ne tik bankomatuose, bet ir per daugiau kaip 2 500 „Perlo“ terminalų bei kai kurias kredito unijas.
Be to, esą rinkoje vis dažniau pasirodo nauji savitarnos terminalai, leidžiantys tiek atlikti grynųjų operacijas, tiek atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis.
