<h2>Tarp užsienio investuotojų – ne pačios geriausios nuotaikos</h2>
<p>Dabartinis ekonominis laikotarpis ir politinis nestabilumas yra vienos iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių dalis verslų jau pristabdė savo plėtrą, o užsienio investuotojai jau apdairiau vertina ir ateities perspektyvas. Paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvoje investuojančių bendrovių vadovų artimiausiu metu prognozuoja mažėsiantį pelną ir vis mažiau kalba apie atlyginimų didinimą, nors kainos sulig kiekviena diena vis labiau kyla. Sunkūs metai prognozuojami smulkiesiems ir vidutiniams šalies verslininkams, o situacijos nei kiek nelengvina ir pastebimas rekordinis darbuotojų trūkumas.</p>
<p>Pastarąsias savaites šalies ekonominėje padangėje sklando tamsūs debesys, o pasidalinti optimistinėmis žiniomis nebegali ir iki šiol puikiai laikęsis Lietuvoje veikiantis verslas ir pritraukti užsienio investuotojai. Atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimas parodė, kad šių metų viduryje bendrai indekso vertei siekiant 1,025 balo iš 2 galimų, toks rezultatas esą buvo žemiausias nuo 2014 m., kai ir buvo pradėtas vykdyti šis tyrimas[3].</p>
<blockquote>
<p>Kaip teigė stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, tarp investuotojų jaučiamos nuotaikos – prastėja. Pasak jo, nerimą pasėjo ir karas Ukrainoje, auganti infliacija, augančios energijos išteklių kainos ir veiklos sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, R. Valiūno pastebėjimu, šalies politinis stabilumas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, pagerėjo, mat dabar 59 proc. apklaustų verslo atstovų teigė manantys, jog politinės aplinkos stabilumas šalyje yra aukštas.</p>
<p>Tačiau norintiems uždirbti daugiau dabartinė situacija yra ne itin palanki, mat iki šiol augę darbo užmokesčiai gali daugmaž nusistovėti.</p>
<p>Štai pirmą metų ketvirtį darbo užmokesčio augimą artimiausioje ateityje prognozavo 95 proc. apklaustų atstovų, o jau dabar šis skaičius susitraukė iki 62 proc.[3]. Nepaisant to, verslininkai apie atlyginimų mažėjimą dar nekalba.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/investutoojai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Darbuotojų mažiau, o mokėti tenka daugiau</h2>
<p>Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių investuotojams kyla daugiausia iššūkių, šie įvardijo pastebimą kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir sparčiai augantį darbo užmokestį. Asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atkreipė dėmesį, kad net 6 iš 10 apklaustų investuotojų pabrėžia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą[3].</p>
<p>Šiuo trūkumu skundžiasi ne tik specifiniai, bet ir visi pagrindiniai šalies sektoriai: statybų, pramonės, prekybos ir paslaugų. O štai darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį metų ketvirtį augo 14 proc. (atskaičius mokesčius – 12,5 proc.)[5]. </p>
<p>Skelbiama, kad daugiausiai per metus paaugo atlyginimai privačiajame sektoriuje, kur augimas siekė 16,2 proc., o štai viešajame sektoriuje jis augo mažiau – 9,7 proc.</p>
<p>Darbo užmokestis iki mokesčių per ketvirtį labiausiai kilo finansinės ir draudimo (14,2 proc.) veiklose, o labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų (12,1 proc.) veiklose.</p>
<p>Ir, nors atlyginimas ant popieriaus ir augo, į rankas jis, priešingai, mažėjo. Tam įtakos esą turėjo minimalios algos kilimas, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetininkų koeficientai ir kt.</p>
<blockquote>
<p>Realų darbo užmokestį, teigiama, jog sumažino didelis kainų augimas[5].</p>
</blockquote>
<p>O štai šiais metais kylančių atlyginimų reiškinį ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardijo kaip neatsitiktinį – jį esą kelia aukštas gyventojų užimtumo lygis, praėjusių metų pabaigoje siekęs net 73 proc. tarp darbingo amžiaus asmenų[6]. Tačiau ekonomistas neslėpė ir to, kad verslas susiduria su nemenkais iššūkiais, dėl kurių atlyginimų augimas sustos, o dėl to galimai teks susidurti ir su didele darbuotojų migracija, kas, pasak jo, yra pavojingas reiškinys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbuotojai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prastesni metai mažiesiems</h2>
<p>Prastesni metai prognozuojami smulkiesiems ir vidutiniams šalyje veikiantiems verslams. Beveik dvi iš trijų (64 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių mano, jog karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų apyvartoms[8].</p>
<p>Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atlikęs SEB bankas pateikė nerimastingus rezultatus, parodančius, kad smulkios ir vidutinės įmonės Baltijos šalyje jau nusiteikė ne patiems geriausiems laikams, kadangi dėl pokyčių politinėje arenoje dalis jų nusprendė trauktis iš Rusijos rinkos (pasitraukė 8 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių bendrovių, 6 proc. Latvijos ir 5 proc. Estijos).</p>
<p>Kol vieni verslininkai teigė trauksiantys į kitas eksporto rinkas, kiti teigė susitelksią į vidaus rinką (77 proc. apklaustųjų). Visgi, didžiausią nerimą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams esą pasėjo išaugusios energetikos išteklių kainos ir tiekimo grandinės iššūkiai[8].</p>
<h2>Jaučiamas milžiniškas talentų trūkumas</h2>
<p>Nepaisant išvardytų priežasčių, dėl kurių Lietuvos verslas pamažu lėtina savo apsukas, pastebima ir tai, jog net trys iš keturių apklaustų įmonių pastebi darbuotojų trūkumą, kuris, teigiama, yra didžiausias per paskutinius 16 metų[10].</p>
<blockquote>
<p>Tyrimą atlikusios bendrovės „ManpowerGroup“ duomenimis, statybų srityje darbuotojų trūkumas siekia 72 proc., IT ir technologijų – 76 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos – 75 proc., gamybos – 76 proc., restoranų ir viešbučių sektoriuose – 74 proc. Net 76 proc. trūkumas pastebimas švietimo, sveikatos ir socialinio darbo ir 75 proc. bankininkystės srityse[10].</p>
</blockquote>
<p>Paaiškėjo, jog darbdaviai, rinkdamiesi darbuotojus, didelį dėmesį skiria ne tik profesiniams, bet ir minkštiesiems įgūdžiams, tarp kurių esą labiausiai pasigendama patikimumo, drausmės, atsparumo, prisitaikymo, strateginio ir kritinio mąstymo bei kai kurių kitų įgūdžių.</p>
<p>Didžiulį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą jau <a title="Šalies startuoliams pritrūko talentų?" href="/salies-startuoliams-pritruko-talentu">spėjo pajusti ir Lietuvos startuoliai</a>, siūlantys konkurencingą atlygį. Atsižvelgdama į situaciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija net paskatino verslus dairytis į užsienio valstybes ir būtent ten medžioti talentus, už tai siūlydama paramą ir vienkartines išmokas.</p>
