Teismas amnestavo pagyvenusią moterį
Už dalyvavimą Čarlio Mensono (Charles Manson) kultinėse žmogžudystėse 1969 metais tuomet dar 19-metė Leslė Van Huten (Leslie Van Hounte) buvo įkalinta iki gyvos galvos. Visgi teismas pasigailėjo į aštuntą dešimtį įkopusios moters ir antradienį jai prasivėrė Kalifornijoje, Koronoje esančio moterų kalėjimo vartai. [1]
L. Van Huten, kuriam dabar 73 metai, buvo nuteista už tai, kad padėjo Mensono pasekėjams įvykdyti 1969 m. Los Andželo bakalėjos pardavėjo Leno Labjankos (Leno LaBianca) ir jo žmonos Rozmari (Rosemary) nužudymą. Iš pradžių moteriai grėsė mirties bausmė, kuri 1971 m. buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Pasak moters advokatės Nensės Tetreault (Nancy Tetreault), lygtinai paleista buvusi kalinė apsistojo laikiname būste.
Valstijos lygtinio paleidimo komisija penkis kartus, pirmą kartą 2016 m., nusprendė, kad ją galima paleisti ir ji nekelia pavojaus visuomenei, tačiau kiekvieną kartą gubernatoriaus tarnyba vetuodavo sprendimą. Jos advokatai užginčijo veto, o gegužę valstijos apeliacinis teismas stojo L. Van Huten pusėn, nusprendęs, kad ji turėtų būti paleista. Teismas atkreipė dėmesį į jos pasiekimus už grotų, įskaitant dėstytojos darbą, humanitarinių mokslų magistro laipsnį ir dalyvavimą įvairiose psichikos sveikatos ir savipagalbos programose.
1981 m. buvo gavusi vieną įspėjimą, bet šiaip per daugiau nei penkis dešimtmečius, praleistus kalėjime, neturėjo jokių drausminių nuobaudų.
„Ji labai džiaugiasi, kad 53 metų įkalinimas baigėsi. Kitą mėnesį jai sukaks 74 metai, todėl tai yra didžiulis pokytis“, – sakė N. Tetreault. – Ji džiaugiasi, kad žmonės pripažįsta, jo ji pasikeitė, nes tai tikrai įvyko. Niekada neturėjau kliento, kuris taip atsiduotų reformai, kaip ji. Ji 40 metų dalyvavo terapijoje ir 30 metų – tai, ką jie vadina reabilitaciniu programavimu.“
„Ji pateko į Č. Mensono įtaką ir dalyvavo šiose siaubingose žmogžudystėse… ir ji tikrai sunkiai dirbo, kad įveiktų tą kultinę indoktrinaciją, suprastų ją bei prisiimtų atsakomybę. Ir jai teko susidurti su slegiančios kaltės jausmu dėl to, ką padarė. Ji labai gailisi“, – tęsė N. Tetreault. – manau, kad ji tiesiog džiaugiasi, kad jos nusikaltimai nebetapatinami su ja.“
Amnestija džiaugiasi ne visi
Gubernatorius Gevinas Nevsomas (Gavin Newsom), kuris griežtai priešinosi jos paleidimui, praėjusią savaitę sakė esąs nusivylęs, kad teismai priėmė jai palankų sprendimą, bet patikino, kad naujausio sprendimo neskųs, nes vargu ar jam pasisektų. [2]
„Praėjus daugiau nei 50 metų po to, kai Č. Mensono kultas įvykdė šiuos žiaurius nusikaltimus, aukų šeimos, kaip ir visi kaliforniečiai, vis dar jaučia jų neigiamą įtaką“, – praėjusią savaitę sakė G. Nevsomo atstovas.
Pats Č. Mensonas mirė už grotų 2017 m., būdamas 83 metų, kalėjime praleidęs beveik 50 metų. Patricija Krenvinkle, (Patricia Krenwinkel), kita buvusi Č. Mansono sekėja, nuteista už žmogžudystę, praėjusiais metais turėjo būti lygtinai paleista, tačiau G. Nevsomas užblokavo jos paleidimą. Susana Atkins (Susan Atkins), nuteista už aštuonias žmogžudystes, mirė kalėjime 2009 m.
Laukia nauji išbandymai
N. Tetreault pažymėjo, kad L. Van Huten prieš lygtinio paleidimo komisiją stojo 21 kartą, kol ši nusprendė, kad ji tinkama grįžti namo, ir kad nuo 2016 m. pareigūnai teigiamai vertino jos pažangą ir pasiekimus: „Taryba buvo tikrai įsipareigojusi ją paleisti ir jie sakė, kad didžiuojasi ja. Kadangi L. Van Huten sutiko su reabilitaciniu programavimu, ji galėjo pasikeisti. Lygtinio paleidimo komisija laiko ją, kaip ir aš, teikiančią viltį jauniems žmonėms, įkalintiems po baisių nusikaltimų – kad jie gali pasitaisyti, būti amnestuoti bei gauti antrą galimybę gyventi orų gyvenimą.“ [3]
Advokatė pridūrė, kad buvusi kalinė nežino, kaip naudotis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, nusipirkti daiktų be grynųjų pinigų ar apsilankyti prekybos centre, todėl jos grįžimas į normalų gyvenimą laisvėje bus ilgas procesas.
L. Van Huten atvejis jau seniai sulaukė visuomenės dėmesio, o Kori Labjanka (Cory LaBianca), Leno dukra, kuriai dabar 75 metai, neslėpė, kad dėl tokio teismo sprendimo jai skaudą širdį. Pasak jos, nei jos vaikai, nei anūkai negavo progos susipažinti su savo seneliais, kas jų sielose paliko didžiulę tuštumą.
Baudžiamosios teisės reformos aktyvistai, pasisakę už jos paleidimą, įrodinėjo, kad L Van Huten byla atskleidė valstijos lygtinio paleidimo proceso trūkumus, kai senyvo amžiaus įkalinti žmonės gali būti nepaleidžiami net po to, kai valstybės valdyba nusprendžia, jog jie yra reabilituoti ir nekelia jokios grėsmės aplinkiniams. Valdytojai nuolat vetuodavo lygtinio paleidimo pasiūlymus didelio atgarsio sulaukusios, rezonansinės bylos.
Kalifornijoje, kaip ir visos šalies valstijose, už grotų gyvena senstantys žmonės, atliekantys ilgas ar neterminuotas bausmes, su minimaliomis galimybėmis grįžti namo, todėl žmogaus teisių teisininkai teigia, kad tai tapo humanitarine krize.
„Manau, kad žmonės turi turėti omenyje, jog šie ilgi įkalinimo metai labiau susiję su atpildu, o ne su nuteistųjų reabilitacija“, – situaciją apibendrino N. Tetreault.
Charles Milles Manson (1934 m. lapkričio 12 d. – 2017 m. lapkričio 19 d.) – vienas žymiausių JAV ir pasaulio nusikaltėlių, labiausiai žinomas dėl savo veiklos 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kurio metu Manson subūrė grupuotę „The Family“ („Šeima“), kuriai pats vadovavo. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido kalėjime, pradžioje dėl automobilių vagysčių, klastojimo ir vogimo iš kreditinių kortelių. Šiomis dienomis Manson yra labiausiai žinomas dėl Tate-LaBianca žmogžudysčių organizavimo. [4]
