Nemano, kad reikia keisti LRT finansavimą
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad Seimo Audito komitetas aiškinsis didėjančio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo klausimą, į kultūros ministrus pretenduojantis socialdemokratas Šarūnas Birutis turi ne tokią griežtą poziciją. Anot jo, visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pastovus ir nepriklausyti nuo politikų.
„(LRT finansavimas – 77) išaugo ir šiai dienai yra solidus. Tačiau, nemanau, kad reikėtų finansavimą revizuoti“, – aiškino Š. Birutis.
„Kalbėti apie visuomeninio transliuotojo procesus tikrai galima, jeigu yra kritikos. Ją reikia girdėti. Jeigu yra argumentų kažkokių, kaip tobulinti visuomeninio transliuotojo veiklą, irgi reikia girdėti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia susidoroti mažinant finansavimą ar dar kažką. Aš su tuo nesutikčiau“, – pridūrė jis.
R. Žemaitaitis tikino, kad šioje kadencijoje Seimo Audito komitetas aiškinsis „kosminiu greičiu“ didėjantį LRT finansavimo klausimą.
„Ką mes matome LRT, tai yra protu nesuvokiami dalykai. Finansavimas LRT didėja kosminiu greičiu. Kada matome, kad ne pati LRT kuria produktus, o samdo šalia esančias įmones, tai verta pasidomėti, kas ten yra, už kokias sumas yra samdomos ir kad visuomenė sužinotų, kiek Algiui Greitai buvo mokama honorarų, kiek Arūnui Valinskui ir visiems kitiems, kodėl šie žmonės nėra dirbantys pagal darbo sutartis, o pagal autorines“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Valdančioji dauguma Audito komiteto pirmininko pareigybės nesutiko atiduoti opozicijai. Visgi praėjusią savaitę nuspręsta, kad šiam komitetui vadovaus „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.
Š. Birutis teigia, kad S. Nėries kūrybą reikėtų atskirti nuo jos padarytų klaidų
Kandidatas į kultūros ministrus Š. Birutis taip pat teigia, kad paminklai ir kiti atminimo ženklai nevienareikšmiškai vertinamai poetei Salomėjai Nėriai neturėtų būti sunaikinti. Politikas tikina manąs, kad poetės kūrybą nuo jos gyvenimo klystkelių reikėtų atskirti.
„Tie dalykai (paminklai – 77) neturi būti sunaikinti. (…) Ir skaudi praeitis turi būti palikta tam, kad ji nesikartotų, tai yra labai svarbu. Lengviausia būtų į šiukšlyną viską suversti arba pasakyti – to nebuvo“, – teigė Š. Birutis.
„Diskusijos praktiškai nebuvo visuomenėje. Kartais mes turime įvertinti visas puses. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad Salomėja Nėris kaip poetė – ji yra geneali. Ir mes savo literatūros istorijoje kitos tokio genialumo poetės tikrai neturėjome“, – akcentavo jis.
Jis sutinka, kad S. Nėries padarytas labai lengva vertinti iš dabartinės pozicijos. Vis tik, pasak Š. Biručio, to nereikėtų skubėti daryti.
„Dabar vertinti jos politinius nuklydimus yra labai lengva pasmerkti iš šios dienos pozicijų. Bet vienaip ar kitaip menininkai visada buvo utopistai ir kairieji – ir visame pasaulyje taip yra, pažiūrėkime Prancūzijos visokias revoliucijas. Iš tikrųjų jie yra menininkai ir jų galvoje vis tiek tas komunizmas savo laiku, ar socializmas yra gerovė žmonėms“, – sakė Š. Birutis.
„Tikrai žmonės ir Lietuvoje buvo suklaidinti labai stipriai. Menininkai nėra politikai ir iš jų reikalauti tokios pat atsakomybės kaip iš buvusių mūsų nepriklausomos Lietuvos politikų, kurie vienaip ar kitaip nepasipriešino okupacijai – aš manau, negalima lyginti tų dalykų“, – akcentavo jis.
Todėl, pabrėžia kandidatas į kultūros ministrus, S. Nėries kūryba turėtų būti atskirta nuo jos gyvenimo klystkelių.
„Turi būti įvardinta – ką padarė, kaip padarė, kodėl. Bet pasmerkti jos kūrybos už tas klaidas… Kūrybą bent jau aš atskirčiau“, – pabrėžė jis.
S. Nėris visuomenėje vertinama kontraversiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Dėl šios priežasties rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio Vito Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis
Socialdemokratas Š. Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyventojai tapo tokios kultūros aukomis ir buvo nepagrįstai atriboti nuo visuomenės.
„Smerkimas, ta cancel (atstūmimo – 77) kultūra man yra visiškai nepriimtina. Galime paprasčiausiai prisiminti tą pavyzdį – netgi vakcinavimas. Antivakseriai buvo už paraščių, ribų nustumti. Vietoje to, kad su jais būtų kalbama, girdima, radijo studijoje diskutuojama. Ne, buvo pasakyta – jūs esate tie, kurie pasmerkti, raupsuotieji ar kaip pavadinti, į parduotuves neisite, į niekur neisite“, – sakė Š. Birutis.
„Aš prieš tokią politiką esu. Lygiai tas pats liečia ir kultūros politiką“, – pridūrė jis.
2020 m. dėl COVID-19 ligos visame pasaulyje kilo koronaviruso pandemija. Vakcinavimas prieš daugiausia kvėpavimo takus paveikiančią infekciją buvo pradėtas tų pačių metų pabaigoje.
Visgi, pritaikytos įvairios ribojamosios ir prevencinės priemonės – privalomas kaukių dėvėjimas, testavimas, galimybių pasas, karantinai – sukėlė nepasitenkinimą dalyje visuomenės grupių. Taip pat dalis pasisakė ir prieš vakcinas nuo koronaviruso, plito įvairios melagienos dėl šių skiepų saugumo.
Elta pranešimas.
