<h2>Dokumentas sugrįžo į vienus pirmųjų savo namų</h2>
<p>Vasario 16-oji – visai Lietuvai svarbi data: juk būtent šią dieną Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, skelbiantį, kad Lietuvos valstybė yra atkuriama. Tikriausiai iš istorijos pamokų ar skaitytų knygų žinome, kad šis svarbus dokumentas buvo pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtame name – šiandien čia, signatarų namų muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas[1].</p>
<p>Nors po akto pasirašymo Lietuvos laukė dar ištisos dešimtys įtampos ir permainų kupinų metų, o šalį skirtingais laikotarpiais buvo okupavę tiek sovietai, tiek ir vokiečiai, ilgainiui, Lietuva žengė laisvės keliu, o 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktas tapo liudijimu, kad dabartinė Lietuvos nepriklausomybė – tuo meto nutarimo tęstinumas ir įrodymas.</p>
<p>Vis tik, per karo ir okupacijos sumaištį dingęs Nepriklausomybės Aktas kai kuriems kėlė ir tam tikrų dvejonių. Be fizinio įrodymo, ne viena grupelė individų apskritai ėmė kvestionuoti, ar tokio nutarimo būta? Į šį klausimą atsakyta galiausiai buvo 2017-ais, kai profesorius Liudas Mažylis Nepriklausomybės Akto originalą atrado Berlyno archyve. Vokietijai leidus, aktas atvyko „pasisvečiuoti“ į Lietuvą: pirmiausia „viešėjo“ Vilniuje, o dabar grįžo čia, iš kur kažkada mįslingai dingo: į Istorinę Kauno Prezidentūrą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/photoholgic-otyl8sl2ppg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepriklausomybės Aktui dingus, kvestionuotas jo egzistavimo faktas</h2>
<p>Nepriklausomybės Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o dokumentą pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis.</p>
<p>Patį nutarimo tekstą tikriausiai ne kartą esame matę dar mokykliniuose vadovėliuose:</p>
<p><em>Nutarimas</em></p>
<p><em>Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:</em></p>
<p><em>Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.</em></p>
<p><em>Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.</em></p>
<p><em>Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę[2].</em></p>
<p>Pasirašytas akto originalas buvo perduotas J. Basanavičiui: juk būtent jis pirmininkavo Lietuvos Tarybai. Viešumoje dokumentas bei jo turinys skelbtas nebuvo, o ir pats Aktas buvo atidžiai saugomas Prezidentūros archyve Kaune. Vis tik, atėjo 1940-ieji, į Lietuvą įžengė okupantai sovietai, o Nepriklausomybės Aktas tarsi ėmė ir išgaravo. Ne kartą buvo spekuliuota ir spėliota, kad galbūt, tokio rašytinio dokumento net nebuvo.</p>
<p>Kiti, manė, kad Nepriklausomybės Aktą saugo tarpukario prezidento Antano Smetonos giminės[3]. Jau žymiai vėliau, dabartiniais laikais, Lietuvos istorijos institutas buvo paskelbęs, kad Vokietijos valstybiniame Brandenburgo archyve buvo rasta telegrama, kuri lyg ir patvirtina, kad Nepriklausomybės Aktas gali būti ten.</p>
<p>Ir tikrai, 2017-ųjų kovo 29-ąją Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne istorikas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis surado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimooriginalą lietuvių kalba ir vertimą į vokiečių kalbą. Tai, kad dokumentas yra tikrų tikriausiais originalas greitai patvirtino ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro ekspertai: jie nustatė, kad originalas iš tiesų yra surašytas signataro J. Šaulio ranka.</p>
<p>Lietuva bei Vokietija susitarė, kad dokumentas Lietuvai bus perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Pagal suderintą grafiką, pirmiausiai, nuo 2018-ųjų, Nepriklausomybės Aktas buvo eksponuojamas ten, kur ir buvo pasirašytas – Signatarų namuose. Periodiškai, nuo smalsuolių akių „pailsėti" dokumentas grįždavo į Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugyklą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeremy-bezanger-bvzasfxneiw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepriklausomybės Aktas – tarsi dovana Kaunui</h2>
<p>Galiausiai, šalies gimimo liudijimo tapęs dokumentas atvyko ir į Kauną: Istorinėje Prezidentūroje Nepriklausomybės Aktą galima išvysti nuo vasario 16-osios. Dokumento svarba šiandien tiek mums, lietuviams, tiek pasauliui ne mažiau svarbi nei anuomet, daugiau kaip prieš 100 metų:</p>
<blockquote>
<p>„Šiais laikais ir šiomis dienomis, kai yra tiek daug įtampų geopolitinėje pasaulio tikrovėje, kai mes matome bandymus perbraižyti kai kurias nusistovėjusias taisykles, kai mes matome pastangas mus apsaugoti Europoje – laisvę, taiką ir saugumą, kaip niekad yra svarbu tai, ką mums simbolizuoja Vasario 16-oji“, – Istorinėje Prezidentūroje Kaune sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu kultūros viceministras Albinas Vilčinskas prisimena, kad iki atrandant Aktą, dažnai dėl jo buvo skleidžiamos abejonės, panašiai elgiamasi ir dabar, tik jau kitais būdais:</p>
<blockquote>
<p>„Kaip bebūtų keista, bet šiandien daug kas dvejoja kai kuriais mūsų lyderiais ir istoriniais faktais. Galime visai nesunkiai prisiminti nesenus laikus, kol Aktas nebuvo rastas, buvo dvejojančių, kad jo iš viso nėra“, – pastebėjo viceministras ir prideda, kad dabar prisikabinama prie balkonėlių, tam tikrų valstybės dienų ir simbolių.</p>
</blockquote>
<p>Tuo, kad Nepriklausomybės Aktas vieši Kaune džiaugiasi ir Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, kuri prisimena įdomų sutapimą: žinia apie Akto atsiradimą Lietuvą pasiekė tą pačią dieną, kai Kaunas oficialiai pelnė Europos kultūros sostinės titulą:</p>
<blockquote>
<p>„Staiga ta žinutė – profesorius atrado Nepriklausomybės Aktą – nupūtė visus Kauno laimėjimus!“ – prisimena V. Vitkienė, kuri priduria, jog tuomet ir ėmė svarstyti, jog Aktą būtų simboliška šia proga atsivežti į Kauną[4].</p>
</blockquote>
<p>Dokumentą išvysti galima nemokamai iki kovo 11-osios, vėliau, tai padaryti bus galima įsigijus muziejaus bilietą.</p>
