Homoseksualus mokytojas: gėjų mažuma neturi terorizuoti daugumos gyventojų savo seksualiniais polinkiais

Lietuvos Respublikoje gyvenantys žmonės neturi nieko bendro su LGBT ir jos ideologija

Aleksandras Vilkas socialinėse medijose labiau žinomas kaip Alec Wolf drąsiai pasisako apie Lietuvos politiką ir politikus, LGBT ideologiją, Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) diegimą mokyklose ir pan. Svarbu pabrėžti, kad šis žmogus ne šiaip eilinis komentarų rašytojas, ar koks influenceris, tačiau solidus istorijos ir GĮP mokytojas. Išskirtiniame interviu portalui 77.lt A. Vilkas išdėstė savo požiūrį į jau minėtas aktualias problemas.

– Ką jūs, kaip Lietuvos valstybės pilietis, manote apie LGBT judėjimą Lietuvoje?

– Visų pirma reikia labai aiškiai atskirti dvi sąvokas: Lietuvos LGBT ir Lietuvos gėjai/lesbietės. LGBT – tai pinigus generuojanti organizacija, kuriai priklauso daugiausiai 10 narių. O gėjai ir lesbietės – tai Lietuvos Respublikoje gyvenantys žmonės, kurie su taip skambiai įvardijama LGBT ir jos ideologija neturi nieko bendro. Remiantis bendrąją pasauline statistika – gėjai ir lesbietės maksimaliai sudaro iki 6 procentų visuomenės (Lietuvoje apie 162 tūkstančių žmonių). Tik va klausimas – kas yra tie keli, kurie savanoriškai atstovauja 6 procentus visuomenės mažumos? Ar girdėjote, kad būtų buvusi kokia tų 6 procentų visuomenės apklausa, kad ta mažuma oficialiai būtų delegavusi ir įpareigojusį juos atstovauti vieną ar kitą savo narį LR Seime? LR Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius tiesiog savo asmeninę nuomonę ir interesus pateikia kaip LGBT „visuomenės“ interesus be jokių gėjų ir lesbiečių konkrečių ir oficialių įgaliojimų jam. Taip galima pasiskelbti atstovauti ir agresyviai ginti kad ir Marsiečių bendruomenę. Nuo kada atsistojimas ant bačkos tapo įgaliojimu?

Politika yra viešų reikalų sprendimas, o ne knaisiojimas po miegamuosius ar širdies gelmes

– Ką pasakytumėte apie tai, kad tokiems judėjimams ir LGBT ideologijai remti tarptautiniai fondai skiria nemenkus finansinius resursus?

– O tai kad šią Lietuvos LGBT organizaciją finansiškai remia tarptautiniai fondai – tai greičiau pasako kieno uždavinius ir tikslus tokia „Lietuvos LGBT“ organizacija įgyvendina. Pasikartosiu – Lietuvos LGBT organizacijos atstovai nėra pravedę nei vienos oficialios Lietuvoje gyvenančių gėjų ir lesbiečių lūkesčių, tikslų, įgaliojimų apklausos. Tad Lietuvos LGBT CK „komiteto“ nuomonė ir lūkesčiai yra pateikiami kaip visų homoseksualios lytinės pakraipos Lietuvos gyventojų nuomonė.

– Ką apskritai galvojate apie LGBT ideologiją ir ar ją tikrai reikia diegti mokyklose?

– Man pačiam esant homoseksualiu pati LGBT ideologija yra mistika, nes pats vadovaujuosi bendražmogiška vienas kito supratimo – pagarbos ideologija, kuri niekuo nesiskiria nuo to kaip mane augino ir auklėjo tėvai. Nelendant į privačius reikalus, mes visi gi telpame po viena bendražmogiška ideologija – LR vėliava, kurioje vietos užtenka visiems. O taip kaip kiekvienas privačiame gyvenime leidžiame laisvalaikį, bendraujame yra privatus, o ne viešos diskusijos reikalas.

Ar taip įvardijama LGBT ideologija turi būti diegiama mokykloje? Bendražmogiška vienas kito supratimo – pagarbos ideologija yra įdiegiama, o privatus kiekvieno žmogaus gyvenimas ar jo viešas aptarimas nėra mokyklos erdvė. Nelabai suprantu, kodėl mokykloje mokiniai turi pagal „programą“ aptarinėti privačius /intymius savo ir kitų gyvenimo pojūčius, patirtis, momentus tai girdint mokytojui bei klasės draugams...

Jei aš viešai kalbėsiu apie privatų seksualinį gyvenimą su kolega ir ne duok Dieve su priešingos lyties – tai gali būti įvardijama kaip seksualinis priekabiavimas, nepadorus elgesys. O jei aš, kaip mokytojas (suaugęs vyras) viešai kalbėsiu apie seksualinius – privačius dalykus su nepilnamečiais tai jau įvardijama kaip švietimas.

– Ar nemanote, kad žmogaus lytinė orientacija neturėtų būti primetama visuomenei kaip tam tikra norma? Ar nėra kvaila iš žmogaus lytinės orientacijos daryti politiką?

– Tikiu, kad lytinė orientacija yra įgimta savybė. Tad kaip ją galima primesti, jos reikalauti. Tiek heteroseksualumas, tiek homoseksualumas yra įgimtas pojūtis. Turbūt neatsiras nei vienas, kuris „prisipažins“ – „Aš sąmoningai nusprendžiau būti hetero ar homo“. Tad kaip seksualinę orientaciją galima primesti, kuri nėra mūsų valios, proto pastangų rezultatas. Mes galime tai neigti, apsimesti bet ne tai pakeisti ar tai kažkam primesti. Manau ji yra kiekvieno iš mūsų asmeninė ir labai privati gyvenimo dalis, kuri ne veltui įvardijama kaip privatus gyvenimas. O iš prigimtinių pojūčių ar instinktų daryti politiką yra tiesiog idiotiška, žema ir kvaila. Politika yra viešų reikalų sprendimas, o ne knaisiojimas po kiekvieno iš mūsų miegamuosius, seksualines aistras ir širdies gelmes.

– Kaip vertinate Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Lietuvos gėjų lygos vadovo Vladimiro Simonko, kurie save viešai laiko gėjų bendruomenės atstovais, viešai deklaruojamus tikslus, siekius ir nuveiktus konkrečius darbus?

– Jūs puikiai įvardijote – „kurie save laiko“ gėjų bendruomenės atstovais – tai jie save tokiais laiko, bet ar juos kažkas rinko atstovauti mus, ar mes juos teisiškai įgaliojome – įteikėme jiems mandatą? Atsakymas labiau nei aiškus.

Jūs vadinate mus „bendruomene“ – bet kuo mes skiriamės nuo hetero bendruomenės? Apie tokios egzistavimą man nieko neteko girdėti. Yra heteroseksualios lytinės orientacijos žmonės kaip ir homoseksualios. Pasakyti galiu tik vieną – asmeniškai aš gyvenu žmonių bendruomenėje ir turiu homoseksualinę lytinę orientaciją.

O tai, kad T. V. Raskevičius ar V. Simonko vadovauja visam tam „LGBT“ financinės naudos paradui – tai jų asmeninis pasirinkimas, darbas. Aš esu mokytojas ir už savo darbą gaunu finansinį atlygį, kaip ir jie. Kiekvienas turim savo darbą ir savus finansinius šaltinius.

Homoseksualus mokytojas mano, kad Laisvės partija visomis išgalėmis bando suskaldyti ir sukiršinti Lietuvos žmones

– Ar gėjai palaiko Laisvės partiją?

– Kadangi neteko girdėti apie vykusią apklausą, tad pasakyti galiu tik už save. Asmeniškai aš nepalaikau Laisvės partijos, nes ji mus visus priešina, kiršina, skaldo, o ne vienija. Laisvės partija visomis išgalėmis bando Lietuvos žmones suskaldę įkalinti nelaisvėje, amžinai nesibaigiančioje tarpusavio skirtumų, o ne bendrumų ieškojimų kovoje.

– Ką apskritai galvojate apie Lietuvą ir kryptį, kuria žengia mūsų valstybė?

– Sunku ką ir pasakyti, bet tai, kad pirmieji valstybės asmenys viešai tyčiojosi ir vis dar tyčiojasi iš LR gyventojų, skiepų, karantino, galimybių paso fone bei kursto karo nuotaikas, o ne ieško taikos galimybių yra labiau nei keista. Tačiau tai daug ką pasako apie mus pačius – su mumis elgiamasi taip kaip mes leidžiamės. Mūsų politinis neaktyvumas ir neišprusimas leidžia į valdžią ateiti būtent tokiems kokie dabar ir sėdi Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Tad norint kažką keisti – visų pirma riekia nulipti nuo patogių lovų, pastovėti už save, galų gale politiškai mokytis – tobulėti, tapti aktyviais savo valstybės kūrėjais, o ne tik stebėtojais. Valdžia mūsų politinio ir moralinio veido atspindys. Pati demokratija negarantuoja išsilavinusios, atsakingos, kompetentingos, moralios politikos ir politikų. Jei demokratinius rinkimus surengsime proto negalią turinčių tarpe – rinkimų rezultatai bus labiau nei aiškūs.

Buvimas mažumoje neduoda teisės terorizuoti daugumos

– Kaip galvojate, ar netradicinių orientacijų atstovų teisės Lietuvoje užtikrinamos pakankamai, ar jiems gyventi čia patogu ir paprasta, kai mūsų valstybės valdžioje yra tokie gėjų „atstovai“, kaip ponas Raskevičius?

– Buvimas mažumoje neduoda teisės terorizuoti daugumos gyventojų savo seksualiniais polinkiais, neadekvačiomis savęs suvokimo kategorijomis (genderizmu), mažumos pasaulėžiūros primetimu didžiajai visuomenės daugumai. Nuo kada netradicinė orientacija patapo šventa karve – kurios negalima kritikuoti, kuriai privaloma tik nuolankiai paklusti? Aš esu prieš bet kokią diktatūrą, o tuo labiau mažumos, kuri tesudaro vos 6 procentus visuomenės. O tokie gėjų „atstovai“ – tai kaip ir tas nuogas karalius – jie patys pasiskelbė, jų oficialiai nedelegavo, neįteikė jiems jokio mandato. Tad tokių „atstovų“ mažumų atstovavimas labiau kenkia nei padeda kur nors Ariogalioje ar Plungėje gyvenantiems gėjams ir lesbietėms. Šie užsienio fondų finansuojami mažumos „atstovai“ puikiai atlieka mūsų visuomenės kiršinimo darbą. Kalbama, kad LGBT būtina gerbti, puoselėti, įskverbti kur tik įmanoma – bet kažkaip keistai skamba, kai pagarbos yra reikalaujama sau – faktiškai tyčiojantis ir niekinant daugumos visuomenės etines, socialinės pažiūras, gyvenimo normas, tradicijas.

Pagarba yra užsitarnaujama, o ne nuleidžiama iš viršaus. Prievartinės pagarbos vienai grupei sąlygomis gyvenome visus 50 metų ir daugelis puikiai atsimename kuo tai baigėsi. Kai mažuma susitapatinanti su vaivorykštės vėliava reikalauja jos ant šaligatvio, kurią visi kasdien tryptų – man tai yra savęs pažeminimo ir paniekinimo reikalavimas. Tai kas man brangu, kas atspindi mane, mano gyvenimą, būdą – norisi kabinti ant sienos vėliavos, nuotraukos pavidalu, o ne reikalauti mesti ant žemės ir trypti kojomis.

Gyvenimo įgūdžių mes mokomės nuo gimimo

– Esate Istorijos ir GĮP mokytojas, kaip mokiniai vertina GĮP pamokas ir ar jūsų nuomone tos pamokos Lietuvos vaikams tikrai nėra reikalingos? Kodėl taip manote?

– Mokiniai šias pamokas vertina taip kaip jas pristato pats mokytojas – nes oficialiai nei mokytojai, nei mokiniai savo rankose neturi jokios fizinės medžiagos. Viskas ką turi mokytojas tai labai gražiai ir ideologiškai teisingai pagal visas ES moralės taisyklėse parašytas programas be jokio racionalaus turinio.

Tikrųjų gyvenimo įgūdžių (o ne nuleistų iš viršaus, kaip kažkada TSRS laikais) pamokų turinys yra vykdomas kiekvieną dieną, kiekvienoje pamokoje, kiekvienoje situacijoje. Tai daro tėvai bendraudami su savo vaiku, tai daro tarpusavyje bendraudami vaikai. Gyvenimo įgūdžių mes mokomės nuo pirmosios savo gimimo dienos, tarę pirmą žodį, žengę pirmą žingsnį, kas ryt pasitikdami saulę, mylimus žmones ir kolegas. Gyvenimo įgūdžių mokomės laiku atvykdami į darbą, pamokas, nevėluodami į susitikimą, padedami vyresniam ar silpnesniam, pasisveikindami su draugu ir užleisdami vietą autobuse senukui, kasdien susėsdami prie stalo, švęsdami šventės, palaikydami lietuviškas šeimos tradicijas. Pasakydami ačiū už paslaugą, susitvarkydami savo kambarį, darbo vietą ir taip iki kapo duobės. Spręsdami neįkandamą uždavinį, skaitydami knygą ar tiesiog išklausydami greta esantį.

Jei pagal valdžios nuleistas gaires – gyvenimo įgūdžiai pradedami dėstyti tik nuo šio rudens – nejau visa žmonija iki šios dienos gyveno be įgūdžių ir tik po kelerių metų baigę mokyklą į pasaulį pasklis pirmieji žmonės su įgūdžiais, kurie bus tiesiog siaubinga mažuma. O kas tada kovos už tokios mažumos teises, išlikimą, paradus, jos ideologiją, vėliavą?