Iš Lietuvos heraldikos komisijos – netikėtas pareiškimas dėl ukrainietiškų simbolių vartojimo
Lietuvos heraldikos komisija paragino valstybės institucijas nebenaudoti Ukrainos simbolikos feisbuko ir kitų socialinių tinklų paskyrose. Anot komisijos, nors yra suprantamas noras morališkai paremti Ukrainą ir jos žmones, tokių simbolių pakeitimą „galima palaikyti tik kaip trumpalaikį, proginį reiškinį“.
Dėl šių priežasčių komisija ragina socialinių tinklų paskyrose naudoti „oficialią Lietuvos valstybės simboliką ar institucijų logotipus“.
Toks komisijos sprendimas buvo paveiktas visuomenės nuomonės. Heraldikos komisija teigia sulaukusi gyventojų skundų dėl „galimai netinkamo Lietuvos ir Ukrainos simbolikos naudojimo“.
„Išreiškiant didžiulę pagarbą už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, vis dėlto Komisija negali pozityviai vertinti oficialių Lietuvos institucijų simbolikos pakeitimo Ukrainos simbolika ar jų ne visada tinkamą derinimą. Lietuvos herbo uždėjimą ant Ukrainos simbolikos taip pat galima vertinti kaip nepagarbą Ukrainos simboliams, o heraldikos prasme tai reiškia ir tam tikras nepageidaujamas pretenzijas“, – teigiama komisijos pareiškime[1].
Po šio sprendimo sulaukusi gausios prieštaringos reakcijos iš visuomenės bei net pačių politikų, heraldikos komisija savo sprendimą vėliau buvo priversta aiškinti pasitelkusi Lietuvos Respublikos įstatymus.
Oficialioje komisijos feisbuko paskyroje teigiama, kad LR įstatymai nurodo, kad simboliai turi būti demonstruojami pagarbiai ir nepažeidžiant suverenių valstybių lygiavertiškumo principo[2]. Komisijos teigimu, valstybių institucijų feisbuko paskyrose naudojama dviejų valstybių simbolika ne visais atvejais yra tinkama.
„Turint omenyje žiaurią Ukrainos žmonių patiriamą karinę agresiją, kaip trumpalaikis kitos suverenios šalies pagerbimas tikrai yra suprantamas, bet to nereikėtų daryti nuolat, nes Lietuvos valstybės institucijos naudoja oficialią Lietuvos valstybinę simboliką“, – teigia komisija.
Heraldikos komisija detalesnį dėmesį atkreipia į Sveikatos ministerijos feisbuko paskyrą, kurioje Lietuvos valstybės herbas yra uždėtas ant Ukrainos vėliavos. Teigiama, kad heraldikoje yra nepriimtina ant vienos suverenios valstybės simbolių vaizduoti kitos valstybės simbolius.
„Paprastai, jei kalbame apie valstybės herbines vėliavas, ant valstybės vėliavų yra dedamas tos valstybės herbas. Istoriškai, du skirtingų valstybių simboliai jungiami esant bendrai valstybei (Lenkijos-Lietuvos atvejis) ar okupaciniais atvejais (pavyzdžiui, Rusijos dvigalvis erelis su lietuviškais simboliais). Toks derinys istoriškai susiformavusios simbolikos prasme gali būti vertinamas ne tik kaip nepagarba valstybių simboliams, bet ir kaip tam tikros pretenzijos ar viršenybės demonstravimas ir žeisti pačius ukrainiečius“, – teigia komisijos pareiškime.
Heraldikos komisija pažymi ir tai, kad Lietuva ir jos institucijos, reikšdamos paramą Ukrainai, neturėtų atsisakyti ir savo tapatumo simbolių, o parama Ukrainai turėtų būti reiškiama laikantis mūsų valstybės įstatymų.
Heraldikos komisija yra sudaryta prezidento dekretu ir yra atskaitinga šalies vadovui.
Komisija teikia išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo, aprobuoja herbų etalonus ir derina heraldinius projektus, sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, ugdo pagarbą heraldikos simbolikai, propaguoja heraldikos žinias, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrimą.
Heraldikos komisiją stebėtinai vieningai užsipuolė ir prezidentas, ir premjerė
Į heraldikos komisijos sprendimą netruko sureaguoti visuomenė ir patys Lietuvos politikai. Prezidentas, kuriai ir yra pavaldi heraldikos komisija, pareiškė, kad komisija savo paskutiniąsias rekomendacijas pateikė be jo žinios ir dėl to turėtų dėl savo atlikto darbo pasiaiškinti[3].
„Lietuvos heraldikos komisija veikia savarankiškai ir sprendimus priima nepriklausomai nuo LR Prezidento kanceliarijos. Jei visuomenei kyla klausimų dėl komisijos rekomendacijų, komisija turi į juos atsakyti, pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tiek LR Prezidento kanceliarija, tiek Prezidentas Gitanas Nausėda remia ir rems Ukrainą visomis formomis“, – teigia komentare iš prezidentūros.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sureagavo į komisijos sprendimą ir pareiškė apgailestaujanti dėl jo.
„Mano supratimu, mes esame ta šalis, kuri stipriai palaiko Ukrainos kovą, nes laiko tai ir savo kova, ir man yra visiškai natūralu ir visiškai normalu, kad nuo piliečio iki valstybės institucijų ta parama yra išreiškiama įvairiais būdais. Mūsų simboliai, mūsų vėliava, mūsų herbas, mūsų visi kiti tautiniai ir valstybiniai simboliai, manau, kad tikrai yra deramai gerbiami ir šiuo metu“, – sakė I. Šimonytė[4].
Premjerės teigimu, tai, kad komisijos raštas buvo slapta pateiktas Vyriausybės komunikacijos departamento vadovams, reiškia, kad komisija pati suprato, kad šis žingsnis visuomenėje sulauks gausios kritikos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat nesutinka su komisijos pozicija. Ji teigė pritarianti pozicijai, kad kitos šalies simbolių naudojimas pateisinamas esant išskirtinėms aplinkybėms.
„Mano manymu, išskirtinės aplinkybės tęsiasi tol, kol tęsiasi Rusijos agresija Ukrainoje“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į šią naujieną pareiškė, kad komisijai net nepriklauso tikrinti socialinių tinklų.
„Galiu pasakyti, kad heraldikos komisija turi labai aiškiai apibrėžtą savo darbą. Socialinių tinklų ir paskyrų kontrolė nėra nei jos darbas, jei jos reikalas“, – sakė ministras[5].
Iš Seimo kanceliarijos – griežtas atsakas komisijai
Seimo kanceliarija trečiadienį vakare taip pat viešai pareiškė negalinti sutikti su heraldikos komisijos argumentais ir teigė, jog neatsižvelgs į komisijos prašymą pakeisti vaizdinės komunikacijos priemones savo neformalioje komunikacijoje.
Seimo kanceliarijos komentare teigiama, kad feisbuko paskyra nėra oficiali Seimo visuomenės informavimo priemonė, dėl to oficiali Lietuvos valstybės simbolika šiuo metu jame nėra naudojama.
Be to, anot Seimo kanceliarijos, Seimo logotipas nėra oficialus Lietuvos valstybės simbolis, o jo aprašas leidžia naudoti Ukrainos vėliavos spalvas.
„Seimo logotipo ir Ukrainos valstybės vėliavos spalvų derinys negali būti laikomas nepagarba oficialiam Ukrainos valstybės simboliui. Kaip ir heraldikos komisija, Seimo kanceliarija supranta simbolių reikšmę ir paveikumą“, – teigiama kanceliarijos komentare, kuriame dar pabrėžiama, kad Seimo kanceliarija tebevykstančio karo nelaiko proginiu reiškiniu, o daug reikšmingesniu už progą.
Visuomenėje netrūksta prieštaringų reakcijų, dalis žmonių nesupranta puolimo
Visuomenėje heraldikos komisijos pareiškimo tema taip pat netrūko prieštaringų reakcijų. Vieni juokavo, kad tik po pastarojo pareiškimo sužinojo apie tokios institucijos egzistavimą.
Dalis piktinosi, kad po vienos ar kitos tokios situacijos tampa aišku, kiek iš tiesų visiškai neveiksnių ir nereikalingų institucijų Lietuvoje egzistuoja daugybė, jos egzistuoja mokesčių mokėtojų lėšomis ir iš esmės nedirba jokio būtino darbo: juk Lietuva vėliavos ar herbo nekeičia kasmet arba kiekvieną kitą Vyriausybės kadenciją.
Dar kiti pasigilino labiau, ir, pavyzdžiui, pastebėjo komisijos neveiksnumą kai kuriais kitais atvejais. Pavyzdžiui, kvestionavo tai, kad Lietuvos prokūratūra savo herbe naudoja „sovietinę stilistiką“, mūsų valstybės herbas šiame ženkle yra pervertas kalaviju, nors kaip daugelis supranta – tai nėra oficiali mūsų valstybės simbolika.
Kiti Lietuvos piliečiai vis dėlto stojo komisijos ekspertų pusėn. Dalis visuomenės nesuprato, kodėl komisija yra taip puolama tiesiog dėl to, kad dirba savo darbą.
Dalis asmenų taip pat pabrėžė, kad politikų ir svarbias pareigas einančių asmenų reakcija į komisijos sprendimą yra visiškai neadekvati ir hipokritiška, o valdantieji ir jiems prijaučiantys asmenys tiesiog siekia progos sukurti naują skandalą.
