HERA paskelbė 3 didžiausias grėsmes žmonijos sveikatai

Didžiausių grėsmių sąrašas
Į didžiausių grėsmių sąrašą pateko ne tik tokie virusai kaip COVID-19, bet ir kitos galimos problemos. /Unsplash nuotrauka

<h2>Didžiausi ES pavojai – pavojingi patogenai, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir branduolinės grėsmės</h2>
<p>Žinant kaip chaotiškai veikė Europos Sąjunga (ES), prasidėjus koronaviruso pandemijai, tikriausiai nieko nenustebins tai, jog dabar stengiamasi iš anksto apgalvoti įvairias grėsmes ir numatyti veiksmų planą. Tai susiję ne tik su tolimesniais veiksmais koronaviruso atžvilgiu, bet ir su kitomis galimomis ateities problemomis. Europos Komisijos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) neseniai pateikė prioritetinį 3 didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą.</p>
<p>Tai grėsmės, dėl kurių specialistai mano, jog reikia ne atskirai, o visu ES lygmeniu koordinuoti medicinines atsako priemones ir tam skirti daug lėšų. Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Pirmą kartą pristatome didžiausias grėsmes sveikatai, kurioms turėtume pasirengti ir stengtis į jas reaguoti. Tai pirmas žingsnis užtikrinant, kad medicininės atsako priemonės prireikus galėtų būti greitai parengtos ir prieinamos visoms valstybėms narėms. HERA įsteigta kaip mūsų būsimų ekstremaliųjų sveikatos situacijų sargas. Džiaugiuosi, kad dabar ji akivaizdžiai pradeda vykdyti šią misiją.“</p>
</blockquote>
<p>Sudarant sąrašą, HERA valdyba sutarė dėl trijų kategorijų, į kurias įtrauktos didžiausios grėsmės gyvybei ar sveikatai, galinčios pavojingai išplisti ES valstybėse narėse[2]:</p>
<ol>
<li><strong>Patogenai, turintys didelį pandeminį potencialą:</strong> tai apima konkrečių susirūpinimą keliančių virusų šeimų nagrinėjimą, taip pat atsižvelgiant į labiausiai plintančių infekcinių ligų zoonozinį pobūdį. Ši kategorija daugiausia apima kvėpavimo takų RNR virusų šeimas.</li>
<li><strong>Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės grėsmės:</strong> jos gali kilti dėl atsitiktinio arba apgalvoto išleidimo, atsižvelgiant į pasaulinę geopolitinę įtampą, taip pat dėl nesąžiningų prekiautojų sukeltų incidentų. ChBRB medžiagos identifikuotos remiantis jų atsiradimo tikimybe ir galimu poveikiu žmonių sveikatai.</li>
<li><strong>Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms</strong> keliamos grėsmės, kurios kelia vieną iš didžiausių pavojų žmonių sveikatai, nes vien dėl atsparumo antibakterinėms medžiagoms pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.</li>
</ol>
<h2>HERA tikslas – užtikrinti medicininių priemonių prieinamumą</h2>
<p>HERA buvo įkurta tam, jog užtikrintų pagrindinių medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą, viešuosius pirkimus ir teisingą paskirstymą. Institucija taip pat rūpinasi, jog būtų pašalintos galimos tokių medicininių priemonių turėjimo ir prieinamumo spragos.</p>
<p>Kas tai per medicininės priemonės, veikiausiai dauguma ir taip numano prisimindami koronaviruso pandemiją: vakcinos, dezinfekcijos priemonės, medicininės kaukės, kvėpavimo aparatai ir kitos priemonės, kurių kartais trūko, teko laukti arba kovoti dėl paskutinių jų vienetų. Į jas taip pat įeina ir įvairios technologijos bei kiti sprendimai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hera_announced_the_biggest_threats_to_es.jpg" alt="" /></p>
<p>Žinoma, susiduriant ne su virusu, o, pavyzdžiui, su branduoliniu cheminiu ginklu, reikalingos priemonės skirsis nuo tų, kurių prireiktų kokio nors viruso sukeltos pandemijos atveju. Tačiau HERA tikslas ir yra apgalvoti, kaip išvengti medicininių priemonių trūkumo ir kitų galimų spragų nelaimės atveju. Oficialiame Europos Komisijos puslapyje rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Tam HERA turi įvertinti galimas dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ir surinkti informaciją šiam tikslui pasiekti, todėl HERA turi nustatyti būsimas grėsmes sveikatai ir jas išdėstyti pagal svarbą, nustatyti galimas spragas, susijusias su atitinkamų medicininių atsako priemonių turėjimu ir prieinamumu, vadovauti būsimiems veiksmams, susijusiems su naujų medicininių atsako priemonių moksliniais tyrimais ir plėtra, prisidėti prie bet kokių kitų atitinkamų veiksmų.“</p>
</blockquote>
<p>HERA pristatoma kaip viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų, kalbant apie reagavimą į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ir pasirengimą joms. Ši institucija nėra sena. Ji buvo įsteigta tik 2021 metų rugsėjį, kai buvo nuspręsta, kad Europos Sąjungos šalims narėms reikalinga nuolatinė struktūra, galinti planuoti ES veiksmus ekstremaliųjų sveikatos situacijų atveju ir aprūpinti tinkamomis priemonėmis ir ištekliais.</p>
<p>Tai reiškia, kad HERA buvo sukurta pastebėjus, kaip sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso pandemiją. Dabar siekiama, kad ES skirtų kuo didesnį finansavimą iš anksto apgalvoti ir pasiruošti viskam, ko gali prireikti įvykus vienai iš didžiausių sveikatos grėsmių.</p>
<h2>Planams įgyvendinti skiriami milijardai ES lėšų</h2>
<p>Tam, kad HERA galėtų įgyvendinti savo tikslus, ES šiai institucijai atseikėjo nemažas pinigų sumas. Kaip rašoma detaliame HERA veiksmų plane[3], per 6 metų laikotarpį ši institucija iš ES biudžeto gaus 6 mlrd. Eur.</p>
<p>Vien 2022 metais iš ES biudžeto jai skirta 1,3 mlrd. Eur, už kuriuos turėtų pasirengti savo veiklai. Tiesa, galutiniai asignavimai dar nėra aiškūs, nes jie priklausys nuo pateiktų projektų, kurie bus atrinkti atviruose konkursuose.</p>
<p>Visi šie pinigai bus paskirstyti atlikti kelias užduotis, kurios planuose išdėliotos taip:</p>
<ul>
<li>grėsmių vertinimai ir žvalgybos duomenų rinkimas,</li>
<li>pažangių medicininių atsakomųjų priemonių ir susijusių technologijų mokslinių tyrimų bei plėtros skatinimas,</li>
<li>rinkos iššūkių ir nesėkmių sprendimas Sąjungos atviros strateginės autonomijos stiprinimas,</li>
<li>medicininių atsakomųjų priemonių teikimo užtikrinimas,</li>
<li>žinių ir įgūdžių stiprinimas,</li>
<li>tarptautinė dimensija.</li>
</ul>
<h2>Panašu, kad nuo COVID-19 artimiausiais metais nepabėgsime</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/the_biggest_threats_to_es_health.jpg" alt="" /></p>
<p>HERA planuose giriamos COVID-19 vakcinos ir rašoma apie papildomus susitarimus dėl jų pirkimo. Taip pat kalbama apie tolimesnį naujų koronaviruso atmainų sekimą, vakcinų adaptavimą ir kitas priemones, kurių gali prireikti ar kurios gali būti naudingos. Tarp jų – ir geriami vaistai.</p>
<p>Tad akivaizdu, jog šiuo metu viena iš prioritetinių šios institucijos sričių – tolesnis koronaviruso sekimas ir valdymas. Kadangi jau suplanuoti papildomi vakcinų pirkimai, aktyvus žmonių testavimas, ieškant naujų viruso atmainų ir panašūs žingsniai, kuriems numatytos didžiulės pinigų lėšoms, net nereikia spėlioti, kas toliau laukia ES gyventojų.</p>
<p>Veikiausiai atėjus rudeniui ir vėl bus siūloma skiepytis pakartotinai, sugrįš griežtesnis žmonių testavimas ir kitos priemonės. Deja, tai reiškia, jog daugelio viltys, kad šių metų antroji pusė bus ramesnė ir nebevargins jokiais suvaržymais ar reikalavimais, tikriausiai neišsipildys.</p>