<h2>Piliečiai prezidento poste mato įvairius politikus ir aktyvistus</h2>
<p>Lietuvoje prezidentas yra viena svarbiausių politinių figūrų. Nors dalis institucijos kritikų pažymi, kad iš esmės, prezidentas atlieka tiesiog parodomąjį vaidmenį be jokios realios funkcijos, iš tiesų – prezidentas yra tarsi viešas visuomenės veidas: lūkesčių, svajonių ir tikslų atspindys. Natūralu, kad dėl to, kiekvieni prezidento rinkimai susilaukia daugybės visuomenės bei medijų dėmesio, o potencialūs ateinančių rinkimų kandidatai jau pradedami minėti iki rinkimų likus dar geriems keliems metams.</p>
<p>2019-ais Lietuva išsirinko dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, kuris vos įpusėjo savo kadenciją. Vis tik, jau netyla kalbos apie 2024-ųjų rinkimus: svarstoma, ar dabartinis šalies vadovas gali laimėti ir antrą kadenciją, ar vis gi, atsiras naujas valstybės gelbėtojas. Nors dabartinėje Lietuvos politinėje arenoje netrūksta skandalų ir nusivylimų, visuomenė geba atrasti naujų kandidatų, manomai tinkančių užimti aukščiausią valdžios postą.</p>
<p>Siekiant išgryninti visuomenės nuotaikas ir išskirti tam tikras tendencijas, ELTA užsakymu „Baltijos tyrimai" atliko apklausą, kurioje respondentai nurodo, ką norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje, apklaustieji patys minėjo savuosius prioritetus ir iš viso išskyrė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, tačiau dažniausiai minėtas jau pažįstamas, G. Nausėdos vardas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/adeolu-eletu-unrkg2jh1j0-unsplash.jpg" alt="Apklausa" /></p>
<h2>Tarp populiariausių ir S. Skvernelis, ir buvusi prezidentė D. Grybauskaitė</h2>
<p>Nors pastaruoju metu netrūksta kalbų apie nesutarimus tarp valdančiųjų ir šalies vadovo bei įvairias, povandenines sroves ir intrigas, dabartinis prezidentas savųjų simpatikų nenuvilia. Dar vienai kadencijai G. Nausėdą norėtų matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Kiti įvardinti kandidatai jau gerokai atsilieka populiarumu. Štai, dalyvavimo rinkimuose patirties jau turintis buvęs premjeras Saulius Skvernelis, su nauja politine jėga vėl gaunantis vis daugiau dėmesio taip pat nėra užmirštas ir sulauktų 8,1 proc. respondentų prielankumo[1].</p>
<p>Menkesnė, tačiau vis dar ženkli dalis visuomenės, prezidento poste norėtų matyti moterį, o didžioji dalis tokių apklaustųjų svajoja, kad šalies lydere vėl galėtų tapti buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė <strong>– </strong>taip mano 6,4 proc. Lietuvos piliečių. Kiek mažiau respondentų pasisako už tai, kad savo šansą gautų dabar itin ant bangos esanti socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kuri taip pat, jau yra mėginusi savo jėgas prezidento rinkimuose dar 2004-ais. Už V. Blinkevičiūtę pasisako 5,9 proc. piliečių.</p>
<p>Maždaug 5,5 proc. pasisakiusiųjų nepraranda vilties prezidento poste išvysti ir 2019-ųjų rinkimuose dalyvavusią, tačiau G. Nausėdai pralaimėjusią premjerę Ingridą Šimonytę. Vis dėlto, manytina, kad toks scenarijus menkai tikėtinas, mat dabartinė valdžios politika ženkliai daliai visuomenės nėra priimtina, o piliečiai yra linkę manyti, kad didžiąją atsakomybės naštą dėl to turėtų prisiimti būtent premjerė.</p>
<p>Už šios moteriškos kompanijos esantys kiti sąraše minimi vardai susilaukė jau žymiai menkesnio populiarumo. Štai, byrančios „valstiečių“ partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vertinamas kaip tinkamas užimti prezidento postą jau tik 1,7 proc. respondentų. Dar menkesnis visuomenės prielankumas rodomas eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui, kurį palaiko 1,5 proc. visuomenės. Analogiškus rezultatus demonstruoja ir „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackich. </p>
<p>1,4 proc. respondentų paminėjo ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vardą, 1,2 proc. prezidento poste mato Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai stebėtinai menkas skaičius, turint omenyje tai, kad dalis ekspertų teigia, kad Seimo pirmininkė iš tiesų galėtų dalyvauti ateinančiuose rinkimuose. Svarbu paminėti ir tai, kad 3,1 proc. respondentų teigė, jog Lietuvoje dabar nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą. Taigi, akivaizdu, kad visuomenė politikais yra nusivylusi. Neraminti gali ir tai, kad net 35 proc. apklaustų piliečių apskritai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arnaud-jaegers-ibwjsmobnnu-unsplash-1.jpg" alt="Rinkimai" /></p>
<h2>Prezidenta Lietuvoje sulaukia didelio susidomėjimo, tačiau jo vaidmuo politikoje – kvestionuotinas</h2>
<p>Lietuvoje prezidentas renkamas penkeriems metams. Pagal LR Konstituciją, į prezidento postą kandidatuoti gali ne jaunesnis kaip 40 metų Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje ir atitinkantis Seimo nario standartus[2]. Prezidento asmuo neliečiamas: tai reiškia, kad kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.</p>
<p>Įprastai prezidentas didžiausius įgaliojimus ir galias turi užsienio politikos srityje: kartu su Vyriausybe sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, pasirašo tarptautines sutartis, Vyriausybės teikimu, skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų[3].</p>
<p>Vidaus politikoje prezidentas vadovauja ginkluotosioms pajėgoms, suteikia aukščiausius karinius laipsnius, Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, o tam numatytais atvejais, gali ir paleisti Seimą. Prezidentas prižiūri šalies teisinę valdžią, turi teisę suteikti pilietybę, malonę nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus. Nepriklausoma Lietuva yra turėjusi 6 prezidentus: Algirdą Mykolą Brazauską, Valdą Adamkų, Rolandą Paksą, Artūrą Paulauską, Dalią Grybauskaitę ir Gitaną Nausėdą.</p>
