Jau pradedamos išmokėti lėšos iš nutrauktų pensijų fondų
Pensijų pinigai jau pradėjo pasiekti gyventojų sąskaitas – nuo trečiadienio startavo išmokos visiems, kurie per pirmąjį metų ketvirtį nusprendė pasitraukti iš antros pakopos kaupimo. Tai reikšmingas momentas visai sistemai, nes iki šiol realiai pinigus galėjo atsiimti tik dalis dalyvių. Dabar procesas išsiplėtė ir tapo apčiuopiamas tūkstančiams žmonių, kurie priėmė sprendimą nutraukti kaupimą.
Nepaisant pasaulyje tvyrančios įtampos ir karo Artimuosiuose Rytuose, pensijų fondų rezultatai išlieka stabilūs. Rinkų svyravimai vertinami kaip natūralus reiškinys, o ilgesnėje perspektyvoje fondai išlaiko augimą. Tai reiškia, kad didžioji dalis kaupiančiųjų per laiką yra sukaupę teigiamą grąžą, net ir esant trumpalaikiams finansų rinkų svyravimams[1].
Galimybė pasitraukti iš kaupimo paskatino aktyvumą, tačiau masinio atsitraukimo nepastebėta. Nors prašymų skaičius šiek tiek išaugo, pokytis išlieka nedidelis bendrame kontekste. Dalis gyventojų netgi persvarsto savo sprendimus ir nusprendžia likti sistemoje, todėl bendras dalyvių skaičiaus pokytis nėra drastiškas.

Yra ir daugiau sprendimų be pilno nutraukimo
Pagal anksčiau skelbtus duomenis, apie penktadalis antros pakopos dalyvių – daugiau nei 300 tūkst. žmonių – buvo pateikę prašymus nutraukti kaupimą. Tikslūs pirmojo ketvirčio rezultatai dar bus patikslinti, tačiau jau dabar aišku, kad sistema išlieka pakankamai stabili ir gyventojų sprendimai nėra vienareikšmiai.
Svarbu ir tai, kad atsiimant lėšas ne visa suma gyventojui išmokama tiesiogiai. Valstybės prisidėjimo dalis yra perkeliama į pirmos pakopos pensiją, taip išlaikant ilgalaikį pensijų kaupimo principą.
Tuo metu tie, kurie lieka sistemoje, gali toliau kaupti įprasta tvarka arba pasinaudoti galimybe dalį lėšų atsiimti, išlaikydami lankstumą ir prisitaikydami prie savo finansinių poreikių.
Lėšų sumos gali būti mažesnės nei tikėtasi
Tačiau gyventojams laukiant išmokų iš antros pakopos pensijų fondų, dalį jų gali nemaloniai nustebinti sumažėjusios sukauptos sumos. Per pastarąjį mėnesį dėl pasaulinių rinkų svyravimų kai kurių kaupiančiųjų sąskaitose „ištirpo“ iki 700–800 eurų, o tai reiškia, kad realiai išmokamos lėšos gali būti mažesnės nei tikėtasi metų pradžioje.
Panašūs kritimai fiksuojami skirtingo dydžio kaupimuose – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, nepriklausomai nuo pasirinktos rizikos lygio. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tai yra trumpalaikiai svyravimai, o ilgesnėje perspektyvoje pensijų fondai išlieka augantys – vien pernai jų vidutinė grąža siekė apie 6 proc., o per kelerius metus sukaupta grąža artėja prie 90 proc.
Finansų specialistai ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimų ir prieš pasitraukiant aiškiai įsivertinti, kiek realiai bus išmokėta. Svarbu suprasti, kad pinigai pervedami ne iš karto – jie išmokami tik pasibaigus ketvirčiui, o galutinė suma priklauso nuo tuo metu esančios rinkos situacijos.
Be to, į gyventojo sąskaitą pervedamos tik jo paties įmokos ir investicinis prieaugis, o valstybės bei „Sodros“ dalis grįžta į pirmos pakopos pensiją. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad skubotas pasitraukimas gali būti finansiškai nenaudingas, ypač neturint aiškaus plano, ką daryti su sukauptomis lėšomis, todėl sprendimus rekomenduojama priimti įvertinus visas aplinkybes ir, esant poreikiui, pasikonsultavus su specialistais.