Gyventojams didėja sąskaitos, o energetikos bendrovės kraunasi milijardus

Suprasti akimirksniu
Energija
Dvi didžiausios Jungtinės Karalystės energetikos įmonės per šį sunkmetį susižėrė milijardo svarų sterlingų pelną. Matthew Henry/Unsplash nuotrauka

Energetikos įmonės dalinasi milijardinius pelnus 

Kol pasaulis ieško išeičių ir suka galvas, kaip sumažinti energetikos ir kitas kainas, pažaboti rekordines aukštumas siekiančią infliaciją, energetikos magnatai tarsi tyčiodamiesi toliau lobsta ir kraunasi neregėtus turtus, o paklausti apie ryškų kontrastą tarp jų turtų ir paprastų žmonių sąskaitų, jie beširdiškai atsako: „Yra kaip yra“. Ir fantastiškus pelnus kraunasi ne tik Didžiosios Britanijos energetikos milžinai. Lietuvos energetikos bendrovės taip pat neskursta – jų pelnai taip pat pučiasi kaip ant mielių.

Nemenkas pasipiktinimas kilo Didžiojoje Britanijoje po paskelbtos žinios, kad dvi didžiausios Jungtinės Karalystės (JK) energetikos įmonės per šį sunkmetį susižėrė milijardo svarų sterlingų pelną, o JK namų ūkiai perspėti, kad vidutinė metinė sąskaita iki 2023 m. gali siekti 3 850 svarų sterlingų.

Dviejų didžiausių JK energetikos įmonių pelnas buvo įvardytas kaip „įžeidimas“ milijonams žmonių, kovojančių su pragyvenimo lygio krize, kai paaiškėjo, kad didelės naftos ir dujų kainos neša kelių milijardų svarų sterlingų atlygį energetikos įmonių akcininkams.

Praėjus dienai po to, kai namų ūkiai buvo įspėti, kad nuo sausio mėnesio vidutinės metinės sąskaitos už energiją gali siekti 3 850 svarų sterlingų, t. y. trigubai daugiau nei šių metų pradžioje, „Shell“ ir „Centrica“ sukėlė pasipiktinimą paskelbdamos apie didžiulius netikėtumus. „Shell“ paskelbė rekordinį 11,4 mlrd. USD (beveik 10 mlrd. GBP) uždarbį per trijų mėnesių laikotarpį nuo balandžio iki birželio ir pažadėjo akcininkams išmokėti 6,5 mlrd.

„Shell“ generalinis direktorius Benas van Beurdenas, paklaustas apie jo vadovaujamos įmonės pelno ryškų kontrastą su itin didelėmis sąskaitomis, su kuriomis susiduria namų ūkiai, kovojantys dėl didžiulės infliacijos, sakė, kad bendrovė negali „padaryti stebuklų“, kad sumažintų naftos ir dujų kainų bei pridūrė: „Yra kaip yra“.

Tuo pat metu „British Gas“ savininkė „Centrica“ atkūrė dividendus ir investuotojams skyrė 59 mln. svarų sterlingų, pranešusi apie 1,3 mlrd. GBP veiklos pelną per pirmąjį 2022 m. pusmetį. 

Ragina Vyriausybę imtis veiksmų, kad žmonės nepatektų į dar didesnę finansinę krizę

 Profesinių sąjungų kongreso generalinis sekretorius Francesas O'Grady sakė:

„Šis akį rėžiantis pelnas yra įžeidimas milijonams dirbančių žmonių, kurie sunkiai išgyvena dėl didėjančių sąskaitų už energiją.“

Dirbantys žmonės susiduria su ilgiausiu ir žiauriausiu atlyginimų spaudimu šiuolaikinėje istorijoje. Manoma, kad atėjo laikas dirbantiems žmonėms gauti nemažą dalį savo sukurto turto, pradedant nuo realių veiksmų siekiant sumažinti sąskaitas. Labdaros organizacijos, įmonės bei parlamentarai paragino ministrus imtis veiksmų dabar, kad dar daugiau namų ūkių nepatektų į finansinę krizę, nes susirūpinimą kelia nuoseklaus vyriausybės plano trūkumas.

Energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ per kelias dienas turi paskelbti apie energijos kainų viršutinės ribos padidinimą. Jis įsigalios nuo spalio, o sausio mėnesį tikimasi dar vieno padidėjimo.

Remiantis anksčiau šią savaitę paskelbtomis prognozėmis, jei rusiškų dujų srautas į Europą nepadidės, vidutiniai dviejų degalų tarifai nuo sausio gali pakilti iki 3 850 svarų per metus. Jei prognozė pasitvirtins, vidutinės sąskaitos per metus padidės daugiau nei 2 500 svarų sterlingų. 

„Miega prie vairo“ 

Karas Ukrainoje kartu su kitais padariniais, kuriuos sukėlė pandeminiai uždarymai, padidino naftos ir dujų kainas, sukeldamas galvos skausmą vairuotojams ir namų ūkiams, nes dujų, elektros ir benzino kainos pasiekė visų laikų aukštumas.

JK šešėlinis klimato kaitos sekretorius Edas Milibandas apkaltino vyriausybę, kad vykstant torių lyderystės varžyboms, kuriose buvęs kancleris Rishi Sunak varžosi su užsienio reikalų sekretore Liz Truss, ši „miega prie vairo“.

„Naftos ir dujų gamintojų pelnui išaugus iki rekordinio lygio, susiduriame su rimta ir vis didėjančia sąskaitų už energiją krize, kur kas blogesne nei prieš porą mėnesių“, – sakė E. Milibandas.

Jis piktinosi, kad tiek L. Truss, tiek R. Sunakas „gyvena kitoje planetoje“, kai kalbama apie „pragyvenimo išlaidų kritinę padėtį“. Gegužės mėnesį vyriausybė paskelbė 400 svarų sterlingų kompensaciją sąskaitoms, kuri įsigalios spalį ir bus mokama šešis ateinančius mėnesius. 

Kas trečias namų ūkis patirs nepriteklių 

Tačiau anksčiau šį mėnesį Rusijai smarkiai sumažinus didžiausiu dujotiekiu į Europą siunčiamų dujų kiekį, jų kainos toliau kyla. Energijos analizės įmonės „Cornwall Insight“ ekspertų teigimu, 400 svarų sterlingų kompensacija tik „braižo paviršių“, perspėjusi, kad daugiau nei 3 500 svarų sterlingų (arba 300 svarų sterlingų per mėnesį) sąskaitos išliks iki 2024 m.

Skolų labdaros organizacija „Money Advice Trust“ teigė, kad suma „vargu ar suteiks daug atokvėpio“. Kalbėdamas po to, kai jis pristatė rekordinį „Shell“ ketvirčio pelną, Van Beurdenas teigė, kad naftos bendrovės žinojo apie sunkumus, su kuriais susiduria paprasti žmonės. „Tačiau mes taip pat negalime daryti stebuklų, – sakė jis. – Aš puikiai suprantu, kad sunku išgirsti tokią žinią, bet taip yra.“

Po spalio mėnesio daugiau nei 8 mln. namų ūkių arba kas trečias JK namų ūkis pateks į kuro nepriteklių.

Kuro skurdas apibrėžiamas, kai namų ūkis energijai išleidžia daugiau nei 10 proc. pajamų.

Anksčiau šią savaitę Verslo ir energetikos atrankos komiteto nariai paragino 2019 metais įvestą energijos kainų viršutinę ribą, siekiant kovoti su pasipelnymu, pakeisti „socialiniu tarifu“. Tai apimtų skurdžiausius namų ūkius, kurie gautų kompensaciją energijai, o išlaidos būtų finansuojamos iš mokesčių arba būtų paskirstomos tarp labiau pasiturinčių sąskaitų mokėtojų[1]

Džiaugiasi ir Lietuvos energetikai – valstybės valdoma „Igntis grupė“ taip pat skaičiuoja didėjančius pelnus

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Lietuvos žmonės. Kol Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ skaičiuoja didėjančius pelnus, Vyriausybė ieško būdų, kaip sumažinti gyventojų išlaidas.

Teigiama, kad „Ignitis grupė“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 46,8 mln. eurų grynojo pelno – 8,8 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 43 mln. eurų.

Grupės pajamos siekė 991,3 mln. eurų ir buvo 2,5 karto didesnės (393,4 mln. eurų), teigiama „Ignitis grupės“ pranešime.

Pasak jo, augimą daugiausiai lėmė Žaliosios gamybos segmento plėtra pradėjus veikti Pomeranijos vėjo parkui Lenkijoje bei geresni hidroelektrinių rezultatai[2].

Tuo metu centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo beveik 33 mln. eurų pajamų, arba 62 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (20,4 mln. eurų), bendrovės pelnas iki mokesčių siekė 4,57 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau (4,37 mln. eurų.).

Didžiausią dalį pajamų – daugiau nei 24 mln. eurų – gauta iš pardavimų gyventojams, rodo bendrovės finansinė ataskaita. Pernai ši dalis buvo 59 proc. mažesnė – 15,2 mln. eurų[3].

Padidėjus kainoms, skyrė kompensacijas

O kol įmonės džiaugiasi išaugusiais pelnais, skelbiama, jog nuo liepos 1 dienos buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą, valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Kompensacijos bus mokamos visiems vartotojams – ir perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, ir iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, ir iš garantinio tiekėjo ESO.

Tuo metu gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 27,5–41,5 proc., priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio. Vyriausybė nutarė padengti iki 54 centų jų mokamos dujų kainos.

Valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“ visuomeninės elektros kainos nuo liepos didėjo maždaug du kartus, tačiau pritaikius 9 centų kompensaciją, elektra brango apie 40 proc.

Visuomeninę kainą mokės maždaug 600.000 mažiausių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų, kurie priklauso trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.

Elektros ir dujų kainoms kompensuoti Seimas šiemet skyrė 570 mln. eurų, iš jų 365 mln. eurų bus sumokėta pirmąjį pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“[4].