Naujuose kvartaluose vanduo iš krano vos varva
Stojus itin sausiems ir karštiems orams vandenį mes vertiname gerokai labiau. Nors vandentiekis mums įprastas kaip oras, žinia, kad vertinti dažnai imame tik tai, ko netenkame. Štai naujų, sparčiai besiplečiančių Kauno priemiesčių gyventojai guodžiasi, kad vandens vakarais kurį laiką neturi, arba jis vos varva. Arba jei bėga, tai toks purvinas, kad nei gerti, nei praustis po juo nesinori. Ką jau kalbėti šeimoms su mažais vaikais… Vieni kaltina vandens tiekėjus, kiti – namų vystytojus, o dar kiti kaltina pieveles vakarais laistančius kaimynus.
Tiesa, gyventojai atkreipė dėmesį, kad toli gražu ne tik vasarą problema su vandeniu iškyla, tačiau, be abejo, vakarais daugeliui kiemų sujungus laistymo žarnas, tikėtis stipraus vandens spaudimo yra naivoka.
„Na ką, standartinis bajeris. Deja, pusė Giraitės negali maudytis, svarbu savo žolę pasilaistyti“, – apie dramblį kambaryje pirmasis prabyla feisbuko grupės „Giraitė – Giraitės gyventojai“ narys Evaldas.
„Tas pats Vijūkuose, užsimetė g**džiai kainą didžiausią už vandenį ir nebėga, neįmanoma nusimaudyti“, – niršo ir Paulius.
„Padėkokit tiems, kas leidžia statyti daugiabučius ten, kur numatyta vienbučių/dvibučių statyba su numatyta atitinkama infrastruktūra mažesniam namų skaičiui“, – jam atsakė Ilona Azarinskienė.
Kiti gyventojai gynė žolės ir daržo laistytojus sakydami, kad vandens spaudimas būna mažas visada, net ir žiemą[1].
Komunikacijų tinklus paklojo po privačiu sklypu
Tačiau sausais orais ir žolės laistymu Giraitės gyventojų bėdos nesibaigia. Pasirodo, kad daugiabučių namų kvartalo vystytojas nutiese komunikacijas po privačiu sklypu negavęs tam leidimo. Panašu, kad kai kurie gyventojai, vos nusipirkę naujus namus, galės ilgam pamiršti vandentiekio ir kanalizacijos teikiamus patogumus.
„2023.05.02 pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriam įsigaliojus, ateityje visi šio kvartalo gyventojai praras galimybę naudotis vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus drenažo tinklais. Taip atsitiks tuo atveju, jei šio kvartalo statytojas neras alternatyvaus, aukščiau paminėtų tinklų nutiesimo kelio, kadangi esami tinklai yra pakloti pažeidus privačios nuosavybės teises.
Įsigaliojus teismo sprendimui esama teisinė tinklų registracija bus panaikinta“, – rašė Vytautas Jėrinas[2].
Paaiškėjo, kad statybų įmonė, kuri galimai komunikacijas nutiesė po svetimu sklypu, yra siejama su žinomiausiu Kauno nusikaltėliu Henriku Daktarus ir jo sūnumi Enriku.
„Kad jums būtų aiškiau, su kuo turiu bylinėtis teisme: „Statybos investicija“ vadovas Evaldas Jonas Jegerskas yra buvęs Enriko Daktaro verslo partneris. Anksčiau jie buvo įkūrę bendrą įmonę „Jada“, kuri statė Užliedžiuose ir Giraitėje“, – sakė skundo autorius[3].
„Giraitės vandenys“ visada sako tą patį: avarija
Gyventojai guodžiasi, kad jei tik kreipiasi į vandens tiekėją „Giraitės vandenys“, išgirsta vieną ir tą patį atsakymą: įvyko avarija, palaukite. Kodėl vanduo rudas, baltas ar dar kažkoks spalvotas, atsakymo jie neturi.
Maža to, gyventojus ne pirmus metus maitina pažadais apie plečiamą ar planuojamą infrastruktūrą, tačiau plečiasi tik gyvenamųjų namų kvartalas, bet ne vandens tiekimo bendrovės pajėgumai.
„Giraitės vandenys“ LRT pateiktame komentare teigė patikrinę vandens slėgį besiskundžiančių gyventojų namuose ir nustatę, kad slėgis normalus.
Bendrovės teigimu, dėl sumažėjusio slėgio kalti patys gyventojai, nes skirstomasis vidaus tinklų vamzdynas yra sumažintas iki 32 milimetrų, bute – iki 15 milimetrų.
„Todėl piko valandomis gyventojų butuose vandens debitas nepakankamas. Gyventojams rekomenduojama padidinti vidaus tinklų vamzdyno diametrą į didesnį. Slėgio sumažėjimui butuose įtakos turi ir name įrengtas papildomas vandens gerinimo filtras, kuris, tikėtina sumažina vandens slėgį nuo 0,05 iki 0,06 megapaskalio“, – teigiama toliau[4].
Sako įrengę naują gręžinį, vandens išgavimas padvigubėjo
Po kilusio eilinio skandalo „Giraitės vandenys“ pranešė įrengę naują gręžinį, dėl to vandens gavyba miestelyje išaugo dvigubai.
Užliedžiuose, Plento g. yra vandenvietė, kurioje įrengėme naują gręžinį, jis jau pajungtas į esamą sistemą, tad išgaunamo vandens kiekis padidintas 2 kartus“, – pasakojo „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis.
Minėtoje vandenvietėje šiuo metu veikia 6 gręžiniai. Taip pat, sako direktorius, buvo patikrinti visi gręžiniai, jų filtrai, padidintas vandens kiekis bokšte, atlikti vamzdyno pralaidumo didinimo darbai.
„Toliau atliekame seno gręžinio valymo ir išplovimo darbus, po kurių dar padidės išgaunamo vandens kiekis“, – tvirtino A. Dzevyžis[5].
Jis pridūrė ir kad gyventojai, jei nori vandens ir normalaus spaudimo, turėtų nelaistyti savo augalų vakarais. Tiesa, kada tai dar padaryti dirbančiam žmogui, vienas Dievas težino.
Per sausrą ragina augalų nelaistyti
Nusistovėjus itin sausiems ir saulėtiems orams, ne tik „Giraitės vandenys“ prašo gyventojų nebelaistyti savo augalijos.
„Klaipėdos vanduo“ teigia, kad pastarosiomis savaitėmis kai kur sunaudojimas išaugo trigubai, todėl prašoma gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius ne piko valandomis. Apie vandens galimą trūkumą prakalbo ir Kaunas.
„Įprastiniu režimu dirbant, kauniečiai sunaudoja apie 65, tai dabar paros kiekis sudaro 85 tūkst. kub. metrų, ypač privačių namų rajonuose. Deja, vamzdynas tuose kvartaluose yra toks, koks yra, ir kartais išauga vartojimas, o vamzdžio skersmuo nepadidėja“, – aiškina „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Apie vandens ribojimą kalba ir sodų bendrijos.
Tačiau meteorologai sako, kad sausra Lietuvoje nėra toks jau retas reiškinys, ir ne gyventojus reikia kaltinti, jei jie nori, kad bent jau jų kieme augalai žaliuotų. Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad šiųmetė sausra intensyvumu visiškai nesiskiria nuo kasmetinių, o pastebimas įprastas gruntinio vandens mažėjimas. Tam, kad vandens sumažėtų požeminiuose kloduose, tokia sausra turėtų trukti bent jau penketą metų.
„Mes išgauname tik apie kokius 12 proc. nuo turimų išteklių kasdien, tai sausros įtakos neturi. O vandens vandenvietėse gali trūkti todėl, kad padidėjęs vandens vartojimas ir jose nėra pakankamas kiekis gręžinių ir kitos įrangos vandeniui tiekti“, – LRT sakė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė[6].
