<h2>Nerimas, baimė ir stresas veda prie psichologinės krizės</h2>
<p>Pasaulinė pandemija ir ilgi užsidarymo namuose mėnesiai, baimė bei neužtikrintumas dėl ateities, ekonominiai iššūkiai, o dabar – ir karas Ukrainoje, žmones verčia nerimauti. Nerimo indeksas jau toks, kad šokiruoja – beliko vos keli procentai žmonių, kurie nejaučia nuolatinio nerimo. Daugybė žmonių katastrofiškai artėja prie tikros psichologinės krizės ir nervinio išsekimo.</p>
<blockquote>
<p>Tai atsispindi ir jau kasmetiniu spėjusiame tapti Lietuvos gyventojų nerimo indekse. Jame išryškėjo tendencijos, kad lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau.</p>
</blockquote>
<p>Prie visų negandų prisidėjus rekordinei infliacijai bei karo grėsmei, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jaučia nuolat. </p>
<p>Įtempta situacija ne tik Lietuvoje. JAV gyventojai taip pat įsitempę ir labiau nei bet kada anksčiau nerimauja dėl branduolinio karo ir infliacijos.</p>
<p>Remiantis nauja Amerikos psichologų asociacijos ataskaita, finansinės problemos ir siaubingi vaizdai iš Ukrainos, kur Rusija tęsia invaziją, daugumą amerikiečių privertė patirti dar neregėto lygio stresą.</p>
<h2>Neregėti nerimo lygiai Lietuvoje</h2>
<p>Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimo“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ 2022 m. kovo 17–25 d. atliko reprezentatyvią, kiek daugiau nei 1000 respondentų, apklausą.</p>
<blockquote>
<p>Paaiškėjo,<strong> </strong>jog net 96 proc. lietuvių jaučia nerimą dėl savo ar savo šeimos gerovės[1].</p>
</blockquote>
<p>Lyginant su 2020 m. ir 2021 m., nerimaujančių skaičius išaugo. Akivaizdu, kad negatyvios emocijos siejasi su ekonomine asmens padėtimi: mažesnes pajamas gaunantys respondentai teigia nerimą jaučiantys kasdien.</p>
<p>Moterys bei žemesnio išsilavinimo apklaustieji labiau rinkosi atsakymą „dažnai“, o tarp rečiau jaučiančių nerimą – vyrai bei aukštesnio išsilavinimo apklausos dalyviai.</p>
<p>Nerimo indekso tyrimas atskleidė tai, kad šiuo metu lietuvius labiausiai neramina karas Ukrainoje. Net 78 proc. respondentų nurodė, kad karas sukelia nuolatinį nerimą.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos sukeltas karas Ukrainoje yra arti mūsų tiek geografiškai, nes Rusija ir Baltarusija mūsų kaimynės, tiek emociškai. Informacinė sklaida padeda informaciją gauti čia ir dabar, pamatyti visus tragiškus vaizdus. Natūralu, kad tai sukelia aukštas neigiamas emocijas, kartais paniką”, – sako buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys.</p>
</blockquote>
<p>Paklausus, kodėl nerimauja dėl karo Ukrainoje, net 77 proc. respondentų nurodė, jog jaučia tiesioginio karo grėsmę ir Lietuvoje, o 73 proc. apklaustųjų baiminasi branduolinio ginklo panaudojimo. </p>
<p>Demografiniai tyrimo duomenys atskleidžia, jog karo Lietuvoje labiau bijo moterys, prekių trūkumo – vyrai, pabėgėlių antplūdžio – žemesnio išsilavinimo respondentai, o lėtėjančios Lietuvos ekonomikos – labiau vyresni apklaustieji. </p>
<p>Be karo, apklaustuosius neramina sunkios ligos, šeimos narių nelaimės, grėsmė netekti darbo bei sunki finansinė padėtis senatvėje. </p>
<p>Lietuvius taip pat neramina finansinis nestabilumas, prekių ir žaliavų trūkumas ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika. </p>
<blockquote>
<p>„Nerimauti dėl finansų reikėtų mažiau. Finansų rinkos per karinius konfliktus atsigauna sąlyginai greitai ir nuostoliai ilguoju laikotarpiu paprastai būna nedideli – sako gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ draudimo direktorė Inga Kriaučiūnienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/obi-pixel6propix-ueqvutrs224-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekspertai ragina nurimti</h2>
<p>„Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė sako, jog šiuo metu vyraujantys pagrindiniai jausmai – nerimas ir baimė, yra tarsi susimaišę dėl išorinių veiksnių.</p>
<p>Anot jos, natūralu, kad šiuo metu lietuviai patiria daugiau neigiamų jausmų nei prieš dvejus metus.</p>
<blockquote>
<p>„Panašu, kad išoriniai veiksniai neleidžia ramiai gyventi ir akivaizdu, kad apie nerimą ir stresą kalbama vis dažniau. Daugiau žmonių geba atpažinti savo būsenas. Yra nemažai žmonių, kurie anksčiau dar galėjo su stresu ar nerimu tvarkytis, tačiau dabar, įvykus tam tikroms išorinėms aplinkybėms, tų vidinių resursų nebepakanka. Tad nerimo ir baimės reakcijos tampa stipresnės“, – sako V. Stankutė. </p>
</blockquote>
<p>A. Navys taip pat įžvelgia piliečių nerimo logiką.</p>
<blockquote>
<p>„Rusija sukėlė ne tik fizinį karą, tačiau aktyviai vysto informacinį ir propagandos karą. Būtent agresorės grasinimai apie branduolinį ginklą mums sukelia baimę. Ir tai yra priešiškos valstybės vienas iš karinių tikslų – baimė. Reikia suprasti, kad šio režimo ketinimus sunku nuspėti, tačiau tiek JAV tiek ES yra aiškiai iškomunikavusios, kad branduolinio ar cheminio ginklo panaudojimas bus linijos peržengimas. Šių ginklų panaudojimo tikimybė, tikiu, yra maža. Ir tai, kad mes nerimaujame, rodo, kad mums rūpi, todėl būtina ir veikti”, – sako A. Navys. </p>
</blockquote>
<h2>Reikia riboti neigiamos informacijos šaltinius</h2>
<p>Nepaisant asmeninių neramumų dėl ateities ir įtemptos pasaulinės situacijos, pasiduoti nerimui ir stresui negalime. Deja, dalis lietuvių atsiriboti nuo milžiniško kasdienio naujienų srauto, ypač karo Ukrainoje tema, nemoka[2].</p>
<p>Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) psichologė Rasa pataria, kaip susitvarkyti su savo emocijomis. Ekspertė teigia, kad nors visur dominuoja naujienos Ukrainos tema, vis tik nuolatinis situacijos sekimas ir domėjimasis gali daryti žalą psichologinei būklei.</p>
<blockquote>
<p>„Mano patarimas būtų informaciją apie karą riboti: skirti po 15 minučių 2 kartus per dieną, tačiau skirtas laikas jokiu būdu neturėtų būti prieš miegą, nes emocinis susijaudinimas gali apsunkinti užmigimą ir kenkti miego kokybei. Taip pat rekomenduočiau pasirinkti patikimus informacijos šaltinius ir su naujienomis rekomenduotina susipažinti skaitant tekstą, bet ne žiūrint nuotraukas ar filmuotą medžiagą, nes vaizdai mus labiau išbalansuoja emociškai”, – komentuoja psichologė.</p>
</blockquote>
<p>Asmenims, kurie dirba su karo pabėgėliais, gali būti ypač sunku. Todėl psichologai ragina įspūdžius ir slegiančius jausmus po bendravimo su pabėgėliais palikti už užvertų darbo, savanorystės durų, kad grįžti namo galėtume ramia širdimi ir taikiomis mintimis.</p>
<p>Kita vertus, ekspertai nepataria užsidėti rožinių akinių ir siūlo racionaliai vertinti grėsmės realumą. Taip pat, rekomenduojama suplanuoti savo veiksmus – ką darytume, jeigu baimę keliantis ateities scenarijus taptų realybe.</p>
<p>Žinoma, taip pat reikėtų nepamiršti taikyti atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų, mažinančių nerimą. Taip pat rekomenduojama nepamiršti savo įprastų veiklų ir rutinos.</p>
<blockquote>
<p>„Kuo greičiau grįšime prie įprastos rutinos, tuo sparčiau atstatysime savo fizinę ir psichologinę gerovę. Planuokime savo dieną, siekime užsibrėžtų tikslų – tai didina pasitikėjimą savimi ir sukuria gyvenimo kontrolės jausmą. Išlaikykime darbo, miego ir poilsio balansą: rekomenduojama šioms veikloms parą dalinti į 3 lygias dalis ir skirti po 8 valandas”, – teigia psichologė Rasa.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/roman-kraft-_zua2hyvtbk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neįgalieji taip pat turi dėl ko nerimauti</h2>
<p>Lietuvos neįgalieji nerimauti gali ne tik dėl jau išvardintų aspektų. Daugiau nerimo darbuotojams su negalia kelia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojama Užimtumo reforma.</p>
<p>Šios reformos projektas numato naikinti Socialinių įmonių įstatymą, neįgaliųjų rėmimo priemones perkeliant į Užimtumo įstatymą[3].</p>
<p>Pasak reformos sumanytojų, tai palengvins žmonių su negalia įdarbinimo galimybes, nors darbdavių nuomone, efektas gali būti priešingas.</p>
<p class="p1">Tačiau patys neįgalieji arba juos įdarbinantys socialūs verslai pastebi problemų. „Alvas“ įmonių grupės personalo vadovas Vytautas Kuzmickas skundžiasi galima reforma:</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Dabar kaip socialinė įmonė galime pasiūlyti nekvalifikuotą darbą žmonėms su negalia, nevertindami jų turimos kvalifikacijos. Panaikinus socialinės įmonės statusą, būtume priversti daugiau dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijai, nes mažėjant gaunamai paramai, darbuotojų efektyvumas taptų svarbesniu kriterijumi.“</p>
</blockquote>
<p class="p1">Užimtumo reforma numato keisti dabartinį dirbančių neįgaliųjų paramos modelį: vidutinę negalią turintiems darbuotojams planuojama taikyti terminuotą rėmimą 24 mėn. vietoj buvusio neterminuoto rėmimo.</p>
<p class="p1">Lengvą negalią turintiems – terminuotą rėmimą 6 mėn., panaikinant šiuo metu galiojančią išimtį psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems darbuotojams, t. y., šiems asmenims nebepriklausytų neterminuotas rėmimas.</p>
<p class="p1">Pasak V. Kuzmicko, įgyvendinus Užimtumo reformą tokiu mastu, kaip planuojama, įmonė svarstytų nebepriimti į darbą darbuotojų su mentaliniais sutrikimais.</p>
<h2>Nerimas veikia ir amerikiečius</h2>
<p>Nerimauja ne tik lietuviai, tačiau ir už tūkstančių kilometrų gyvenantys amerikiečiai. Po ilgo laikotarpio praleisto karantine, JAV piliečiai jaučiasi išvarginti niekada nesibaigiančių krizių ir šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau nerimauja dėl branduolinio karo ir infliacijos[4].</p>
<p>Remiantis naujausia Amerikos psichologų asociacijos ataskaita, finansinės problemos ir karo vaizdai daugumą amerikiečių privertė patirti dar neregėto lygio stresą[5].</p>
<p>„Stresas Amerikoje" ataskaitoje paaiškėjo, kad suaugusieji JAV gyventojai, kurie ir taip jau buvo pavargę nuo dvejus metus trunkančios pandemijos, dabar labiausiai nerimauja dėl galimo plataus masto karinio konflikto ir sparčiai kylančių kainų. </p>
<blockquote>
<p>Remiantis ataskaitos rezultatais, 87 proc. apklaustųjų kaip „didelį streso šaltinį" nurodė didėjančias kasdienių prekių kainas.</p>
<p>Toks pat didelis procentas respondentų teigė, kad jų psichinei sveikatai didelę įtaką padarė tai, kas pastaruosius dvejus metus atrodė kaip „nuolatinis krizių srautas be pertraukos.“</p>
</blockquote>
<p>84 proc. respondentų teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „kelia siaubą".</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/victoria-heath-magaxayq_ne-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Šešiasdešimt penki procentai respondentų teigė patiriantys stresą dėl pinigų ir ekonomikos: tai didžiausias procentas, užfiksuotas nuo 2015 m[6].</p>
<p>Daugiau nei 70 proc. tėvų teigė bijantys, kad pandemija paveikė vaikų socialinę, akademinę ir emocinę raidą. O 68 proc. teigė esantys susirūpinę dėl vaikų pažintinės ir fizinės raidos.</p>
<p>Net 65 proc. paauglių tėvų teigė, kad, jų nuomone, jų vaikams būtų buvę naudinga lankytis pas psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą pandemijos metu. Apklausoje dalyvavo 3 012 suaugusių JAV gyventojų. Iš pradžių ji buvo atlikta vasario viduryje, prieš pat dvejų metų pandemijos pradžios metines.</p>
<p>Siekdami susidaryti kuo tikslesnį vaizdą apie stresą Amerikoje, tyrėjai nusprendė atlikti antrąją apklausą, kurioje buvo pateikti klausimai, susiję su Rusija ir Ukraina. Antrajame apklausos etape, atliktame kovo 1–3 d., dalyvavo 2051 suaugęs žmogus.</p>
